Veiverių Seniūnijos Savickų Sodybos Istorija ir Lietuvos Partizanų Kovos 1944-1946 Metais

Šiame straipsnyje nagrinėjama Lietuvos partizanų kova 1944-1946 m., pasitelkiant archyvinius dokumentus, istoriografiją ir atsiminimus. Straipsnyje siekiama nušviesti probleminius dalykus, atsižvelgiant į esamą šaltinių bazę ir mokslinių tyrinėjimų lygį.

Lietuvos partizanų apygardos 1944-1953 m.

Bendroji Charakteristika

Tyrimo šaltiniai apima įvairius archyvus: Lietuvos ypatingąjį archyvą, kuriame saugomos literinės, operatyvinės įskaitos agentūrinės ir baudžiamosios bylos, taip pat kitų archyvų medžiagą, laisvės leidinius, sovietmečio darbus, rezistencinę ir išeivijos istoriografiją.

Medžiagos pažinimą stabdė tiek šaltinių trūkumas, tiek slaptas jų pobūdis. Iš prieinamos medžiagos galima paminėti J. Lukšos-Daumanto "Partizanus" bei kitų archyvų slaptus fondus. Tyrinėjimo eigoje, pvz. saugomos bylos buvo ir tebėra aprašymo stadijoje, nuo 1992 m. pasikeitė pats archyvo pavadinimas, pakito bylų numeracija ir t.t.

Šaltinių Panaudojimas

Šaltinių panaudojimas apima patikimumo ir informatyvumo lygmens nustatymą, jų vietos ir reikšmingumo įvertinimą. Nagrinėjamos įvairios dokumentų grupės, atsiminimai ir užrašai, nuotraukos. Šie šaltiniai leidžia atskleisti pasipriešinimo kovos mastus ir poveikį, slopinimo priemones ir būdus.

1989-1990 m. patys gyventojai, nors tai ir buvo susiję su didele rizika. Netvarką, padidintą karo metų sąlygų. Padėtis raštvedyboje ėmė keistis tik 1944 m. ypač 1945-1946 m. pradėjus formuotis LSSR NKVD-NKGB archyvui.

Iki 1944 m. viduje. 1944 m. saugumo komisarui J.Bartašiūnui, kad Šiaulių aps. viršininkai pplk.Bobčenko ir pplk.Pet-rov(2,9). Kalėjime (dabar Genocido aukų muziejus)(446,60). Centrinis operatyvinis archyvas, kuriame sukaupta 1941-1945 m. duomenys apie 1941-1945 m.

Lietuvos nepriklausomybės kovos #1 dalis | Lithuanian war of independence #1 Part | Eng subtitles

Pasipriešinimo Etapai

Pasipriešinimas užgrobėjui 1944-1953 m. visuma. Klasifikuojami du etapai: ofenzyvinis (1944 m. vasara-ra-1946 m. pavasaris) ir defenzyvinis (nuo 1946 m. vasaros).

  • 1944 m. Vasara-1945 m.: Šiaurės Rytų, Vidurio, Pietų ir Vakarų Lietuvos partizanų sąjūdžiai. Partizanų kovos pradžia ir pirmosios kautynės. Priešo pajėgos ir dislokacija, antipartizaninė taktika. Okupantų gruodžio puolimas ir Kalėdų operacija, sausio-vasario operacijos. Partizanų veiksmai žiemojimo periodu, okupantų pavasarinis puolimas.
  • 1945 m. Vasara-1946 m.: Karinio-politinio "ceitnoto" aplinkybės, veiksmai Pasipriešinimo demoralizacijos ir dezorganizacijos linkme. Okupantų karinis puolimas 1945 m. vasarą, slopinimo priemonės. Kulminacinio periodo veiksmai. Okupantų taktikos pokyčiai.

Dainavos apygarda

Kovos Veiksmai ir Organizacijos

Nagrinėjamos įvairios LLA apygardos ir rinktinės: Šiaurės LLA - Panevėžio apygarda, LLA Šiaulių apygarda ir Žemaičių Legiono pradžia, Pietų Lietuvos - Dzūkijos ir Suvalkijos partizanai, Tauro apygarda. Aptariama LLA ir LPS centrų veikla 1945 m. birželio-rugsėjo mėn., taip pat Kauno pogrindis ir LIK tragedija.

1944 m. d. NKVD karinio dalinio sunaikintos Rokiškio aps. Obelių vls. Antazavės k. "bandos iš 18 šaulių" faktas(390,l). NKVD "banditų" sampratoje buvo tik 1941 m. agentai (bandit odinočka). besislapstantį 1941 m. vienetas veikia ir šiandien. 1944 m. agentūrinės bylos ar išaiškinimai. m. sausio 1 d. atsirado "Delo Nr.17 s materialami po "LLA".

Okupantų Veiksmai

Okupantai vykdė "priešrinkiminę kovą", tačiau "rinkimų" akcija žlugo. Buvo naudojamos įvairios slopinimo priemonės, siekiant demoralizuoti ir dezorganizuoti Pasipriešinimą. Aptariami okupantų taktikos pokyčiai, siekiant sunaikinti partizaninį judėjimą.

Nuo 1948 m. selsovietų ir dalis valsčių dokumentacijos iki 1948 m.(612,11). Nuo 1989-1990 m. ir kt., rašę apie Sovietų Sąjungos-Vokietijos karą. 1996-1997 m. leido Lietuvos genocido tyrimo centras. Sudarytas asmeninių, darbo ir operatyvinės įskaitos bylų fondas, 1946 m. slaptosios raštvedybos fondas, 1947 m. kovo mėn.

Klastotės ir Patikimumo Klausimai

Dokumentų patikimumo ir falsifikacijos problema yra viena iš svarbiausių. Tiek "falsifikatofobijos", tiek primityvizmas trukdo objektyviai įvertinti šaltinius. Neturėjo nei laiko, nei galimybių, o anksčiau nebuvo ir prasmės tai daryti. Pasipriešinimo dokumentai, skirti aprūpinti legendomis agentūrą.

Okupantai 1944 m. ir net 1945 m. vykstančio Pasipriešinimo vaizdo, jo neatspindi dokumentika. "kolegos" iš NKGB ar kariuomenės. Tribunolui. Nustatomas kategorijas.

Savickų Sodyba

Savickų sodyboje. Sodyboje. Sodyba, kurioje buvo lengva užmaskuoti be pašalinių pagalbos - tereikėjo nuversti malkų rietuvę.

Partizanų Kelias Į Vakarus

Kuro-Jaunučio keturių vyrų grupė. Srities sienos. Šešupę. Nualintais Rytprūsių laukais. Varpučio gijomis. Vieną medį. Vandenį iki pat pažastų įkrito L. Vizgirda-Keleivis. Drabužius. Sugriautą sodybą. Lauželį. Išsivirė arbatos. Buteliuką ir bryzą lašinių. Užmetęs ant kartelės virš laužo džiovino viršutinius drabužius. Garavo. Dešinę. Griuvėsius, išstypusį, dar nenuvirtusį kaminą. Belangį kambarį. Čia stovyklavusių pafrontės dalinio kareivių sumeistrautą „buržuiką“ - krosnelę. Aplink užkurtą, jau įšilusią krosnelę partizanai pasiklojo lentų gultus. Sargybos postą. Keliu važiuojančią „tėvyninę“ sovietų „polutorką“ su trimis keleiviais. Signalų siųsti kovos draugams neteko. „Pavakare sukilom. Antrosios nakties žygį. Pirkelių. Įžengė į pelkėtą, plačiais grioviais išraižytą vietovę. Įlūžus ledui, šį kartą išsimaudė Šturmas. Pradžiovinę Šturmo drabužius, partizanai tęsė žygį. Kilometrus, vyrai atėjo prie plento. Miestelio namų žiburius. Pamatę apgriuvusių pastatų liekanas stabtelėjo pailsėti. Šieno kupetas, vyrai nusprendė, jog geresnių nakvynei „palocių“ neras. Už poros kilometrų išėję į plentą, vyrai rizikavo žygiuoti keliu. Lenkijos sienos apie 20 kilometrų partizanai tikėjosi įveikti iki vidurnakčio. Šviesą. Užsuko į vidų. Poilsio. Gruodžio 21 dienos rytas. Padiekalas... Arbatai pagerinti įlašinome anyžių lašų... 361 puslapyje rašė Juozas Lukša. Išdraikytų šakų sąvartynus labai išvargino vyrus. Ramintos gyvenvietė ir per upelį - tiltas. Krūmais netrukus nusileido į kalnelių apsuptą daubą. Vyrams kelią pastojo spygliuotos vielos užtvaros ir apkasai. Prasiveržimo kautynės buvo sunkios. Troboje viešėjęs šeimininkų svečias prašneko lietuviškai. Ir paruošti užkąsti. Pakinkė porą arklių. „Tautiečio paslaugomis naudojomės apie 15 kilometrų. Nuėję apie puskilometrį, vyrai užsuko pas kitą ūkininką - kaimo „šaltyšių“. Milicijos būstinės langus nuvežė žygūnus dar 15 kilometrų. Grįžti namo, partizanai užsuko į trečią lenkų sodybą. Partizanus dar 10 kilometrų Fomenkos miestelio link. Sodyboje pragydęs gaidys tartum kvietė vyrus užeiti. Šeimininkė seklyčioje paklojo guolius. Rogėse įmestą gerą glėbį šieno ir pasuko Smolnikų gyvenvietės link. Pavakare Smolnikų kaime pastotę atleido. Artėjančias kelias dvikinkes roges. Pirmose rogėse ginkluotų vyrų siluetai. Pasigirdo komanda „stoi“ (stok) ir užtaisomų ginklų garsas. Išvirtę partizanai atsakė automatų ugnimi. Pirmose rogėse važiavusių draugų pergale, artėjo prie partizanų pozicijų. Šūktelėjo: „Idz do djabla, panie poručnik! Lenkų sovietinių PPŠ automatų ugnis trenkė į partizanus. Nuslopino. Salikelės griovį, pasinešė į sniegu padengtus laukus. Netekę rogių ir žemėlapio, Audronio ir Skrajūno grupė žengė pėsčiomis. Kooperatyvą kalėdinių prekių ir maisto produktų krovinį. Artėjant gruodžio 22-osios vakarui, vyrai tolumoje pamatė vienišą trobelę. Tvarkingos pirkelės. Suėję vidun rastais malkų likučiais užsikūrė krosnelę. Cypliškių-Seinų plentas. Žengdami plentu partizanai sustabdė sutiktą pastotę. Sušokę į roges paprašė žmogų pavėžyti... Kalbus žmogus be ginčų nuvežė partizanus į Slobodkos kaimą. Išvydo gana draugišką vežiko ir Liutinsko pasisveikinimą... Liutinskų šeima ruošėsi šv. Pamiršę Kūčių stalą ir šventišką nuotaiką, partizanai nuėjo nakvoti į tvartą. Grauželių kaime gyvenusį rėmėją Jurkūną. Geležinkelio stotį. Artėjo traukinys... Sujudo minia, (...) įsispraudėm ir mudu. Pavadinimo Juozas Lukša neįvardijo, - V. Stovyklą.

Išvados

Šis straipsnis apžvelgia Lietuvos partizanų kovas 1944-1946 m., naudojant įvairius archyvinius šaltinius ir istoriografiją. Nagrinėjami pasipriešinimo etapai, kovos veiksmai, okupantų priemonės ir šaltinių patikimumo klausimai. Straipsnyje taip pat aptariami konkretūs partizanų keliai į Vakarus ir jų susidūrimai su priešu.

tags: #veziakojis #savicku #sodyba