Nepaisant infliacijos ir išaugusių kainų, Lietuvos gyventojų noras turėti nuosavą būstą nemažėja, nors ne visiems užtenka nuosavų lėšų jį įsigyti. Tokios tendencijos parodo brandesnį požiūrį į skolinimąsi - būsto paskola vis dažniau suvokiama ne tik kaip būtinybė, bet ir kaip atsakinga investicija.
2022 metų „Luminor“ banko duomenys rodo, kad būstą su paskola perka ne tik jaunimas, pastebimi skirtumai ir tarp besiskolinančiųjų pajamų. Apie jaunų pirkėjų prioritetus ir sprendimus NT rinkoje pasakoja „Luminor“ banko būsto finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
Būsto paskolų tendencijos Lietuvoje
Per dvejus metus vidutinė naujai išduodamos būsto paskolos suma išaugo 12 proc. - nuo 112 tūkst. Eur 2023 m. iki 125 tūkst. Eur šiemet, rodo „Luminor“ banko duomenys.
„Lietuvos gyventojai kasmet būstui skolinasi vis daugiau - tiek dėl augančių nekilnojamojo turto kainų, tiek dėl gerėjančių pajamų ir didesnio pasitikėjimo savo finansinėmis galimybėmis. Šiemet būsto paskolų paklausa išlieka stabiliai aukšta, o tai palaiko ne tik aktyvią NT rinką, bet ir skatina plėtotojus įgyvendinti naujus projektus“, - sako L.Žukovė.
Būsto paskolos gyventojams iki 30 m. amžiaus sudarė 27 proc. visų per 2024 m. išduotų būsto paskolų, o vidutinė tokios paskolos suma siekė 123 tūkst. eurų, rodo „Luminor“ banko duomenys.
Augančios būsto kainos veikia paskolų apimtis
Vidutinės paskolos sumos augimą lemia ne tik bendra paslaugų brangimo tendencija, bet ir kylančios būsto kainos, kurias veikia tiek infliacija bei išaugusios statybų sąnaudos.
„Per pastaruosius metus vidutinės būsto kainos Lietuvoje padidėjo apie 8,8 proc., kaip rodo „Eurostat“. Be to, gyventojai renkasi kokybiškesnius ir energetiškai efektyvesnius būstus, kuriems įsigyti reikia didesnių pradinių investicijų. Šią tendenciją sustiprina ir augantis vidutinis atlyginimas, kuris didina perkamąją galią bei leidžia drąsiau prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus“, - teigia ekspertė.
Nepaisant bendro kainų augimo, susidomėjimas būstais išlieka didelis. Anot ekspertės, augančios kainos kartais paskatina gyventojus būstą pirkti čia ir dabar, tikintis, kad kainos ateityje dar labiau kils ir būstas taps vertinga investicija.
„Dažniausiai būsto paskolą ima jaunos šeimos, turinčios bent vieną vaiką, taip pat jauni specialistai nuo 30 m. amžiaus, kurių mėnesinės pajamos siekia 1900-2500 Eur. Vidutinis paskolos grąžinimo terminas - 26 m. Paskolas šie žmonės skiria tiek gyvenimo kokybei gerinti, tiek investuoja į naują būstą“, - sako ekspertė.
Populiariausias pasirinkimas šiemet - būstai naujos statybos arba renovuotuose projektuose. Tokią investiciją rinkosi 51 proc. pirkėjų, rodo „Luminor“ duomenys.
Pasak L.Žukovės, šį pokytį lėmė tiek auganti paklausa, tiek didesnė naujų butų pasiūla. „Vidutinė paskola dviejų kambarių butui naujos statybos projekte dažnai siekia 160 tūkst. Eur. Tokį pasirinkimą lemia siekis įsigyti vertę išlaikančią investiciją. Naujuose projektuose dažnai siūlomos papildomos vertės - automobilių stovėjimo vietos, tvarkyta aplinka, bendro naudojimo erdvės. Šie patogumai didina būsto patrauklumą“, - teigia ekspertė.
Anot jos, dviejų kambarių butams senos statybos daugiabučiuose gyventojai vidutiniškai skolinasi apie 90 tūkst. Eur. Tokį būstą šiemet pasirinko 23 proc. paskolos gavėjų - dažniausiai tai šeimos su vaikais arba gyventojai, kurių bendros namų ūkio pajamos siekia 1900-3000 Eur per mėnesį.
Pasak L.Žukovės, šio tipo butai įprastai vertinami dėl jų praktiško išplanavimo, pakankamų kasdienių patogumų ir prieinamos kainos.
„Maždaug kas ketvirtas būsto paskolos gavėjas renkasi įsigyti ar statyti individualų namą. Dažniausiai tai šeimos su dviem vaikais ir didesnėmis pajamomis. Tokių žmonių vidutinė paskolos suma viršija 170 000 Eur, o standartinis grąžinimo terminas siekia apie 27 m. Populiariausia vieta - Vilniaus apylinkės“, - teigia L.Žukovė.
Augančios paskolų sumos ir išliekanti paklausa rodo, kad gyventojai būstą vertina ne tik kaip gyvenamąją erdvę, bet ir kaip finansinio saugumo dalį.
Sprendimas įsigyti nuosavą būstą tampa ne emociniu žingsniu, o sąmoningai suplanuotu procesu, kur svarbus ne tik objekto tipas ar vieta, bet ir jo ilgalaikė vertė.
Jauno amžiaus pirkėjai būsto rinkoje elgiasi racionaliai, tačiau jų lūkesčiai ne visada sutampa su realybe, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa. Daugiau nei trečdalis 18-29 m. amžiaus žmonių nurodo vertinantys darbo vietos artumą (33 proc.), viešojo transporto prieinamumą (37 proc.) bei mikrorajono saugumą (35 proc.), tačiau mažiau dėmesio skiria gamtai (21 proc.) ar aplinkos išskirtinumui (6 proc.).
Jaunas NT pirkėjas dažnai sprendimą priima ne vien dėl komforto, bet ir dėl mobilumo - jis vertina laiką ir lankstumą, todėl būstas turi atitikti greitesnį gyvenimo ritmą. Dėl to prioritetas teikiamas ne ramybei, o funkcionalumui: arti darbas, parduotuvė, viešasis transportas.
Tai patvirtina ir tyrimo skaičiai - vos 29 proc. 18-29 metų amžiaus žmonių kaip svarbų kriterijų įvardijo mažą triukšmą ar nedidelį eismo lygį. Palyginimui, tarp 50-59 metų atstovų šis aspektas reikšmingas net 58 proc.
Atlikta apklausa rodo ir aiškius kartų skirtumus. Daugiau nei pusė (58 proc.) 50-59 metų Lietuvos gyventojų dažniau linkę galvoti apie ramesniame rajone esantį būstą - tai svarbu vos 29 proc. 18-29 m. respondentų. Taip pat, priešingai nei jaunesni pirkėjai, jie žymiai mažiau nerimauja dėl geopolitinių rizikų - saugumo situacija Europoje jiems rečiau tampa sprendimą dėl NT įsigijimo lemiančiu veiksniu (8 proc. lyginant su 24 proc.).
Iš kitos pusės, mikrorajono saugumas - vienas svarbiausių prioritetų jaunimui. Šiam veiksniui renkantis būsto vietą 18-29 m. respondentai teikia dažniausiai iš visų kitų amžiaus grupių (35 proc., lyginant su 29 proc. 30-39 m. amžiaus žmonėmis, 22 proc. 50-59 m. ir pan.).
Vyresnio amžiaus žmonės renkasi ramesnį būstą, daugiau dėmesio skiria komfortui, aplinkai, gyvenimo kokybei. Tuo metu jaunoji karta vis dar ieško, kaip optimaliai išnaudoti laiką ir erdvę, todėl jų būsto sprendimai šiandien skiriasi.
Tačiau žmonės linkę keistis, todėl, nepriklausomai nuo amžiaus, anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai keisis ir jų poreikiai.
Amžius ir būsto paskola: ar yra apribojimų?
„Visibankai.lt“ įkūrėja ir paskolų ekspertė Vita Kazėnienė papasakojo, kokio amžiaus žmonės dažniausiai kreipiasi ir gauna kreditą būstui. Ji atskleidė, kaip veikia būsto paskolų sistema, kiek lemia darbo vieta, atlyginimas, šeimos narių skaičius ir kuo skiriasi kredito gavimo tvarka dirbant su individualia veikla, verslo liudijimu.
Vadovaujantis įstatymais, būsto kreditą galima gauti nuo 18 m., jei esi dirbantis žmogus. Problema ta, kad tokie žmonės - dar per jauni ir dažniausiai nelabai žino, ką veiks gyvenime: kur jie mokysis - Lietuvoje ar užsienyje, kur gyvens, ką dirbs.
Dažniausiai dėl paskolos jie net nesikreipia ir greičiausiai ji jiems net nebūtų suteikta, nes trūktų kažkurios vienos dedamosios dalies kredito gavimui. Jauniausi žmonės, gavę kreditą, su kuriais esame susidūrę, yra nuo 21 m. Tai - tokie asmenys, kurie galbūt būna baigę profesinio rengimo mokyklas, kurie jau dirba, užsidirba. Galbūt pinigus, skirtus pradiniam įnašui, yra paveldėję, gavę dovanų ar sutaupę.
O praktikoje jauniausi žmonės, gavę paskolas, dažniausiai būna 24 m. amžiaus.
Remiantis praktine patirtimi, labai nedaug jaunų žmonių iki 24 ar 25 m. kreipiasi dėl paskolų. Pirmam būstui įsigyti dažniausiai kreipiasi nuo 25 iki 36 m. Antram būstui ar investiciniam turtui - tai maždaug 35-45 m. O populiariausia amžiaus grupė, jeigu nevertinti, kelintam būstui reikalinga paskola, tai 30-40 m.
Paskolai įtakos turi daug dedamųjų. Pagrindiniai, nuo kurių priklauso kredito suma, yra būtent kliento amžius, jo uždirbamos pajamos ir turimi įsipareigojimai. Taip pat yra daug ne tokių reikšmingų, tačiau įtaką darančių kriterijų, kaip išsilavinimas, šeimyninė padėtis, šeimos nariai, darbinė patirtis ir t.t.
Amžius turi įtakos kredito laikotarpiui - jis negali tęstis ilgiau, negu pensinis amžius, t.y. iki 65 m. Bet taip pat negali būti ilgesnis nei 30 metų. Pavyzdžiui, jeigu man yra 25 metai, aš negaliu pasiimti kredito 40-čiai metų, aš jį gausiu tik 30-čiai metų. Bet jeigu aš esu vyresnė, pavyzdžiui, 45 metų - kreditą galėsiu gauti tik 20-čiai metų.
Taigi automatiškai su tomis pačiomis pajamomis negalėsiu gauti tokio pat dydžio kredito, kaip 25 metų žmogus, nes jį išmokėti turėsiu mažiau laiko.
Vadovaujantis įstatymu ir atsakingo skolinimosi nuostatomis, pajamos turi būti tvarios, t.y. pastovios. Kitas dalykas - jei atlyginimas yra mokamas pagal darbo sutartį, skaičiuojamas pastarųjų 6 mėn. darbo užmokestis. Jei žmogus dažnai keičia darbus, tai kaip darbdaviams nepatinka tokie darbuotojai, taip ir bankams, nes nėra stabilumo.
Tiek dirbant savo įmonėje, tiek su verslo liudijimu, tiek su individualia veikla paskolą tikrai galima gauti, tik tada taikomi griežtesni skaičiavimai. Bus skaičiuojamos gaunamos pajamos ir patiriamos išlaidos. Tai pasimatys per pajamų deklaracijas - pagal tai ir bus skaičiuojama. Bankai dažniausiai prašo dviejų metų individualios veiklos deklaruotų pajamų.
Svarbu tai, kad visų turimų kreditų įmokoms žmogus negali išleisti daugiau nei 40 proc. mėnesinių savo pajamų. Tai jeigu aš jau esu išeikvojęs šį limitą su kitais, tarkime, vartojimo kreditais, paskolos būstui gauti nepavyks arba būsto paskolos suma bus gerokai mažesnė, nei aš tikiuosi.
Pasikartosiu, kad tokio amžiaus žmonės dar tik pradeda gyvenimą, galbūt šiandien dirba Vilniuje, rytoj dirbs Kaune, poryt - Varšuvoje ir t.t. Be to, daug kas užsienyje, net vidutinio amžiaus žmonės, o kai kurie ir iki gyvenimo galo nuomojasi ir nemato poreikio įsigyti nuosavą būstą. Tai - mūsų lietuviškas supratimas, o galbūt tas jaunatviškas maksimalizmas, kai visko norisi čia ir dabar.
Jei tikrai galvoja, kad toliau gyvens kartu, galbūt kažkokį vieną atlyginimą gali atidėti į bendrą taupyklę ir kaupti pradiniam įnašui. O tam, galbūt nuskambės banaliausiai, reikia ypatingai sekti savo išlaidas. Taip pat gali padėti papildomas darbas.
Paramos yra dviejų rūšių. Viena yra finansinė parama būstui įsigyti, orientuota į socialiai jautresnes grupes, uždirbančias mažiau pajamų. Kita parama yra jaunoms šeimoms pirmam būstui regione įsigyti.
Dažnai susiduriu, kad jauni žmonės ateina paskolos butui senamiestyje ar didžiuliam namui, vietoje to, kad pagal savo galimybes imtų mažesnę paskolą ir nusipirktų nedidelį loftą ar butą miegamajame rajone. O regionuose tikrai yra tvarkingų butų, galbūt ir namelis išeitų.
Kiekvienais metais, kai yra tvirtinamas valstybės biudžetas, tam tikra lėšų dalis skiriama būtent šioms paramoms. Dažniausiai ta parama yra užskaitoma kaip pradinis įnašas.
Mes ėmėme paskolą tikrai labai seniai ir mokame ją jau 11 metų. Man pačiai tuo metu buvo 34 metai ir iki to laiko 4 asmenų šeima nuomojomės butą Vilniuje. Pati visuomet naudojausi prieš tai išvardintais taupymo patarimais ir net rankdarbius dariau.
O kodėl ėmėme paskolą ir pirkome nekilnojamą turtą, tai čia yra kiekvieno asmeninis apsisprendimas. Yra ir privalumų, ir trūkumų. Galiu įvardinti pagrindinius: įsigijus nuosavą nekilnojamą turtą tokiu būdu investuojama ir didinamas šeimos turtas, tačiau nuomojantis yra daug lankstesnis turto naudojimas, esant reikalui - nesudėtingas pakeitimas, persikraustymas į kitą vietą, nėra remonto ir būsto atnaujinimo kaštų.
Taigi svarbiausias patarimas jauniems žmonėms - planuokite savo išlaidas.
Dėl prašomo didesnio pradinio įnašo ir vis griežtėjančių būsto paskolos suteikimo sąlygų, nuosavų namų įsigijimas neretai tampa neribotam laikui nukeliamu tikslu, o blogiausiu atveju - neįgyvendinta svajone.
Tam tikra pradinio įnašo suma - neišvengiama būtinybė, su kuria susiduria kiekvienas žmogus, norintis įsigyti bet kokios paskirties ar tipo būstą.
Su pradiniu įnašu susijusios taisyklės yra nurodytos Lietuvos banko išleistuose atsakingo skolinimosi nuostatuose, todėl šių išlaidų tikrai negali išvengti nei vienas asmuo, norintis įsigyti būstą su paskola.
Pradinis įnašas yra tam tikra garantija, jog paskolą imantis žmogus būsto įsigijimą vertina rimtai ir yra finansiškai atsakingas.
Minimalus pradinis įnašas turi siekti ne mažiau 15% įsigyjamo būsto kainos ar vertės, tačiau kiekvienas būsto įsigijimo atvejis vertinamas individualiai.
Vis tik, tam tikrais atvejais, įnašas gali būti ir didesnis bei sudaryti ženkliai didesnę būsto vertės arba kainos dalį. Didesnį pradinį įnašą dažniausiai reikia mokėti žmonėms, kurie nori įsigyti ne pirmą, o antrą ar trečią būstą su paskola. Imant antrą ar trečią paskolą, neretai pradinis įnašas siekia 30 proc. perkamo nekilnojamo turto vertės.
Sparčiai kylančios nuomojamų būstų kainos lėmė tai, jog imti būsto paskolą ir įsigyti nuosavą būstą šiais laikais nori vis jaunesnio amžiaus žmonės. Savarankiškai gyvenantys jauni asmenys, o ypač jaunos šeimos susiduria ne tik su itin brangia nuoma, bet ir su aibe kitų finansinių išlaidų, todėl sutaupyti pradinei įmokai gali tik patys kantriausi ir taupiausi.
Esant galimybei, rekomenduojama pagyventi pas tėvus, draugus ar giminines. Taip pat reikėtų objektyviai apsvarstyti planuojamo įsigyti būsto vertę, nes ji - pagrindinis veiksnys įtakojantis pradinio įnašo dydį. Svarbu atkreipti dėmesį ir į būsto būklę, nes ši aplinkybė įtakos finansines išlaidas, kurių prireiks būsto įrengimui ar remontui.
Viena iš išeičių - išperkamoji būsto nuoma arba “Nuomokis ir pirk” paslauga. Pasinaudojus tokia alternatyva, pradinio mokesčio taip pat tikrai nepavyks išvengti. Tačiau, pasirinkus šį įsigijimo būdą, pradinį įnašą galima kaupti ne gyvenant nuomojamame ar giminėms priklausančiame būste, o savo svajonių namuose, kuriuos įsigysite ateityje.
Konsultantas Mindaugas Dauksevičius ir „Paskolų brokerio“ direktorius Tomas Dailidėnas taip pat tikina, kad gauti paskolą pensinio amžiaus žmogui - sudėtinga.
T. Dailidėnas kalba, kad paprastai vyresnio amžiaus žmonėms nepavyksta gauti paskolos būstui. Jo teigimu, teikdami kreditą būstui bankai jį suteikia tokiam laikotarpiui, kad klientas jį grąžintų iki pensinio amžiaus - 62-63 metų, o tai, anot T. Dailidėno, apsunkina galimybę pasiskolinti.
Sertifikuotas būsto kreditų konsultantas M. Dauksevičius taip pat abejoja, kad pensinio amžiaus žmogui bankas galėtų suteikti būsto paskolą. Anot jo, jei vyresnio amžiaus žmogus turėtų pakankamai dideles pajamas ar nekilnojamojo turto, kreditą bankas jam galėtų suteikti nebent išskirtinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, paskolinti mažesnę sumą ar suteikti paskolą trumpesniam laikotarpiui - keleriems metams.
„Siekiama, kad iki pensinio amžiaus žmogus jau būtų išsimokėjęs paskolą, kad ji nebūtų našta vėliau“, - kalba M. Dauksevičius.
„Swedbanko“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas teigia, kad vertindamas kliento skolinimosi galimybes „Swedbank“ atsižvelgia į kliento finansinę situaciją, jos stabilumą bei didelį dėmesį skiria kliento įsipareigojimų vertinimui. Anot T. Puliko, dėl paskolos gali kreiptis pilnametis asmuo, daugiau apribojimų dėl žmogaus amžiaus nėra, o pagrindinis reikalavimas norint gauti paskolą - palanki finansinė situacija.
„Palanki finansinė situacija yra tada, kai kliento pajamos yra stabilios, abejonių nekelia jų tęstinumas ateityje ir jos yra pakankamos pragyvenimui bei papildomiems įsipareigojimams prisiimti. Rekomenduojama, kad visų finansinių įsipareigojimų mėnesinės įmokos neviršytų 30 proc. pajamų.“, - kalba T. Pulikas.
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė taip pat pabrėžia, kad visi pilnametystės sulaukę klientai, gaunantys tvarias pajamas ir atitinkantys Atsakingojo skolinimosi nuostatus, gali kreiptis dėl paskolos ir ją gauti.
Ji pritaria, kad amžius nėra svarbus - bankas analizuoja kliento finansines galimybes, pajamų tvarumą, kredito istoriją bei kitus finansinius įsipareigojimus.
„Būsto paskolas ima įvairaus amžiaus klientai - pernai metais jauniausias klientas, kuriam SEB bankas suteikė būsto paskolą, buvo 18 metų, vyriausias - 72 metų“, - pasakoja I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
„Swedbanko“ atstovo T. Puliko teigimu, atvejai, kai pensinio amžiaus klientai, susidūrę su finansiniais sunkumais, kreipiasi dėl sutarties sąlygų pakeitimų, yra itin reti, o rizika negrąžinti paskolos nuo žmogaus amžiaus nepriklauso.
I. Dauguvietytė-Daskevičienė taip pat pritaria, kad su netikėtais finansiniais sunkumais klientai gali susidurti nepriklausomai nuo amžiaus ar šeiminės padėties, tačiau ji pripažįsta, kad jaunesni klientai paprastai turi daugiau galimybių greičiau rasti kitą finansų šaltinį - susirasti naują darbą ar pakeisti profesiją.
„Jaunas kliento amžius neturės įtakos suteikiant paskolą, tačiau situacija, kai žmogus turi prastą istoriją, pavyzdžiui, yra negrąžinęs greitojo kredito, gali pabloginti sąlygas skolinantis ateityje arba visai užkirsti tam kelią“, - svarsto I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
Pasak T. Puliko, jei vertinant kliento finansinę būklę nustatoma, kad prieš kreipdamasis į banką jis neturėjo stabilių ir pakankamų pajamų arba matomos prielaidos šių pajamų mažėjimui, kliento gebėjimas grąžinti paskolą gali būti įvertintas griežčiau.
„Galutinis sprendimas teikti finansavimą gali priklausyti ir nuo pageidaujamo paskolos termino - siekiant suteikti būsto paskolą 30 metų, bankas privalo įsitikinti, kad visą šį laikotarpį klientas bus pajėgus grąžinti prisiimtus įsipareigojimus“, - aiškina T. Pulikas.
Anot I. Dauguvietytės-Daskevičienės, jauni asmenys būstui skolinasi rečiau ir mažesnėmis sumomis, tačiau paskolą dažniausiai ima ilgiausiam laikotarpiui - 30 metų. I. Dauguvietytės-Daskevičienės manymu, taip yra dėl to, kad jaunesnių žmonių finansinės galimybės yra mažesnės nei trisdešimtmečių, jie nėra sukaupę nuosavų lėšų, skolinasi vieni.
Ekonomistė Edita Giedraitė LRT.lt sako, kad konkrečių apribojimų dėl kredito gavėjo amžiaus nėra nustatyta nei Atsakingojo skolinimo nuostatuose, nei Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme. Anot jos, kredito davėjai patys sprendžia, kokiu būdu bus vertinamas amžius ir jo įtaka skolininko finansinei būklei bei galimybei tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus visą kredito sutarties laikotarpį.
„Skolininkui išėjus į pensiją, jo pajamos dažniausiai sumažėja, o kredito davėjas privalo užtikrinti, kad būtų vykdomi finansiniai įsipareigojimai“, - svarsto E. Giedraitė.
Anot Lietuvos banko atstovės, ir jaunam, turinčiam darbą bei sukaupusiam pradinio įnašo dalį, asmeniui gali būti sudėtinga įrodyti, kad jo pajamos tvarios ir jis bus pajėgus vykdyti ilgalaikius įsipareigojimus.
„Nėra vienos taisyklės, kokio amžiaus žmogui lengviausia gauti paskolą. Privalu įvertinti konkrečias aplinkybes kiekvienu atveju, pavyzdžiui, skolininko pajamas, jų įvairovę bei tvarumą, prašomo kredito dydį ir ankstesnių kreditų grąžinimo istoriją“, - tvirtina E. Giedraitė.
Ekonomistės teigimu, su nekilnojamuoju turtu susijusį kreditą išduodantys bankai ar kitos kredito įstaigos privalo laikytis Lietuvos banko reikalavimų. Tokiu būdu siekiama užtikrinti atsakingo ir tvaraus skolinimo bei skolinimosi standartus ir apsaugoti skolininkus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos.
Anot E. Giedraitės, visi skolininko prisiimami finansiniai įsipareigojimai per mėnesį negali viršyti daugiau nei 40 proc. šeimos pajamų. Tokios sąlygos sudaromos tam, kad sumokėjus mėnesinę įmoką už paskolą klientui liktų pakankamai pinigų būtiniausioms pragyvenimo išlaidoms.
Imant būsto paskolą, paskolos gavėjas taip pat privalo būti sukaupęs bent 15 proc. būsto vertės savomis neskolintomis lėšomis, kurios tampa pradiniu įnašu būsto pardavėjui.
Didžioji dalis (43%) imančių paskolas - gyventojai iki 30 m.
„Swedbank“ būsto paskolų duomenys rodo, kad jaunimas įsigyja pigesnį būstą nei vyresni gyventojai. Tam įtakos turi ir kiek mažesnės finansinės galimybės, ir kiek kitokie būsto poreikiai. Jaunuoliai dažniau renkasi mažesnio ploto butus, rečiau - didesnio ploto būstą ar individualius namus.
Tad jei vidutinė būsto paskola mūsų banke yra 100 tūkst. eurų, tai 18-30 metų amžiaus klientų grupėje ji yra net ketvirtadaliu mažesnė - 76 tūkst. eurų“, - teigė J.
Be to, pirmąsias būsto paskolas ima jau 18-22 metų sulaukę jaunuoliai, kurie pernai sudarė 8 proc. visų „Swedbank“ būsto paskolų gavėjų. Daugiausia jų išduota 26-30 ir 31-35 metų amžiaus žmonėms: jie sudarė atitinkamai 29 ir 28 proc.
Nedaryk šių 3 klaidų refinansuojant būsto paskolą
Lentelė: Būsto paskolų gavėjų pasiskirstymas pagal amžių (Šaltinis: "Swedbank" duomenys)
| Amžiaus grupė | Procentinė dalis |
|---|---|
| 18-22 metai | 8% |
| 26-30 metai | 29% |
| 31-35 metai | 28% |