Kas yra vertikalioji analizė ir kaip ji veikia?

Šiuolaikinės įmonės, siekdamos išsilaikyti konkurencingoje rinkoje ir užtikrinti savo veiklos tęstinumą, turi nuolat analizuoti savo veiklos rezultatus, taikyti kuo tobulesnes veiklos analizės metodikas. Tinkamas esamos būklės įvertinimas padeda gerokai objektyviau numatyti veiklos plėtros būdus ir galimybes - tai yra viena iš būtinų kiekvienos įmonės išlikimo ir plėtros sąlygų. Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją.

Valdyti įmonės finansus neįmanoma be finansinės analizės: ji nustato įmonės mokumą, likvidumą, leidžia bankams spręsti, ar kredituoti įmonę, ar ne. Be finansinės analizės įmonė pasmerkta aklai veikti rinkoje. O tai padidina jos bankrutavimo galimybes. Finansinė analizė teikia bene daugiausiai naudingos ekonominės informacijos, kuria remiantis galima priimti teisingus sprendimus.

Finansinė analizė padeda atsakyti į klausimą, ar įmonė eina teisinga linkme, t.y. parodo kokia yra įmonės padėtis rinkoje, koks rizikos laipsnis, plėtros galimybės ir veiklos perspektyvos. Finansinė analizė leidžia įvertinti anksčiau priimtus sprendimus, taip pat numatyti būsimus sprendimus. Tai, anot J. Ąžiaus, svarbi išaugus verslo konkurencingumui. Kai kurie autoriai teigia, kad tik gerai atlikta įmonės veiklos analizė gali padėti padidinti vertę konkurencingoje rinkoje.

Anot J. Ąžiaus, įmonės veiklos analizę į sudedamąsias dalis tikslinga skirstyti pagal vieną požymį - veiklos sritis, kurias ji tiria. 7- ajame tarptautiniame apskaitos standarte „Pinigų srautų ataskaitos“ nurodyta, kad svarbiausios įmonės veiklos sritys yra trys: pagrindinė (gamybinė, komercinė), finansinė ir investicinė.

Pagrindinė veikla - pagrindinė pajamas uždirbanti įmonės veikla ir kita veikla, kuri nėra investicinė ir finansinė. Finansinė veikla - veikla, kuri lemia įmonės nuosavo kapitalo ir skolintų lėšų dydžio ir sudėties pasikeitimus. Investicinė veikla - ilgalaikio turto ir kitų investicijų, neįtraukiant pinigų ekvivalentų, įsigijimas ir perleidimas.

Atliekant įmonės veiklos analizę, svarbu panaudoti kuo daugiau naudingos informacijos šaltinių, kuo objektyviau įvertinti finansinę būklę ir veiklos rezultatus, atskleisti nepanaudotus rezervus, numatyti veiklos perspektyvas.

Yra taikoma keletas metodų, kuriuos analitikai naudoja tam, jog suprastų apie įmonės finansinius rezultatus per tam tikrą laikotarpį. Trys dažniausiai praktikuojami finansinės analizės metodai yra: horizontalioji ir vertikalioji analizė, santykio bei tendencijų analizė. Finansinės veiklos ir jos rezultatų analizė yra sudėtingas procesas, todėl pagal; įvairius požymius ji yra skirstoma į tam tikras rūšis: horizontalioji, vertikalioji ir santykinė analizė.

Šios taikomos ir populiarios analizės rūšys aprašomos ir minimos tiek užsienio, tiek lietuvių autorių darbuose yra horizontalioji, vertikalioji bei santykinė analizės. Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinės ataskaitos duomenys lyginami su praėjusiais laikotarpiais ar biudžetais, o nuokrypis išreiškiamas santykiniais dydžiais, kurie rodo rodiklio pokytį laiko atžvilgiu, jo dinamiką. Ši analizė dažniausiai atliekama lyginant 2 - 5 metų duomenis. Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitų dydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio duomenimis, o nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais.

Horizontalioji analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau nepažymi priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Horizontalioji analizė dažniausiai taikoma analizuojant įmonės balanso, pelno (nuostolio) ataskaitų duomenis.

Vertikaliosios analizės esmė

Vertikalioji arba kitaip struktūrinė analizė rodo analizuojamo objekto struktūrą. Ji atliekama kiekvieną finansinės ataskaitos rodiklį lyginant su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Vertikalioji analizė atliekama tada kai kiekvienas finansinės atsakaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais.

Atliekant keleto metų finansinių rodiklių vertikaliają analizę, galima nustatyti rodiklių pakitimų priežastis. Atliekant vertikaliąją analizę, visi balanso straipsniai lyginami su bendra aktyvo (turto) arba pasyvo (savininko nuosavybės ir įsipareigojimų) suma. Visi apskaičiuoti dydžiai išreiškiami procentais. Kitais žodžiais sakant, atliekama balanso struktūros analizė.

Taigi, vertikaliosios analizės duomenys yra statiški, jie apima tik vieno ataskaitinio laikotarpio duomenis. Iš vertikaliosios analizės duomenų matome finansinės būklės tendencijas, t.y. ar įmonėje didėja įsiskolinimai, gautinos sumos, ir atvirkščiai - ar mažėja veiklos sąnaudos, parduotų prekių ir paslaugų savikaina, kas galėjo turėti įtakos ataskaitinių metų pelno padidėjimui.

Finansinės analizės metodai ir jų taikymas yra svarbūs įrankiai įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams įvertinti.

Horizontaliosios ir vertikaliosios analizės palyginimas

Pateiktoje lentelėje matyti, kad įmonės turtas ir savininkų nuosavybė bei įsipareigojimai finansiniais metais, palyginus su praėjusiais metais, padidėjo 24,25 % ( 22.214 tūkst.Lt). Vertikalioji analizė parodo, kad kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu.

Pateiktoje lentelėje matyti, kad turtas ir savininkų nuosavybė bei įsipareigojimai yara išreiškiami 100% ir yra baziniai šios ataskaitos rodikliai. Finansiniais metais lyginant su praėjusiais finansiniais metais, įmonės ilgalaikis turtas, palyginus su turtu iš viso, sumažėjo 7,43%, o trumpalaikis turtas padidėjo 7,43%.

Horizontaliosios ir vertikalios analizės rezultatai yra pagrindas santykinei analizei atlikti, t.y. skaičiuoti įvairius santykinius rodiklius. Santykinė analizė kitaip dar vadinama finansinių koeficientų analize. Šie koeficientai išreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų tarppusavio ryšius. Santykinė analizė - tai apskaičiuotų santykinių rodiklių analizė.

Finansinis santykinis rodiklis skirtas teikti įvairiems vartotojams vertingą ir ekonominiams sprendimams priimti reikalingą informaciją. Ta pati informacija vieniems vartotojams yra vertinga ir svarbi ekonominiams sprendimams priimti, o kitiems ji visiškai nedomina.

Dažniausiai kitiems daliniams rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra aktyvų, pasyvų, pelno, pardavimų suma ir pan. Taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą.

Jeigu atliekama keleto metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pasikeitimų priežastys. Balanso vertikaliosios analizės tikslas - kiekvieną balanso rrodiklį palyginti su baziniu dydžiu ir išreikšti procentais.

Atliekant vertikaliąją analizę, visi balanso straipsniai lyginami su bendra aktyvo (turto) arba pasyvo (savininko nuosavybės ir įsipareigojimų) suma. Visi apskaičiuoti dydžiai išreiškiami procentais. Kitais žodžiais sakant, atliekama balanso struktūros analizė.

Priklausomai nuo aanalizės tikslo vertikalioji analizė gali būti atliekama skaičiuojant įvairaus detalumo rodiklius. Galima atlikti bendrą balanso struktūros analizę, kurios metu nustatomi tik kai kurių aktyvo ir pasyvo skyrių lyginamieji svoriai, atliekant detalią analizę, gaunamos kiekvieno balanso aktyvo ir pasyvo skyriaus straipsnių reikšmės.

Vertikalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė padeda susidaryti vaizdą apie įmonės pelningumą, išlaidas, tenkančias vienam pardavimų litui, bendrą pelningumo, veiklos pelno lygį, ypatingo pelno ir nuostolio lyginamąjį svorį pardavimų apimtyje. Tai labai nesunku apskaičiuoti kiekvieną pelno ir nuostolio ataskaitos straipsnį dalijant iš pardavimų sumos.

Gauta informacija vertinga tuo, kad parodo įvairių įmonės gamybinės - ūkinės ir administracinės valdymo veiklos lygių pelningumą. Taigi, vertikaliosios analizės duomenys yra statiški, jie apima tik vieno ataskaitinio laikotarpio duomenis.

Iš vertikaliosios analizės duomenų matome finansinės būklės tendencijas, t.y. ar įmonėje didėja įsiskolinimai, gautinos sumos, ir atvirkščiai - ar mažėja veiklos sąnaudos, parduotų prekių ir paslaugų savikaina, kas galėjo turėti įtakos ataskaitinių metų pelno padidėjimui.

3 lentelėje atlikta vertikalioji balanso analizė ir nustatyta įmonės balanso aktyvo ir pasyvo rodiklių struktūra, t.y. Įmonės turto struktūros analizė rodo, kad 1999 metais ilgalaikis turtas sudarė 45,04 %, o trumpalaikis turtas - 54,96 %. 2000 metais turto struktūra mažai pasikeitė, t.y. ilgalaikis turtas - 45,28 %, o trumpalaikis turtas - 54,72 %.

Atlikus trumpalaikio turto vertikalią analizę, matyti, kad 2000 metais trumpalaikio turto struktūroje beveik lygias dalis užima atsargos (42,81 %) ir pirkėjų įsiskolinimas (42,62 %), ir tik mažą lyginamąjį svorį turi gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje (14,57 %). Trumpalaikio turto struktūra 1999 metais labai pasikeitusi, palyginus su 2000 metų.

Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų analizė rodo, kad įmonės gamybinė veikla 2000 metais buvo finansuojama iš skolintų lėšų, nes ilgalaikės skolos sudarė 39,85 %, o trumpalaikės - 29,07 %, o kapitalas ir rezervai tesudarė 31,08 %.

Vertikaliosios pelno ir nuostolio ataskaitos analizės pavyzdys pateiktas 4 lentelėje. 1999 metais parduotų prekių savikaina sudarė 80,0 % visų pardavimų sumos, 2000 metais - 94,5 %. Taigi palyginus 2000 metų duomenis su 1999 metų, galima pasakyti kad, savikaina padidėjo 14,5 punkto, kas nulėmė bendrojo pelno sumažėjimą.

Įmonės turto struktūros analizė rodo, kad 2001 metais didžiausią įmonės turto dalį (55%) sudarė trumpalaikis turtas, kurio lyginamasis svoris per nagrinėjamą laikotarpį, palyginti su 2000 metais sumažėjo vienu punktu.

Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų analizė rodo, kad įmonės ggamybinė veikla buvo finansuojama iš nuosavų šaltinių: nuosavas kapitalas ir rezervai sudarė 76%, o tai 5 punktais daugiau, nei praėjusiais metais.

Praktinis vertikaliosios analizės pavyzdys

Analizuojant UAB X finansinę aplinką bus taikomi horizontaliosios, vertikaliosios ir santykinės finansinių ataskaitų analizės metodai. Kadangi vertikalios analizės esmę sudaro tai, kad atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o tai padės išsiaiskinti ne tik kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pakeitimų priežastys. Skaičiuojamųjų elementų kitimo tendencijas, suteiks reikiamus duomenis prognozėms. Be jos nebus galima atlikti tolesnės išsamesnės santykinės analizės.

Kaip teigiama LR apskaitos instituto parengtame verslo apskaitos standarte, nuosavas kapitalas - tai įmonės turto dalis, likusi iš turto, atėmus įsipareigojimus. Nėra verslo įmonės, kuri neturėtų nuosavo kapitalo.

Nuo nuosavo kapitalo dydžio ir jo sudėties priklauso įmonės verslo plėtra, konkurencingumas ir vieta rinkoje, naujos technikos ir technologijų diegimas, gaminamos produkcijos ir teikiamos paslaugų apimtis, kokybė bei daugelis kitų dalykų.

Anot J. Ąžiaus, O. Molienės ir D. Poškaitės, nuosavo kapitalo analizė reikalinga tam, kad įmonės savininkai galėtų žinoti tikrąjį šio kapitalo dydį, sudėtį ir struktūrą, jo formavimo teisėtumą ir judėjimo apyvartą. Šiai jo analizei skiriama nepakankamai dėmesio.

Kiekvieno ilgalaikio ar trumpalaikio turto bei ilgalaikių bei trumpalaikių įsipareigojimų sudedamosios dalies pasikeitimas turi įtakos nuosavo kapitalo dydžiui. Būtina išsiaiškinti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su nuosavo kapitalo padidinimu, sumažinimu, sudėties pasikeitimu per ataskaitinį laikotarpį. Ne mažiau aktualu ištirti turto finansavimo šaltinis proporcijas, nes nuo racionalaus finansavimo šaltinių pasiskirstymo priklauso gera finansinė įmonės būklė.

Finansinė įmonės būklė gali būti patenkinama tik tada, kai turtas finansuojamas tiek iš ilgalaikių, tiek iš trumpalaikių finansavimo šaltinių, laikantis proporcijos, kurią nusako ir apibūdina finansinio sverto koeficientas.

Analizuojant UAB ,,Ignitis grupė“ duomenis, matome, kad 2017 m. nuosavu kapitalu buvo finansuojama - 53,6%, 2018 m.- 48,9%, 2019 m. - 45,3% įmonės kapitalo ir 2017 m. nuosavas kapitalas sudarė didžiausią dalį palyginti su vėlesniais metais. Mažesnė nuosavo kapitalo dalis rodo, kad 2019 m. UAB ,,Ignitis grupė“ veiklos rizika padidėjo.

Taigi, vertikalioji analizė yra svarbi priemonė įmonės finansinei būklei įvertinti. Jos dėka galima nustatyti atskirų finansinių rodiklių įtaką bendrai įmonės būklei ir numatyti veiksmus, kurie padėtų pagerinti įmonės finansinį stabilumą ir pelningumą.

Šaltinis: Sudaryta remiantis analizuojamų įmonių finansinėmis ataskaitomis.

Apibendrinant, vertikalioji analizė yra galingas įrankis, leidžiantis įmonėms įvertinti savo finansinę būklę ir priimti pagrįstus sprendimus. Jos taikymas kartu su kitais finansinės analizės metodais padeda užtikrinti įmonės stabilumą ir konkurencingumą rinkoje.

tags: #vetikalioji #turto #analize