Viduramžių Mūrinis Gynybos Bokštas Barbakanas

Barbakanas (it. barbacane) - gynybinis statinys tvirtovės ar miesto gynybinės sienos išorėje, prie vartų. Jis skirtas vartų apsaugai ir sienos sparninei gynybai.

Barbakanų istorija ir paplitimas

Barbakanai pradėti statyti XIII a. Prancūzijoje. Buvo paplitęs Viduramžiais.

Jį sudaro masyvus, paprastai cilindrinis bokštas su šaudymo angomis ir tiltas arba uždara perėja, jungiantis bokštą su vartais.

Didžiausias išlikęs Barbakanas yra Lenkijoje (Krokuva). Jis pastatytas XV a.

Barbakanai Lietuvoje ir Vilniaus bastėja

Paplitusi klaidinga nuomonė, kad Vilniuje esanti gynybinės sienos bastėja taip pat yra barbakanas. Tačiau Lietuvoje nėra išlikę nei vieno tokio tipo gynybinio įtvirtinimo.

Vilniaus gynybinės sienos bastėja

Aplankykite vieną iš nedaugelio išlikusių miesto gynybinės sienos elementų. Vilniaus gynybinės sienos bastėjos muziejus pasakoja Vilniaus ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynybos ir ginkluotės istoriją.

Bastėja, kaip pastatas, skaičiuojantis net penktąjį savo šimtmetį, lankytojui pasakoja ir apie Vilniaus praeitį, atskleisdama daugybę netikėtų klausimų: nuo ko gynėsi XVI amžiaus vilniečiai statydami Vilniaus gynybinę sieną? Kiek vartų ji turėjo ir kokiomis spynomis jie buvo rakinami? Ar tikrai šalia bastėjos gyveno Vilniaus miesto budelis? Kur bastėjoje paslėpti prakeiktos mergelės lobiai?

Bastėja buvo pastatyta XVI a. ir buvo gynybinės sienos sistemos, kurią sudarė 10 vartų, dalis. Siena buvo uždaro žiedo pavidalo ir juosė miestą beveik pusantro kilometro perimetru.

Bastėja smarkiai nukentėjo 1655-1661 m. per karą su Rusija. XVIII a. pabaigoje bastėjos teritorija buvo paversta miesto sąvartynu.

XVII a. gynybinį įtvirtinimą pastatė Vokiečių inžinierius - Fridrichas Getkantas. Iš pradžių Vilnių gaubė apskritos formos siena, kuri pasipildė ir Bastėja (bokštas, tunelis ir artilerijos vieta). Bėgant metams statinys prarado savo paskirtį, kol galiausiai karo metais buvo paverstas Vokiečių ginklų sandėliu.

XV a. pabaigoje - XVI a. pradžioje Lietuvai ėmė kelti grėsmę totoriai ir besikurianti centralizuota rusų valstybė. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, tenkindamas Vilniaus gyventojų prašymą, 1503 metais liepė išmūryti miesto gynybinę sieną. Statyti sieną privalėjo visi miesto gyventojai, o tie, kurie negalėjo statyti mūro, turėjo pastatyti aštriakuolių sieną. Gynybinės sienos statyba buvo baigta 1522 metais.

XVII a. amžiuje iškilus Maskvos ir švedų grėsmei, vėl susirūpinta miesto gynyba. Pradėjus rekonstruoti Vilniaus gynybinę sieną, netoli Subačiaus vartų pastatyta renesanso stiliaus bastėja.

Bastėja paminėta 1627 m. miesto gynybinės sienos apžiūros dokumente. Bastėja nukentėjo 1655-1661 m. kare su Rusija. Vėliau buvo remontuota. Ją suremontavus, pažymėta 1753 m. Fiurstenhofo Vilniaus miesto plane dar esanti žemės paviršiuje. XVIII a. pabaigoje bastėjos gynybiniai grioviai ir mūrai buvo užpilti.

I pasaulinio ir II pasaulinio karų metu vokiečiai bastėjoje buvo įsirengę slėptuvę ir ginklų sandėlį. Po II pasaulinio karo bastėjoje buvo įrengtas sandėlys.

Tvirtovė buvo atstatyta XX a., o 1987 m. bastėjoje atidarytas ginklų muziejus, priklausantis Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Bastėjos architektūrinės ypatybės

1965-1970 m. Bastėjos patrankų patalpa 8 metrų aukščio, pasagos formos, sumūryta iš raudonų ir gelsvų plytų, joje buvo įtaisytos šaudymo angos patrankoms. Pamatai sumūryti iš lauko riedulių. Šiaurės pusėje bastėja pasiekia statų šlaitą, rytų pusėje ją supa 3-4 metrų pločio gynybinis griovys.

Patrankų patalpoje yra dvidešimt nišų parakui, salietrai, kitoms medžiagoms ir įrengimams laikyti. Buvo suprojektuoti du židiniai patrankoms uždegti ir rankoms sušilti.

Bastėjos bokštas stačiakampio formos, 12 metrų ilgio ir 9 metrų pločio, be rūsių. Jo arkiniai pamatai remiasi į mūro stulpus. Bokštas sumūrytas iš plytų.

Bastėjos tunelis yra 48 metrų ilgio, 2,8 metrų pločio ir 3,5 metrų aukščio. Jis padengtas cilindriniu skliautu. Tunelyje yra išlikusi ventiliacinė anga.

Muziejuje eksponuojama ginkluotė nuo XV a. iki XIX a.: akmeniniai patrankų sviediniai, senosios patrankos ir raitelių šarvai. Bastėjoje įrengtoje ekspozicijoje esanti ikonografinė medžiaga atskleidžia to meto gynybos ypatumus.

Patrankų patalpoje kaupiantis drėgmei, 2007 metais buvo atnaujinti restauravimo darbai, įrengtas autentiškus bastėjos mūrus nuo drėgmės saugantis kolektorius.

Legendos apie Vilniaus bastėją

Tačiau per savo gyvavimo laikotarpį buvo apipintas nemažai legendų. Pavyzdžiui, kad nuo šios vietos egzistavo tunelis iki pat Trakų pilies. Kita legenda susieta su čia gyvenusiu Bazilisku ( būtybė turinti gaidžio ir driežo bruožų). Pirmą kartą Vilniaus Baziliskas paminėtas valdant Žygimantui Augustui ir tuomet bandyta jį sunaikint...

Vilniaus bastėjos parametrai:

tags: #viduramziu #murinis #gynybos #bokstas #barbakanas