Sudėtingėjanti civilinė apyvarta skatina asmenis vis dažniau ginti savo pažeistas teises. Vienas iš civilinės teisės institutų, padedančių apginti savo interesus esant poreikiui išreikalauti turtą iš jį nepagrįstai įgijusio ir valdančio asmens, yra nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas.
Šiame straipsnyje atskleidžiama nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo samprata šiuolaikinėje Lietuvos civilinėje teisėje. Tai yra daroma nustatant visų pirma nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo reglamentavimą Lietuvos Respublikos civilinėje teisėje, po to analizuojant nepagrįsto praturtėjimo ir turto gavimo be pagrindo tarpusavio santykį.
Toliau yra tiriamas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo reglamentavimas 1964 m. CK, jis palyginamas su 2000 m. LR CK įtvirtintu reguliavimu. Kadangi analizuojamas institutas turi nemažai bendrų bruožų su restitucija ir vindikacija, tai straipsnyje yra aptariamos kiekvieno iš šių institutų taikymo sąlygos, jų teisinė prigimtis, galiausiai nustatomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykis su restitucija ir vindikacija.
Darbe yra vadovaujamasi teisės aktais, taip pat nemažai dėmesio yra skiriama teisės doktrinai. Viso darbo eigoje yra remiamasi teismų praktika.
Nepagrįsto praturtėjimo instituto reglamentavimas
Nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuoja CK 6.242 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.
Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos:
- turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų;
- turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių;
- turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo;
- atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.);
- nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį;
- šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos;
- ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios - bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais - sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės - gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai.
Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti.
Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-313/2023 konstatuota, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai sprendė, jog atsakovė (patikslintu priešieškiniu prašydama teismo priteisti iš ieškovės 10 793,10 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą, nurodydama, kad ji yra permokėjusi ieškovei 10 793,10 Eur, nes nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2019 m. liepos mėnesio ieškovė neteisingai skaičiavo ir skirstė pastate esančias patalpų naudotojams patirtas komunalinių paslaugų išlaidas, t. y. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.237 straipsnį, priešieškinio pagrįstumui spręsti nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su nepagrįsto praturtėjimo dydžio nustatymu.
Teismams, neatskleidus bylos esmės, kasacinis teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis liko neišspręstas atsakovės priešieškinio pagrįstumo klausimas, ir šią bylos dalį grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Šiame straipsnyje aptariama be teisinio pagrindo įgyto turto sąvoka, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir teismų praktika.
Teisinės gynybos nuo nepagrįsto praturtėjimo strategijos ir paaiškinimas
Civilinio kodekso 6.240 straipsnio analizė
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.240 straipsnis reglamentuoja be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo ar atlyginimo tvarką.
Pagal 6.240 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo turtą, privalo grąžinti arba atlyginti visas pajamas, gautas ar turėtas gauti iš šio turto, nuo to momento, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos.
6.240 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jei asmuo, įgydamas turtą be pagrindo, sąžiningai klydo, jis turi teisę reikalauti atlyginti būtinas išlaidas, patirtas išlaikant be pagrindo įgytą turtą per 6.240 straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką.
Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu ir to, kas buvo atlikta, negalima įvertinti pinigais, arba to, kas buvo gauta, negalima grąžinti dėl prigimties, ieškinys dėl grąžinimo ar kompensacijos negali būti tenkinamas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.
Šiame straipsnyje aptariama be teisinio pagrindo įgyto turto sąvoka, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir teismų praktika.
Teismų praktika
Nagrinėjant civilinę bylą Nr. (Teisminio proceso Nr. 2022 m.), kurioje ieškovas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų S. J. ir J. J. be teisinio pagrindo įgytus 5 402,99 Eur, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Bylos aplinkybės susijusios su paveldėjimu po M. J. mirties. Po jos mirties, jos vaikai A. J., A. K., L. J., S. J., V. J. tapo pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą. Ieškovas V. J. palikimą priėmė, kreipdamasis su pareiškimu į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.
Ši byla iliustruoja, kaip teismas sprendžia ginčus dėl be teisinio pagrindo įgyto turto paveldėjimo kontekste. Teismas turi įvertinti visas aplinkybes, įskaitant sąžiningumą, protingumą ir teisingumą, priimdamas sprendimą dėl turto grąžinimo ar kompensacijos.
Sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai
Sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai yra esminiai civilinės teisės principai, kurie taikomi sprendžiant ginčus dėl be teisinio pagrindo įgyto turto. Teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į šiuos principus, siekdamas užtikrinti teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Šie principai padeda užtikrinti, kad asmuo, kuris sąžiningai įgijo turtą be teisinio pagrindo, nebūtų nubaustas neproporcingai. Taip pat, šie principai užtikrina, kad asmuo, kuris nesąžiningai įgijo turtą, būtų įpareigotas grąžinti turtą arba atlyginti nuostolius.
Kaip padėti sau jaučiant finansinį nerimą?
Įrodinėjimo pareigos paskirstymas
Byloje keliami teisės klausimai dėl teisės normų, reglamentuojančių nepagrįstą praturtėjimą, įrodinėjimo pareigos paskirstymą.
Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai:
- asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti;
- turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu;
- turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo;
- turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys).
Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y.