Vydūnas (Vilhelmas Storostas) - vienas ryškiausių XX a. pirmosios pusės lietuvių mąstytojų ir rašytojų, labai daug prisidėjęs prie Mažosios Lietuvos gaivinimo ir palaikymo. Pastaroji veiklos sritis turėjo didžiulės reikšmės jo pasaulėžiūros ir kūrybos pobūdžiui.
Ši veikla išugdė Vydūną kaip tautos dvasinio atsparumo metodiškai vykdomos germanizacijos sąlygomis puoselėtoją, o jo filosofija faktiškai susiformavo kaip savotiška to atsparumo ugdymo teorija.
Vydūnas savo atsiminimuose apie Tilžę (dab. Sovietską), kurie išdėstyti autoriniame mašinraštyje ir publikuoti žurnalo ,,RAMUVA“ Nr. Tada, būtent 1869 mts., su vyresniu savo broliu buvau tėvų vežamas per Tilžę iš Jonaičių, Šilutės apskrities. Vėliau tėvas dažnai važiuodavo per Tilžę, norėdamas aplankyti savo motinėlę, kuri kaip dviejų ūkininkų išimtininkė gyveno netoli Šilutės.
Laukdamas tėvo grįžtant, dažnai žvelgdavau, pažengę galą Tilžės link, žvelgdavau į ją, kaip ji ten žemai tiesiasi palei Nemuną. Skaitydavau jos bokštus.
Pažintis ir gyvenimas mieste prie Nemuno įleido gilias šaknis. Čia prabėgo Vydūno turtingiausi metai ir 1944 m. Vis prisimena man, kaip labai ypatinga tau yra, kad teko ilgiausius savo amžiaus metus gyventi Tilžėje ir ją pasiekęs, vos pradėjęs eiti antruosius metus.
Tilžė (Sovetsk) šiandien
Tilžės Kultūrinis Gyvenimas Vydūno Akimis
Vydūnas prisiminė, kad Tilžė labai pasižymėjo tilžiškių pasimėgavimu menu ir mokslu. Dažnai buvo ruošiamos meno parodos ir skelbiami visokie mokslai viešomis kalbomis. Laikraščių buvo vokiečių kalba spausdinama du, o tada ir dar vienas, bet vėliau ir tretysis, lietuvių kalba taip gi du, o tada dar vienas.
Labai didę spaustuvę pasistatė apie metus 1900 vokietis Ottp Mauderodė, vedęs lietuvaitę. Jo leidžiamas laikraštis Allgemeine Tilsiter Zeitung buvo labiausiai skaitomas.
Tautiškumo atžvilgiu labiau pasižymėjo lietuviai. Buvo Tilžėje vokiečių 1878 - ar 79 metais įsteigta draugija, įvardinta Litauische literarische gesellschaaft, su tikslu surinkti lietuviškumo palaikus. Manyta, kad jis greit bus iš žmonijos gyvenimo išnykęs. Tilžė pasidarė po neilgo net lietuviškumo gaivinimo židiniu.
Visaip raginami, tūli lietuviai susibūrė 1885 mts į draugiją ,,Birutė“. Vienas pirmųjų jos vadas, būtent dr. Vilius Bruožis, kelis metus viešuose susirinkimuose valkai sėkmingai nušviesdavo lietuviškumo ypatumą ir jo reikšmę žmonijoje praeitais amžiais.
Taip tad vadovavau tam lietuvių sambūriui nuo 1895 - mt. rudens iki 1935 - mt. Tūlais tais pačiais metais giedojau bei dainavau ir vokiečių choruose ir naujajame šimtmetyje. Kartais teko viename jų ir pavaduoti muzikos direktorių. O mokytojos pareigas gimnazijoje ėjau iki 1912 mt. Bet lietuviškumo reikalai vis daugiau prisitraukė mano jėgas.
Birutininkų prašomas sukviečiau mažą vyrų būrelį 1896 mts. Pradžioje. Mokinau jį dainuoti ir jie dainavo tais metais. Šias giedotojų šventes vis lankydavo ir daug vokiečių. Lietuviškumas pasidarė Tilžėje tikrai vertinamas. Veikiai buvo Giedotojų sambūris prašomas dainuoti ir vokiečių pramogose.
Nukilau į Tilžė 1892 - mts balandžio mėn. Lydėjo mane moteriškė, kuri visiais tais laikais man buvusi maloni slaugytoja ir linkėjau tokia būti ir toliau. Pareiškus,,kad ji tai darytų kaip mano gyvenimo draugė, ji sutiko. Taip,tai abu nukeliavova į Tilžę ir po neilgo laiko galėjome apsigyventi labai žymiame pastate prie medžiais papuoštų takų šalia aikštės Anger.
Turėjova savo butą su keturiais kambariais, prie kurių vieno buvo ir balkonas. Teko dažnai keliauti ir Lietuvon, ypatiai kviečiant dr. J. Basaniui ( J. Basanavičiui red.). Kalbėjau tada Vilniuje Lietuvių mokslo draugijoje jau 1908 - mts. Spalio mėn., bet kalbėti turėjau ir tūlose Lietuvos vietovėse jau prieš pirmąjį pasaulinį karą, o dažniau dar po jo iki 1937 mt.
Išbandymai ir Paskutinieji Metai Tilžėje
Karui prasidėjus 1914 - mts. Tilžėje dvasinio gyvumo apsireiškimai žymai mažėjo. Nuo 1937 - metų mirus vienam mano broliui ir veikiai po to mano gyvenimo draugei, gyvenau Tilžėje kaip tikras vienuolis. Man buvę draugiški vokiečiai nenorėjo su manim susitikti.
O 1938 m. kovo 11 d. Buvau ištupdytas į kalėjimą ir paleistas gegužės mėn. Prasidėjus Antram pasauliniam karui 1939 metais rugsėjo mėn. atsirado ir visokios pragyvenimo sunkenybės, o kaip užsidegė karas prieš Rusiją 1941 mts.
Bet 1944 mts. Prieš balandžio mėn. 20 d., kas antrą naktį buvo metami ant Tilžės sprogstami sviediniai nuo 11 iki 2 valandos naktį. Paskutinį kartą viešėjau Tilžėje 1944 metais spalio mėn. 2 d. Ir vaikščiojau vyriausiomis gatvėmis. Tilžės pakraščiuose stovėjo dar tūli namai. Kur aš gyvenęs buvau Klausijaus gatvėje nuo 1933-metų. ir į kurių mūrą įdirbtas įvardijimas Villa Sonne, buvo tik mažai sugadinti.
Sėdėjau, rymojau tą dieną dar kelias valandas savo kambaryje, kur vienuolika metų buvau pasidarbavęs už rašymo stalo, šalia kurio stovėjo mano arfa. Dabar dar paliečiau ir jos stygas. Bet ji lyg tik skaudžiai sudejavo. Žvelgiau į didžias savo knygų spintas, į daugybę vaizdų pasienėse. Pamaniau, ar dar bus kada lemta grįžti Tilžėn ir dar kartą pažvelgti į tai, kas čia kurta ir sudėta iį mano gyvenimo veiklos ir patirčių per 52 metus.
Nuėjau į labai apgriautą traukinių stotį. Buvau galą lydimas dar vienos ponios tilžiškės, kuri norėjo kelias dienas vėliau iškeliauti, netekusi 5 nuosavų namų.
Lietuvių turistai prie namo Villa Sonne Tilžėje
Vydūno Persekiojimas ir Emigracija
1938 m. artėjant rašytojo 70-mečiui Vydūnas buvo nacistinės Vokietijos valdžios persekiojamas ir uždarytas į Tilžės kalėjimą. Tačiau pasaulinio masto kultūros veikėjams pareiškus nepasitenkinimą greitai paleistas. 1940 m. buvo pristatytas Nobelio premijai, tačiau tarptautinė situacija sukliudė tapti jos laureatu.
1944 m. su Tilžės gyventojais evakuotas Vokietijos gilumon. Nuo 1946 m. gyveno Detmolde. Įsijungė į kultūrinę evakuotų Rytų Prūsijos lietuvių bei Lietuvos pabėgėlių veiklą, bendradarbiavo jų spaudoje. Vydūnas mirė 1953 m. Detmolde. 1991 m. Vydūnas ( Vilhelmas Storostas) kartu su daugybe karo pabėgėlių atsidūrė Vokietijos mieste Detmolde. Ten 1953 metais mirė.
Lenta nukabinta. Bet atmintis neišblėsta, nors jau daugelis ir mūsų lietuviškų valdininkų-biurokratų, nuo kurių šiandien priklauso kiek rūpinsimės Mažosios Lietuvos paveldu, pradeda pamiršti, kas buvo Vydūnas. Iš buitinės kasdienybės pasitraukė ir dar vienas priminimas - pinigas litas - žibalabarzdžio atvaizdas, nupieštas ant 200 litų banknoto.
Vydūno Gimtinės Išsaugojimo Pastangos
Filosofo ir kultūros veikėjo Vydūno gimtinė. pranešė, kad sudegė Vydūno gimtasis namas ir jo mokykla. buvusios mokyklos buvo pritvirtinta 1968 metais.
Vydūno gimtinę ir jos galimas vietas 1982 metų gruodžio 18 d. "Literatūra ir menas" yra rašęs Vacys Bagdonavičius.
Šilutės apskrities Šilmeižių kaime, vėliau pas Palkį Jonaičiuose. Jame 1868 m. kovo 22 d. gimė antrasis vaikas - būsimasis Vydūnas. (dabar Dobrovolskas) apskrities Naujakiemio (Neudorf) kaimo mokykloje. persikėlė su šeima gyventi.
Palkys, Ernstas Palkys išties yra gyvenę Jonaičiuose. a. saugomos M.Mažvydo bibliotekos rankraščių skyriuje.
tags: #viduno #gyvenamosios #vietos