Interviu - tai vertingas tyrimo metodas, plačiai naudojamas įvairiose disciplinose informacijai rinkti. Socialiniuose tyrimuose interviu dažniausiai apibrėžiamas kaip tyrėjo pokalbis su tiriamuoju, siekiant surinkti tyrimui reikalingos informacijos.
Interviu tipai ir jų ypatybės
Pagal interviu pobūdį interviu gali būti skirstomi į šiuos tipus:
- Akis į akį interviu
- Interviu telefonu
- Interviu internetu
Interviu telefonu - tai toks interviu, kuomet tyrėjas ir tiriamasis kalbasi telefonu. Interviu internetu - tai toks interviu, kuomet tyrėjas kalbasi su tiriamuoju naudodamasis internetinėmis technologijomis (pokalbių svetainėmis ir pan.).
Interviu struktūra
Interviu gali būti struktūruoti skirtingai, priklausomai nuo tyrimo tikslų ir metodologijos. Išskiriami trys pagrindiniai interviu tipai pagal struktūrą:
- Griežtai struktūruoti interviu
- Nestruktūruoti interviu
- Pusiau struktūruoti interviu
Pirmu atveju tyrimo klausimai, jų eiga, paties interviu eiga ir struktūra iš anksto apgalvoti, antru ir trečiu atveju iš anksto parengtų klausimų mažiau arba jų visai nėra. Tyrėjo vaidmuo taip pat gali būti daugiau ar mažiau aktyvus, priklausomai nuo interviu procedūros lankstumo. Interviuotojas gali tiesioginio pokalbio metu pateikti tik iš anksto parengtus klausimus tiriamajam (dar vadinamam interviuojamuoju) ar jų grupei ir registruoti atsakymus.
Griežtai struktūruotas interviu
Griežtai struktūruotas interviu paprastai remiasi iš anksto tyrėjo paruoštu interviu planu, kuriame numatytos konkrečios klausimų formuluotės (dažnai - ir atsakymų formuluotės), bei nustatyta griežta klausimų pateikimo seka. Tokiu būdu tyrimo kokybė ir patikimumas nepriklauso nuo to, ar tyrimą atlieka tas pats asmuo, kuris parengė tyrimo klausimus.
Nestruktūruotas interviu
Nestruktūruotas interviu atliekamas remiantis iš anksto apgalvotu planu, kuriame numatyti tik įžanginiai bei esminiai klausimai, pateikiamos pagrindinės pokalbio temos be konkrečių klausimų formuluočių. Klausimų formuluotes tyrėjas kuria interviu metu priklausomai nuo jo eigos, nuo užsimezgusio santykio tarp tyrėjo ir tiriamojo, ar nuo interviu aplinkos (A.
Interviu taikymas tyrimuose
Interviu naudojamas ir plačiai pritaikomas įvairiose tyrimo stadijose, siekiant apsibrėžti problemą ir patikslinti tyrimo problematiką. Interviu taip pat gali būti naudojamas didelių apklausų/tyrimų metodikai paruošti, testuojant ir rengiant klausimynus. Kokybiniuose tyrimuose, kurių tikslas yra atrasti gilesnius nagrinėjamos problemos ar reiškinio sluoksnius, atskleisti emocinius, patirties ar kitus aspektus, interviu gali būti sėkmingai naudojamas kaip pagrindinis informacijos surinkimo metodas.
Interviu patikimumas ir iššūkiai
Interviu metodas laikomas pakankamai brangiu laiko ir kaštų atžvilgiu, kadangi reikia nemažai lėšų ir laiko norint apklausti daugiau respondentų ir apdoroti surinktą informaciją. Interviu patikimui taip pat reikia skirti papildomo dėmesio, kadangi apklausiamajam įtakos gali turėti klausėjo laikysena, tonas, manieros ir panašiai.
Citatų ir nuorodų naudojimas
Nors nėra nustatyta jokių formalių citatų ilgio reikalavimų, pasaulyje dažniausiai laikomasi praktikos, kad citatos, ilgesnės nei 4 eilutės, turėtų būti naudojamos tik išskirtiniais atvejais, o tekste turi būti ypatingai išskirtos (šriftu, kursyvu ar įrėmintos). Nesant nurodymų dėl bibliografinių nuorodų taisyklių, rekomenduojame naudoti tarptautinį standartą LST ISO 690:2021. Informacija ir dokumentavimas.
Pagrindiniai terminai
- Nuoroda - užrašas, nurodantis teksto šaltinį.
- Citavimo stilius - bibliografinio aprašo elementų išdėstymo tvarka.
Pavyzdžiai:
- Šlekys, D. Mąslaus Vyčio beieškant.
- Šlekys, D. (2015). Mąslaus Vyčio beieškant: lietuviškos karinės minties raida ir būklė po nepriklausomybės atkūrimo (1990-2015).
- ŠLEKYS, Deividas. Mąslaus Vyčio beieškant: lietuviškos karinės minties raida ir būklė po nepriklausomybės atkūrimo (1990-2015). Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2015.
Kaip atsakyti į elgesio interviu klausimus – pavyzdiniai atsakymai
Šie išrašai nėra įprastinis rašytinis tekstas, bet tam tikras sakytinės kalbos perteikimas raštu, išlaikant ją kaip įmanoma autentišką. Suredaguotos šioje bazėje tėra skiltyje VILNIEČIAI APIE... Autentiškas perteikimas reiškia, kad išrašant palikti žodžių ar skiemenų pakartojimai, nebaigti žodžiai, įvairūs garsiniai pertarai (mmm, aaa, eee ir kt.), iliustruoti pritarimo (mh), kostelėjimo (hm) ar kiti garsai. Netaisyti spontaniškam kalbėjimui būdingi linksnio ar žodžio formos neatitikimai, nestandartinis tarimas, kalbos riktai. Dėl CLAN specifikos tikriniai vardai gali būti užrašyti mažosiomis raidėmis, o kalbėtojo pabrėžtas žodis pabrauktas. Nors moksliniuose sakytinės kalbos išrašuose paprastai nenaudojama rašytinio teksto skyryba, kad būtų lengviau bazės vartotojui, rašytinei kalbai įprasčiausiose vietose ir žymint ilgesnę pauzę sudėti kableliai. Laikantis tyrimo etikos visi interviu minimi vardai (išskyrus viešųjų, žinomų asmenų) anonimizuoti. Interviuotojo (tyrėjų ar pagalbininkų studentų) kalbos eilutės žymimos kodu TYR, į pokalbį įsiterpęs kalbėtojo draugas - santrumpa DRG, o kiekvienam informantui suteikiamas specialus kodas.