Šiandieninėje visuomenėje, vis labiau didėjant aplinkosauginiams iššūkiams, privalome atsigręžti į darnaus vystymosi principus. Apie tai, kokios naujausios technologijos naudojamos renovuojant namus ir bus aptariama šiame straipsnyje.
Daugiabučių namų renovacija: iššūkiai ir sprendimai
Dažniausia ir didžiausia daroma klaida renovuojant daugiabučių namus - prastas investicinis projektas. Investicinio projekto rengėjas turėtų turėti patirties ir specializuotą įrangą tokių sistemų modeliavimui („T*Sol“, „Polysun“ ar kt.). Iš pateiktų modeliavimo rezultatų užsakovai galėtų pasirinkti jiems labiausiai tinkamą variantą.
Saulės kolektoriai
Vienas iš svarbiausių etapų įrenginėjant saulės kolektorių sistemą - komponentų pasirinkimas. „Visi žmonės linkę taupyti, tačiau dažnai sutaupoma perkant brangesnę, bet kokybišką įrangą. Jeigu nusipirksite nepatikimo gamintojo įrangą, kuri suges po trijų metų eksploatacijos - suprantama, kad šios sistemos įrengimas jums neatsipirks“, - teigia R.
„Vidutinis saulės kolektorių atsipirkimo laikas renovuotame daugiabutyje yra apie 10 metų, nevertinant valstybės paramos, tačiau jis priklauso nuo daugelio faktorių - įrengtos sistemos tipo, centralizuotai tiekiamos šilumos kainos, tinkamos sistemos eksploatacijos“, - teigė R. Tyrimais atliktais Lietuvoje nustatyta, kad vidutinė šeima gyvenanti nerenovuotame daugiabutyje suvartoja 2,5 kub. metrus karšto vandens per mėnesį.
Norint padengti apie 50 proc. karšto vandens poreikio per metus reikėtų kiekvienam butui įrengti 1,8 kv. m efektyvaus paviršiaus ploto saulės kolektorių ir 90 litrų akumuliacinę talpą. Investicijos į tokią sistemą būtų apie 380 eurų/kv. metrui, nevertinant projektavimo darbų. Įvertinus galimą valstybės paramą tokia sistema atsipirktų vidutiniškai per 6-7 metus.
Taip pat specialistas teigia, kad nemažai gyventojų jau žino apie 35 proc. valstybės paramą daugiabučių namų renovacijai, tačiau labai trūksta informacijos ir paramos sistemos individualių namų gyventojams, norintiems įsidiegti alternatyvius energijos šaltinius. Kitą vertus, paramos sistema (iki 30 proc.) per Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą veikia jau keletas metų, o kasmet paskirta pinigų sumą yra išdalinama per keletą dienų.
„Saulės kolektorių ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimas individualiuose namuose yra gerokai paprastesnis nei daugiabučiuose namuose, tačiau atsipirkimo laikas dažniausiai ilgesnis. Jeigu nėra galimybės šių sistemų įsirengti iš karto, vertėtų pagalvoti apie galimybę tai padaryti vėliau - pavyzdžiui pagrindinį stogo šlaitą orientuoti į pietų pusę, katilinėje numatyti vietą akumuliacinei talpai“, - patarimus dalija KTU Statybos ir architektūros mokslininkas R.
Elektromobilių įkrovimo stotelės
Elektromobilių naudojimas Lietuvoje kasmet auga, AB „Regitra“ duomenimis, 2024 m. birželio 1 d. iš viso buvo užregistruoti 22853 M1 ir N1 klasės elektromobiliai. Prognozuojama, jog iki 2030 m. skaičius turėtų išaugti iki 240 tūkst. Augant elektromobilių skaičiui, auga ir įkrovimo galimybių poreikis daugiabučiuose namuose.
Naujuose projektuose įkrovimo stotelės vis dažniau planuojamos statybos etape, tačiau jas galima įrengti ir senesniuose pastatuose. Daugiabučių namų gyventojai, turintys automobilių stovėjimo vietą požeminėje aikštelėje, gali įsirengti elektromobilio įkrovimo stotelę. Tam yra net keli būdai. Vienas jų - įkrovimo stotelę jungti prie savo buto elektros įvado.
Nuo 2022 m. elektromobilių įkrovimo stotelės prie pastatų turi sudaryti penktadalį stovėjimo aikštelės įrengtų parkavimo vietų. Kai yra statomi, modernizuojami arba rekonstruojami gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, jų stovėjimo aikštelėse turi būti įrengta bent 20 proc. Pasak J. Mažiausia galia, kurios reikia, kad automobilis būtų pradėtas krauti nuo vienfazės jungties, yra 1,4 kW.
Norint per naktį visiškai įkrauti elektromobilį, rekomenduojama, kad vienam automobiliui būtų prieinama bent 4 kW galia, t. y. Anot J.Harmo, tam, kad turima galia tarp energiją naudojančių prietaisų būtų paskirstyta saugiai, energijos įkrovimo spintelėje turėtų būti įrengtas dinaminis galios valdiklis. Jis nuskaito bendrą namo suvartojamos energijos kiekį ir siunčia signalą įkrovikliams, nurodydamas, kiek turimos energijos liko automobiliams įkrauti.
Dinaminis galios valdiklis taip pat leidžia efektyviai naudoti turimą energiją, kad automobilis būtų įkraunamas taip greitai, kaip leidžia elektros jungtis, dažnai be brangiai kainuojančio tinklo atnaujinimo. Nors dažnai manoma, kad išmanusis įkrovimas - tai, kai pagal algoritmą nustatomos geriausios elektros energijos kainos ir tuo metu įkraunama elektra, taip sumažinant išlaidas, tačiau tai kur kas daugiau.
Išmanieji įkrovikliai yra prijungiami prie interneto ir gali būti valdomi automatiškai arba rankiniu būdu, kada ir kiek jie įkraunami. Be to, kartu su dinaminiu galios valdikliu galite sekti visą namuose suvartojamos energijos kiekį ir naudoti tik jau turimą energiją. Kai kalbama apie elektromobilio įkrovimą daugiabučiame name, svarbu išanalizuoti ne tik įkroviklių įrengimą, bet ir keletą kitų aspektų.
J.Harmas pažymi, jog renkantis tinkamiausią įkrovimo sprendimą, patartina rinktis ir įrangą, ir programinę įrangą, kuri veikia pagal bendrą atvirojo tipo standartą OCPP. Įkrovimo stotelės daugiabučiuose namuose yra investicija į ateitį, tačiau svarbu susitarti, kas bus atsakingas už įkrovimo stotelių valdymą.
„Svarbu pasirinkti tokį programinės įrangos sprendimą, kuris leistų atsiskaityti pagal kiekvieno naudotojo suvartojimą. Mūsų sprendime naudotojas identifikuojamas asmenine RFID kortele arba telefonu ir mėnesio pabaigoje gauna sąskaitą pagal suvartotą elektros energiją. Renovuojant automobilių stovėjimo aikštelę arba kuriant naują, jis siūlo atsižvelgti į tai, kad įkrovimo stotelių poreikis ateityje tikrai išaugs.
Valstybės parama ir planai
„Šiandien Lietuvoje bendrai turime beveik 4,5 tūkst. renovuotų daugiabučių namų, apie 35 tūkst. daugiabučių dar laukia savo eilės. Svarbu paminėti, jog 1,4 tūkst. jų šiuo metu yra renovacijos procese, rangos darbai vyksta daugiau nei 500 daugiabučių. Naujas kvietimas vyksta sumažinus biurokratinį procesą - atsisakius popierinių dokumentų, informacinė sistema APVIS suprogramuota priimti ne tik paraiškas, bet ir parengti investicinį planą.
Pakeistos valstybės paramos sąlygos, kurios numato prie 30 proc. subsidijos pridėti nuo 10 iki 20 proc. Išaugęs susidomėjimas, teikiama daug paraiškųAgentūra pastaruoju metu sulaukia daug susidomėjusių gyventojų paklausimų dėl gruodžio mėnesį paskelbto kvietimo termino pratęsimo. „Paleidus jį per elektroninę informacinę sistemą, galime stebėti, koks srautas ateina, kiek investicinių planų ir paraiškų yra ruošiama.
Anot G. Burbienės, aktyviausi yra ir didieji miestai, ir mažesnės savivaldybės: „Kai analizuojame, kas pirmauja atnaujintų arba planuojamų atnaujinti daugiabučių sąraše, priekyje yra ne didmiesčiai, nors paraiškų jie visuomet pateikia daugiausiai. Pavyzdžiui, Birštono savivaldybėje šiandien renovuota daugiau nei 60 proc. visų daugiabučių.
Palanga, Jonava, Druskininkai, Panevėžys - tai pirmaujantys miestai renovuotų namų skaičiumi, kurie artėja prie 50 proc. atnaujintų visų savivaldybėse esančių daugiabučių. Taip, didieji miestai pateikia daugiausiai paraiškų, tačiau modernizuotų daugiabučių dešimtukuose nefigūruoja, nes potencialas yra labai didelis, daug daugiabučių dar turės būti atnaujinti.
„Strategijos rezultatai parodė, jog didžiausia ekonominė grąža yra sukuriama ties 45-55 proc. energijos sutaupymų zona o tai reiškia, kad renovacijai keliame tikslą ne tik iki B, bet ir iki A bei aukštesnių energinio naudingumo klasių, pritaikant atsinaujinančių energijos išteklių priemones. Svarbu paminėti, jog pastatai yra atnaujinami ciklais - kapitalinis remontas yra svarbiausias renovacijos aspektas, nes daugelis įsivaizduoja, jog tai yra tik sienų apšiltinimas, tačiau renovuojant pastatus kapitaliai mes prailginame jo gyvavimo ciklą iki 30 metų.
Artimiausiuose ministerijos planuose numatyta tobulinti daugiabučių renovacijos procesą ir mechanizmus: „Šiuo metu kaip tik vertiname fiksuoto įkainio nustatymą daugiabučių renovacijos paramai, vykdoma kompleksinės kvartalinės renovacijos modelio peržiūra, kad ji vyktų efektyviai.
Nacionalinis pastatų renovacijos planas
Aplinkos ministerija rengs nacionalinį pastatų renovacijos planą, pagal kurį bus įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo. Ja bus siekiama, kad iki 2050 metų visi šalies pastatai - tiek viešieji, tiek privatūs gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai - taptų labai efektyviais energijos vartotojais, nepriklausomais nuo iškastinio kuro ir visiškai netaršiais. Šis planas pakeis Vyriausybės 2021 m. patvirtintą Ilagalaikę pastatų renovacijos strategiją.
Naujosios direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę - reikšmingas žingsnis Lietuvos pastatų sektoriaus pertvarkoje. Tai skatins modernizuoti šalies pastatus, sumažinti jų energijos sąnaudas bei pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę. Nacionalinio pastatų renovacijos planu bus siekiama užtikrinti sistemingą viso pastatų fondo modernizavimą iki 2050 m. Plane bus nustatyti konkretūs tikslai, rodikliai, finansavimo šaltiniai, energijos taupymo potencialas bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslai.
Be to, bus nustatyta gyvenamųjų pastatų renovacijos strategija. Tai leis užtikrinti, kad iki 2035 m. vidutinis pastatų energijos suvartojimas sumažėtų bent 20-22 proc., o didžioji dalis šių rezultatų būtų pasiekti renovuojant prasčiausio energinio naudingumo pastatus.
Direktyva įpareigoja Lietuvą reguliariai atnaujinti ir taikyti minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus. Jie bus grindžiami optimaliais kaštų skaičiavimais, kad renovacija būtų efektyvi tiek aplinkosaugos, tiek ekonominiu požiūriu. Numatyta, kad nuo 2028 m. visi nauji viešieji pastatai, o nuo 2030 m. - visi nauji pastatai Lietuvoje turės būti visiškai netaršūs, t. y. eksploatacijos metu neišskiriantys CO₂ iš iškastinio kuro.
Renovacijos pasai, saulės energija ir pažangiosios sistemos
Nuo 2026 m. gegužės mėn. visose valstybėse narėse, įskaitant Lietuvą, bus įdiegta renovacijos pasų sistema. Tai naujas įrankis, padėsiantis gyventojams ir pastatų savininkams planuoti ilgalaikes renovacijos priemones. Nuo 2026 m. gegužės mėn. visi nauji viešieji ir negyvenamieji pastatai, kurių grindų plotas viršija 250 m², turės būti pritaikyti saulės energijos gamybai.
Taip pat plečiami reikalavimai dėl pastatų automatizavimo: bus diegiamos pažangiosios pastatų valdymo ir kontrolės sistemos, leidžiančios stebėti energijos vartojimą, reguliuoti temperatūrą ir oro kokybę bei reaguoti į išorinius energijos signalus. Kad šie pokyčiai būtų įgyvendinami sklandžiai, numatytas platus finansinių paskatų ir techninės pagalbos priemonių spektras.
Lietuvoje veiks vieno langelio principu dirbantys pastatų energinio naudingumo centrai, kuriuose gyventojai ir savivaldybės galės gauti konsultacijas ir paramą. Finansinė pagalba pirmiausia bus skiriama pažeidžiamiems namų ūkiams, socialinio būsto gyventojams ir tiems, kurie patiria energinį nepriteklių.
Pagrindiniai renovacijos etapai:
- Investicinio projekto parengimas
- Komponentų pasirinkimas
- Valstybės paramos gavimas
- Saulės energijos integracija
- Pažangių sistemų diegimas
Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas 2025 m.:
- Alytaus miesto savivaldybė
- ...
Senų daugiabučių griovimas: ar tai realu?
Žurnalui „Investuok“ pradėjus plačiau nagrinėti temą M. Pakalnis pirmiausia konstatavo, kad nors daugelis namų sovietmečiu iškilusiuose sostinės gyvenamuosiuose rajonuose jau atstovėjo numatytus 50 metų, bet tikrai stovės dar antrątiek. Tačiau kai kurie kvartalai turėtų pasikeisti iš esmės. „Dalies daugiabučių tiesiog neapsimoka renovuoti, todėl racionaliau būtų juos griauti.
Kompleksiškai atnaujinti kvartalus, kad pasikeistų aplinka prie tų namų, galima ir tai daroma, bet yra tokių pastatų, pavyzdžiui, pirmieji stambiaplokščiai, kurie morališkai susidėvėję - šiuolaikiniam žmogui tokiame būste susikurti kokybišką gyvenimą būtų sunku. Kai kur gal net neįmanoma“, - sako vyriausiasis sostinės architektas. Riba, anot jo, akivaizdi: pradedant Žirmūnais, visi vėliau iškilę gyvenamieji rajonai yra gana kokybiški ir plano, ir pastatų konstrukcijų atsparumo požiūriu, todėl jų griauti nereikia.
Atvirkščiai, prasidėję vadinamojo Žirmūnų trikampio - kvartalo tarp Žirmūnų, Minties ir Tuskulėnų gatvių - kompleksinio atnaujinimo darbai turėtų paskatinti tokių pertvarkų imtis ir kitur. Tačiau Vilniuje yra dvi vietos, kuriose stovinčius daugiabučius, jei būtų jo valia, M. Pakalnis tikrai griautų. „Tai turėtų prasidėti Naujamiestyje ir Savanorių prospekte - ten yra patys problemiškiausi seni namai. Turiu galvoje Savanorių prospekto šiaurinę pusę - Konarskio gatvės ir buvusios gamyklos „Velga“ teritorijos link. O Naujamiestyje tokių namų yra Naugarduko gatvėje“, - žurnale „Investuok“ dėsto sostinės vyriausiasis architektas.
Jis patikslina, kad ir tie stambiaplokščiai dar tvirti, bet „jie morališkai pasenę, nes jų planas labai prastas“. Pasak M. Pakalnio, specialistai senuosius daugiabučius tyrė, kai buvo rengiama renovacijos programa, kai kuriuos pastatus yra tyrusi ir savivaldybė. Konstrukcinių defektų, dėl kurių juos reikėtų skubiai griauti, neaptikta. „Senieji daugiabučiai nesugrius, bet bėdų jie tikrai turi“, - patvirtina VGTU Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis.
Anot jo, epozodiniai tyrimai atskleidė, kad suvirintos jungtys tarp blokų tebėra normalios būklės, bet užsandarintos jos labai prastai. „Pro tas užteptas, uždažytas siūles, kurias visi matome, į pastatus, net ir vėlesnės statybos, skverbiasi drėgmė, šaltis. Šias vietas reikėtų tvarkyti“, - sako jis. Mokslininkas mano, jog renovuoti senuosius namus neįsitikinus, kad šios jungtys tvirtos, šiek tiek rizikinga.
„Jų patikimumą reikėtų tirti. Senųjų stambiaplokščių daugiabučių būklė skirtinga, tačiau, mano žiniomis, kompleksiškai netyrinėti nei seniausi, nei vėliau iki nepriklausomybės atkūrimo statyti stambiaplokščiai daugiabučiai“, - sako jis. J. Valivonis aiškina, kad visų jų griauti tikrai nereikia, bet akivaizdu, kad labai susidėvėjusios inžinerinės komunikacijos, esančios pačiuose namuose, butuose - vamzdynai, šildymo sistemos.
„Manau, kad visas jas reikėtų keisti. Langus daugelis gyventojų jau pasikeitę, bet sienų šiluminė varža žema, šilumos izoliacija menka, todėl nemažai šilumos į lauką išleidžia galinės sienos, kuriose paprastai langų nebūna“, - mintimis dalijasi J. Valivonis. Anot jo, vienos iš labiausiai pažeistų vietų - balkonai ir stogeliai virš laiptinių: „Teko matyti korozijos židinių, kai kur matyti atvira korodavusi armatūra, bet tikrąją kiekvieno pastato būklę parodytų tik ekspertizė.“
Pirmųjų Vilniaus stambiaplokščių Naugarduko gatvės rajone, Savanorių prospekto dalyje link Vingio parko planas tikrai gana prastas, - M. Pakalniui pritaria J.Valivonis. Tačiau tai ne priežastis juos griauti, nes šiuolaikinės technologijos leidžia suteikti jų gyventojams daugiau komforto. „Renovuojant pastatą ir dabar išmontuojami seni ir įrengiami nauji (kai kada ir platesni) balkonai, kurie remiasi į kolonas su pamatu.
Senuose stambiaplokščiuose galima ir liftus įrengti, ir net kambarius padidinti - išorinės jų sienos dažniausiai nebūna laikančios, todėl jas galima patraukti: išardyti seną ir sumontuoti naują sieną toliau, arba pirmiausia įrengti naują sieną išorėje, o paskui išardyti viduje likusią senąją“, - senųjų būstų modernizavimo galimybes vardija mokslininkas. Tačiau tokios pertvarkos labai brangios, ilgai trunka, be to, reikėtų kur nors laikinai iškelti gyventojus, nes bute be lauko sienos jie juk negyvens.
Mokslininkas primena dar vieną pavojų - performuodami butus pagal savo poreikius, gyventojai tiek seniausiuose, tiek šiek tiek vėliau statytuose namuose neretai išgriauna vidines sienas, nekreipdami dėmesio, kad jos laikančios. Taip kyla pavojus viso statinio standumui. „Negalima sakyti, kad dėl vienos kitos papildomos angos sienoje visas pastatas sugrius, bet jis susilpnėja ir sunku pasakyti, ar neištiks didelė bėda, jei kurią nors sieną išardys visų aukštų gyventojai... Tokių daugiabučių yra nemažai“, - aiškina jis.
Anot J. Valivonio, reikia gerai pagalvoti, ką apsimoka renovuoti, o ką griauti, nes daugybė nepatraukliai suplanuotų koridorinės sistemos butų yra ir buvusiuose bendrabučiuose: „Tai nėra seni pastatai, bet ką ten renovuoti?“
Vyriausiasis miesto architektas pripažįsta nesitikįs, kad senieji daugiabučiai, kurių yra ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, būtų pradėti griauti per kelerius artimiausius metus, tačiau ragina atsižvelgti į kitų šalių patirtį ir pradėti ieškoti būdų, kaip tai padaryti anksčiau, negu „tie pastatai susidėvės tiek, kad taps pavojinga gyventi ir žmones reikės iškeldinti kaip iš avarinių“. Mat, kitaip nei Rytų Berlyne, kur dauguma butų buvo municipaliniai, Lietuvoje jie privatizuoti.
M. Pakalnis svarsto, kad stambus NT plėtotojas galėtų supirkti visus butus, tačiau pats abejoja, ar kuris nors šalies plėtotojas imtųsi tokio didelio masto konsolidavimo projekto. „Vis dėlto Lietuvos situacija nėra unikali. Tarkim, Austrijos sostinėje Vienoje didžioji dalis būstų priklauso savivaldybei, o pas mus, kur nuosavybė privati ir fragmentuota, manau, tiktų Didžiosios Britanijos modelis“, - sako M. Pakalnis.
Panašiu keliu, pasak jo, ėjo ir švedai: įstatymai numato, kokiu būdu privatus turtas paimamas visuomenės poreikiams ir kaip už jį atlyginama, o proceso iniciatorius - miesto taryba - nusprendžia, kuris rajonas bus griaunamas, ir jau tada įjungiamas būstų paėmimo visuomenės poreikiams mechanizmas. Į žurnalo „Investuok“ klausimą, ką mainais gautų tokių butų savininkai, jis atsako, kad galimi keli variantai.
Žmonės laikinai persikelia kitur, o pastačius naujus namus grįžta gyventi į tą pačią vietą. Arba gali gauti kompensaciją pinigais ir įsigyti būstą kitoje vietoje. Kokį būstą gaus grįžęs į tą pačią vietą arba kokio dydžio suma bus išmokėta nutarusiam savarankiškai įsigyti naują būstą, anot jo, turėtų priklausyti nuo likutinės būsto griaunamame name vertės.
Vakarų Europos šalyse, kurių patirtį M. Pakalnis nagrinėjo, būstai buvo išperkami pagal likutinę būsto vertę, atsižvelgiant į vietą, kurioje jis yra. Pasak miesto vyriausiojo architekto, jei turi nugyventą būstą, nereikėtų tikėtis, kad naujame projekte gausi tokio pat ploto naujos kokybės būstą - „už akivaizdžiai padidėjusią vertę savininkas turėtų susimokėti“.
Priminus, kad žmonės veikiausiai tebegyvena fiziškai ir morališkai nusidėvėjusiuose butuose dėl to, kad neturi pinigų geresniems, M. Pakalnis sako, kad tai jau politikų, įstatymų leidėjų reikalas sukurti sistemą, kaip padėti labiau socialiai pažeidžiamiems žmonėms - galbūt teikiant paramą, galbūt vietoj turėto nuosavo pasiūlant municipalinį būstą.
J. Valivonio nuomone, parduoti būsto už likutinę vertę savininkai veikiausiai nesutiktų, nes už gautą sumą kito tinkamo būsto neįpirks. Be to, daugelis žmonių, ypač vyresnių, yra pripratę prie vietos ir kitur kraustytis nenorės. Todėl VGTU profesorius mano, kad logiška būtų perduoti buvusių butų savininkų nuosavybėn tokio ploto butą naujame name, kokį turėjo sename. „Manau, žmonės sutiktų su tokiais mainais, nes jie gautų patogesnį butą toje pačioje vietoje.“
Anot mokslininko, verslui tokie projektai taptų įdomūs, jei patrauklioje vietoje jis galėtų pastatyti didesnį daugiabutį negu tas, kuris bus griaunamas: papildomi butai kompensuotų iš grąžinamų butų patiriamus nuostolius. „Žinoma, reikėtų atlikti ekonominę tokių investicijų analizę“, - priduria J. Valivonis. Jo nuomone, nors senųjų kvartalų griovimas - gana tolima perspektyva, galvoti apie tai reikia dabar, kol tarp senųjų namų yra pakankamai erdvės, o ne tada, kai tie kvartalai bus sutankinti.
Tačiau kad tokia sistema veiktų, nepakanka plėtotojo ir savivaldybės norų bei įsipareigojimų: „Turi būti valstybės garantijos, kad nenutiktų taip, jog namą nugriovė, įmonė bankrutavo ir naujo daugiabučio nepastatė, o žmonės vietoj turėto kad ir prasto buto liko be jokio.“
Valstybei griauti neapsimoka
Į žurnalo „Investuok“ klausimą, kaip senųjų daugiabučių griovimo perspektyvą vertintų valstybė, atsakė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnysis patarėjas Ramūnas Šveikauskas. „Daugiabučių namų griovimo klausimas pastatų atnaujinimo ir energinio efektyvumo didinimo kontekste nėra detaliai nagrinėtas, nes tai susiję su Lietuvos Konstitucijos 23 str. įtvirtintu nuosavybės neliečiamumu ir apsauga. Kitaip sakant, griauti daugiabutį galima tik jei su tuo sutinka visi jo butų ir kitų patalpų savininkai. Jei bent vienas savininkas nesutiks, tokio projekto įgyvendinti nepavyks“, - sako jis ir pabrėžia, kad inicijuojant daugiabučio griovimą reikėtų įvertinti kiekvieno potencialiai griaunamo pastato būklę ir pagrįsti jo griovimo būtinybę bei užtikrinti viešojo intereso apsaugą.
Anot R. Šveikausko, vertinant galimas gyventojų iškeldinimo, statinio griovimo ir naujos statybos sąnaudas, valstybei tai kainuotų brangiau, negu kainuoja pastatų, kurių viena didžiausių problemų - didelės energijos sąnaudos, atnaujinimas didinant jų energijos vartojimo efektyvumą. „Tai patvirtina ir Vokietijos ekspertai, dalyvavę įgyvendinant pirmuosius kvartalinės renovacijos projektus Lietuvoje“, - sako jis ir priduria, kad kaip tik šiuo metu Aplinkos ministerija, įgyvendindama EK direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, rengia Ilgalaikę pastatų renovacijos strategiją.
Priminęs, kad kompleksiškai atnaujinant gyvenamąją aplinką ir inžinerinę įrangą perplanuoti ją ir dalį pastatų nugriauti bei statyti naujus galima, jis priduria, kad teisinio, finansinio ir organizacinio mechanizmo, kuris leistų siekiant ilgalaikės socialinės ir ekonominės naudos efektyviau išnaudoti gyvenamąsias teritorijas ir jose esančią infrastruktūrą, įskaitant dalies senų pastatų griovimą ir naują statybą, poreikis ateityje vis dėlto svarstytinas.
„Kol kas tai galėtų būti verslo projektas, tinkamai įvertinant visas rizikas, tačiau gali būti, kad imantis tokio projekto reikėtų peržiūrėti užstatymo intensyvumo, tankumo, pastatų aukštingumo ir kitus reikalavimus. Be to, tokie projektai turi būti derinami su visuomene“, - pabrėžia R. Šveikauskas.
Taigi, sunerimti (arba atvirkščiai - džiaugtis), kad vienas kitas neišvaizdus, nepatogus gyventi daugiabutis bus nugriautas ir jau metas bandyti parduoti jame turimą butą, o kitiems - bandyti pigiai nupirkti jame būstą, vietoj kurio greičiausiai gausite mažesnį, bet naują, - kol kas gerokai per anksti.
Daugiabučių renovacija Lietuvoje – kas naujo po saule?
tags: #verslo #zinios #del #naujausios #tehnologios #renovacijas