Lietuva garsėja savo ežerais, dvarais ir gamtos grožiu. Šiame straipsnyje apžvelgsime Versiuko ežero sodybą ir jos apylinkes, taip pat aptarsime kitas lankytinas vietas Lietuvoje.
Lietuvos žemėlapis
Dalgedų Sodyba Netoli Trakų
Netoli Trakų esanti Dalgedų sodyba - tai senas namas, pastatytas iškart po karo, kuriame gyveno 6 giminės kartos. Dabar namas rekonstruotas, tik vienas močiutės kambarys paliktas autentiškas su senomis grindimis ir lubomis. Vasarą sodyba priima poilsiautojus, kitu metų laiku sodybos šeimininkė Miglė Dalgedaitė-Lučiūnė veda edukacines programas vaikams ir suaugusiesiems. Viena populiariausių - Kalėdų tradicijos.
Šventinės Tradicijos Dalgedų Šeimoje
Iš vaikystės prisimenu, kad Kalėdoms ruoštis pradėdavome prieš porą savaičių. Peržiūrėdavome žaisliukus, ar visi sveiki nuo praėjusių metų. Bet kai pradėjau domėtis senovinėmis tradicijomis, dabar stengiuosi daryti taip, kaip darydavo mano proseneliai - eglė namuose turėtų būti ne ilgiau kaip 10 dienų.
Esu prieš dirbtines eglutes, taip pat ir prieš didelių sveikų eglių kirtimą. Visiškai pakanka šakelių. Anksčiau niekas eglių netįsdavo į namus, net ir nepuošdavo jų. Ji sako, kad jos vaikystėje nebuvo tokios mados. O mano mama, gimusi 1954 metais, jau prisimena, kad vaikystėje eglutės po truputėlį puošiamos, - daugiausia riešutais, saldainiais, kurių dažnai likdavo tik popieriukai.
Būdavo puošiama ir rankų darbo žaisliukais: šiaudiniais paukščiukais, angeliukais. Iš molio lipdydavo apvalius šulinėlius, kurie simbolizuoja kaupimą, kad turtai iš namų neišeitų. O aš mėgstu naudoti šiaudinius, pintus žaisliukus, man gražiau paprastesnė puošyba. Pati eglės šaka yra graži, tad nereikia jos perkrauti. Vien jos kvapas, pasklindantis po namus, jau yra prabanga.
Advento laikotarpiu stengiamės nesilinksminti, nedalyvauti vakarėliuose, nepersivalgyti. Išvalyti savo kūną. Mano močiutės giminė nebuvo turtinga, tad visus šeštadienius, sekmadienius, kai žmonės paprastai eina į bažnyčią, močiutė papildomai dirbdavo, kad tik parneštų į šeimą kokį pinigėlį.
Dabar atsirado tradicija kalėdinėmis dovanomis apdovanoti visus šeimos narius ir artimuosius - susitikę „keičiamės dovanomis“ su dėdėmis, pusbroliais. Mano vaikystėje dovanas gaudavo tik vaikai, nebuvo tradicijas dovanas teikti susugusiesiems. Per Kalėdas lankome gimines.
Kūčių stalo neįsivaizduoju be šieno po staltiese. Net kai gyvenome mieste, visada turėdavome šieno. Anksčiau traukdavome kasmet, ir kieno šiengalys ilgesnis, tas ilgiau gyvens. Iš tikrųjų iš vienos sudžiūvusios žolelės galima daug pasakyti apie tavo būsimus metus.
Smagus žaidimas - nusisukus nuo sienos per kairį petį mesti batą ir žiūrėti, ar batas nosele atsisukęs į duris, ar nusisukęs. Anksčiau papečky būdavo anga, kur sukraudavo malkas. Ten visada tupėdavo ir vištos (jas laikydavo ne tvarte, o troboje). Taigi vaikinai, jei norėdavo sužinoti, kokia žmona jų laukia, po Kūčių vakarienės traukdvo vištai už uodegos, jeigu višta rėkia nesavu balsu, vadinasi, ir žmona bus rėksnė. O jeigu višta sau ramiai kudakuoja, žmona bus sukalbama.
Mūsų sodyba yra prie Vilkokšnio ežero, jungiančio dar 12 ežerų, ir močiutė mėgsta pasakoti, kaip jos senelis kirsdavo medžius, susirišdavo rąstus ir ant jų atsistoję vyrai plaukdavo net iki Karaliaučiaus. Kartais tie pokalbiai apie mirusius giminaičius ir praėjusius laikus būna kaip gyvos istorijos pamokos.
Mes iki šiol visada padedame vieną tuščią lėkštutę ir stiklinę, kad vėlės galėtų kartu su mumis pasivaišinti. Visada po Kūčių vakarienės paliekame stalą nenukraustytą. Nunešame tik nešvarius indus, bet visas maistas lieka ant stalo. Kūčiukai kepami tokie maži todėl, kad jie yra maistas vėlėms.
Kepame keletą dienų pamarinuotą kiaulienos ar veršienos kumpį. Turime krosnį, ją iškūrename gana stipriai, iki 300 laipsnių, pavyzdžiui, krosnyje kepto kalakuto skonis kitoks negu kepto orkaitėje. Saldumynų ypatingų negaminame - iš kaimynų nusiperkame šimtalapį, pati užmaišau paprastą mielinį pyragą, panašų į keksą.
Vaikų tėvai kartais sako: „Tegul vaikams apie papročius pasakoja mokytojai“. Bet vaikas viską turi sužinoti būtent šeimoje. Mama ir tėtis vaikui -didžiausias pavyzdys. Šiuolaikiniai tėveliai truputį apsileidę, tingi užsiimti, įdėti pastangų.
Kertuojai: Ežeras Rytų Lietuvoje
Kertuojai - ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, apie 12,5 km į rytus nuo Molėtų, Labanoro regioniniame parke. Ežero ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius - 3,22 km, didžiausias plotis - 2,71 km. Altitudė 146,3 m. Forma primena ovalą. Kertuojai susidarė ledo lūstavietėje. Didžiausias gylis - 5,9 m. Krantai daugiausia žemi, pelkėti, tik šiaurinis aukštesnis. Ežerą supa Lakajų, Inturkės, Kerijos ir Vyžintų miškai.
Kiti Ežerai Lietuvoje
- Škilietų ežerai: Glaciokarstinės kilmės ežerai Trakų rajone, Aukštadvario regioniniame parke.
- Piktežeris: Ežeras Plungės rajone, Platelių ežero pakrantės pelkėje.
- Bakanauskų ežeras: Ežeras Varėnos rajone, Bakanauskų pelkėje.
- Guostus: Ežeras Prienų rajono rytuose, 3,5 km į šiaurės rytus nuo Stakliškių.
- Gelužis: Ežeras Prienų rajono rytuose, 5 km į šiaurės rytus nuo Stakliškių.
- Galvė: Ežeras Trakų rajone, Trakų miesto šiaurinėje dalyje.
- Biržulis: Ežeras Telšių rajone, Varnių regioniniame parke.
- Galuonai: Ežeras Molėtų rajone, apie 3 km į vakarus nuo Inturkės.
- Bebrusai: Ežeras Molėtų rajone, apie 5 km į pietryčius nuo Molėtų.
- Baltieji Lakajai: Ežeras Molėtų rajone, Labanoro regioniniame parke.
- Juodieji Lakajai: Ežeras Molėtų rajono rytuose, Švenčionių rajono paribyje.
Trakų pilis Galvės ežere
Dvarai ir Istorinės Vietovės
- Paulavos Respublika: Istorinė vietovė Šalčininkų rajone, šalia Merkio upės, turėjusi savo įstatymus, pinigus, herbą bei vėliavą.
- Buivydiškių Dvaras: Vienas seniausių Vilniaus apylinkių dvarų, minimas jau XII a.
- Markučių Dvaras: Dvaras, kuriame gyveno Puškino sūnus Grigorijus su žmona Varvara.
- Nemėžio Dvaras: Dvaras, kurį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai.
- Kairėnų Dvaras: Dvaras, kuriame įsikūręs Vilniaus universiteto Botanikos sodas.
- Užutrakio Dvaro Sodyba: Vienas ryškiausių ir geriausiai išlikusių Lietuvos dvarų, įkurtas grafo Juozapo Tiškevičiaus.
Vestuvių Fotosesijų Vietos
Lietuva siūlo daugybę nuostabių vietų vestuvių fotosesijoms. Štai keletas populiariausių:
- Vilniaus Senamiestis: Vienas didžiausių Rytų ir Vidurio Europos senamiesčių.
- Bernardinų Sodas: Gražus parkas Vilniaus Senamiestyje su suoliukais, augmenija, tvenkiniais ir fontanais.
- Barbakanas: Vieta su nepakartojama Vilniaus miesto panorama.
- Užupis: Bohemiška, romantiška ir meniškos aplinkos vieta.
- Trakų Senamiestis: Istorijos ir romantizmo turinti miesto dalis.
- Trakų Pilis: Gotikinė pilis Galvės ežero Pilies saloje.
- Varnikų Pažintinis Takas: Draustinis Trakų rajone su natūraliai susiformavusiu mišku, pelke ir unikalia augmenija.
- Užutrakio Dvaras: Stovi prie Galvės ežero, su išskirtinio grožio panorama.
- Mergiškių Kraštovaizdžio Draustinis: Įsikūręs Trakų rajono vakaruose, šalia Mergiškių kaimo.
- Kauno Santakos Parkas: Teritorija, įsikūrusi Nemuno ir Neries upių santakoje.
- Pelėdų Kalnas: Romantiška ir jauki vieta su gražia gamta ir stilinga architektūra Kaune.
Bernardinų sodas Vilniuje
Gedanonių Kalnas
Gedanonių kalnas - aukščiausia Dzūkų aukštumos vieta - 257,3 m. Jis 30 m aukščiau pakilęs nei garsioji Šatrija. Čia vienas riedulingiausių Lietuvos rajonų. Pati kalno viršūnė apaugusi pušynu. Neseniai pastatytas apžvalgos bokštas.
Išvados
Versiuko ežero sodyba ir jos apylinkės, taip pat kitos Lietuvos vietovės, siūlo įvairias galimybes poilsiui ir turizmui. Nuo istorinių dvarų iki gamtos paminklų, Lietuva turi ką pasiūlyti kiekvienam keliautojui.