Veronikos Gimbutienės kaimo turizmo sodyba - tai vieta, kurioje galima ne tik pailsėti nuo miesto šurmulio, bet ir susipažinti su Lietuvos istorija ir tradicijomis. Ši sodyba pritaiko savo paslaugas prie kiekvieno kliento poreikių ir norų, užtikrindama maksimalų funkcionalumą ir patogumą.
Šiame straipsnyje apžvelgsime ne tik atsiliepimus apie šią sodybą, bet ir panagrinėsime Lietuvos žygeivių judėjimo ištakas bei istoriją, kuri glaudžiai susijusi su kraštotyra ir patriotiškumu.
Slapukai ir Privatumo Užtikrinimas
Kaip ir daugelis interneto svetainių, Veronikos Gimbutienės sodybos svetainė naudoja slapukus (angl. Cookies). Slapukas - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje.
Slapukai naudojami įvairiems tikslams:
- Prisiminti Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes.
- Užtikrinti, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų.
- Įgyti įžvalgų apie tai, kaip lankytojai naudojasi svetaine, įskaitant informaciją, iš kur atėjote, datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt.
- Sužinoti, kaip vartotojai naršo svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.
- Užregistruoti, ar sutinkate, kad svetainėje būtų naudojami slapukai.
Taip pat naudojama „Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje.
Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.
Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu. Įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. Teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. Susisiekę su mumis el. paštu, galite gauti daugiau informacijos.
Lietuvos Žygeivių Judėjimo Ištakos ir Istorija
Lietuvos žygeivių judėjimas gimė iš pasipriešinimo sovietiniam režimui ir siekio išsaugoti tautinę tapatybę. Sunkūs Lietuvai buvo 1950-1952 metai, kai organizuota rezistencija buvo sutriuškinta. Pasipriešinimo judėjimo dalyviai suprato, jog atėjo laikas keisti kovos pobūdį - būtina pereiti prie naujų, legalių kovos formų.
Svarbiausias šios kovos tikslas - išlaikyti ir stiprinti Tautos dvasią, nepasiduoti sovietinimui ir ruošti lietuvius būsimiems mūšiams už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę. Dar 1948 m. pirmieji Vilniaus universiteto studentai ir dėstytojai patraukė į žygius po Lietuvą.
1952 m. Vilniaus universitete įsikūrė legali organizacija - "Universiteto turistų sekcija". Oficialūs jos įkūrimo tikslai - auklėti jaunuosius socializmo statytojus, stiprinti jų fizinę galią ir ruošti patikimais SSSR gynėjais. Tačiau nuo pirmųjų dienų sekcijoje susiformavo kryptis, kurios tikslai gerokai skyrėsi nuo oficialių nuostatų.
Krypties atstovai žodžiu ir asmeniniu pavyzdžiu perduodavo kitai studentų-turistų kartai nerašytus priesakus:
- Pažink Lietuvą - savo Tėvynę, domėkis jos istorija ir kultūra.
- Saugok Lietuvos gamtą, nepamiršk, kad Lietuvoje gyveno tavo protėviai ir gyvens tavo vaikai.
- Tyrinėk Tautos papročius ir tradicijas.
- Prižiūrėk ir saugok Tautos laisvės paminklus.
- Gerbk ir prižiūrėk protėvių kapus ir kitas šventas lietuviams vietas, saugok jas nuo sunaikinimo ir išniekinimo.
- Nepasiduok nutautinimui ir sovietinimui.
- Auklėk savo vaikus tautine dvasia.
- Padėk išsaugoti Lietuvybę atimtose iš Lietuvos etnografinėse lietuvių žemėse.
- Ruoškis fiziškai ir dvasiškai kovoti už Tėvynės Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Prabėgus dešimtmečiui, šie žmonės pasivadino žygeiviais. Taip gimė Lietuvos žygeivių judėjimas.
Punios Sutartis (1966 m.)
1966 m. liepos 3 d. Punios šile įvyko Lietuvos turizmo pionierių sąskrydis, kuriame buvo pasirašyta 30 punktų Punios Sutartis ir 3 paragrafų Turistų Statutas. Jų paruošimo iniciatoriumi buvo Vincas Kavaliauskas.
Sutarties tikslas - stiprinti dorovines vertybes, ugdyti drąsą, ryžtą, iniciatyvumą, savitarpio paramą ir pagalbą, kiekvieno žygio ir gyvenimo dienos prasmingumą ir tikslingumą.
Pagrindiniai Punios Sutarties punktai:
- Visus tur. žygius pravesti tvirtos turistines draugystės dvasioje.
- Tur. žygyje nuolat laikyti dėmesio centru faktą, kad turizmas nėra vien turininga poilsio forma, bet taip pat - galingas žmogaus auklėjimo veiksnys.
- Pasmerkti ir gniaužti užuomazgoje įv. šovinizmo pasireiškimus tur. žygiuose.
- Žygio metu nuolat laikyti dėmesyje, kad kiekvienas turistas savo asmenyje atstovauja savo tur. kolektyvą, savo kraštą.
- Visur ir visada kovoti už dorą turisto vardą.
- Tarpusavio santykiuose, keliaujant mišriomis grupėmis, laikytis bendrų priimtų vaikinų ir merginų korektiško bendravimo bei takto normų.
- Kovoti grupėje už drausmės ir tvarkingumo aukštą lygį žygio metu.
- Ugdyti turistų tarpe teisingą pažiūrą į vietin. gyventojus.
- Nakvyvietes pas gyventojus visuomet palikti pavyzdingoje tvarkoje.
- Nedaleisti tur. žygiuose jokių svaiginamųjų gėrimų vartojimo.
- Rūkantiems - nereklamuoti šios savo ydos tur. žygyje.
- Amoraliems, savanaudžiams, anarchistams - ne vieta turistų tarpe.
- Neleisti už respublikos ribų tur. grupes, neįgijusias turistinės patirties.
- Pripažinti netinkamą - kovą su vietiniais degtindariais.
- Neapgaudinėti automašinų vairuotojus, stabdant juos pakelta ranka.
- Vieningai remti gamtos ir paminklų apsaugos darbą.
- Demaskuoti gamtos ir paminklų apsaugos įstatymų pažeidėjus.
- Šefuoti atskirus objektus (miškus, paminklus ir pan).
- Palaikyti ir nuolat plėsti bendradarbiavimo ryšius su miškų ūkio darbuotojais.
- Periodiškai rengti masinius tur. draugystės žygius, gamtos bei paminklų globos, šefavimo ir pan. temomis.
- Žygių ir kt. tur. priemonių metu, įrengti stovyklose tūrus ir palikti juose raštelius, populiaria forma propaguojančius gamtos ir paminklų apsaugą.
- Visus žinomus bei naujus tur. maršrutus, objektus, gamtos kampelius skirti į dvi kategorijas: turistinius ir ekskursinius.
- Visus, besidominčius turizmu, skirti į dvi kategorijas: turistus ir ekskursantus.
- Ekskursantų tarpe propaguoti tik ekskursinius maršrutus.
- Barbarišku elgesiu gamtos ir paminklų atžvilgiu užsirekomendavusias turistų grupes bei atskirus turistus bendrai šalinti nuo turistinio judėjimo.
- Turistinius maršrutus populiarinti išimtinai tiek turistų tarpe, nepropaguojant jų spaudoje.
- Visus pravedamus tur. žygius apiforminti maršrutiniuose lapuose.
- Periodiškai rengti Punios Sutarties dalyvių sąskrydžius.
- Punios Sutarties vykdymo kontrolę, jos gairių propagavimą bei Punios sąskrydžio dalyvių tolimesnės veiklos koordinavimą pavesti Punios Sutarties Centriniam Štabui.
Visa Lietuvos istorija | Senovės Civilizacijos Dokumentika
Žygeivių Judėjimo Augimas (1968-1972 m.)
1968 m. lapkričio 2 d. netoli Rykantų, ties pilkapiais, įvyko Vėlinių šventimas. Jame dalyvavęs Tadas Šidiškis pasiūlė vadintis ne turistais, o žygeiviais. Remiantis Rimanto Matulio žodžiais, patį žygeivio terminą sugalvojo Jonas Trinkūnas. Pagrindinis žygeivių šūkis: "Nei vieno žygio be konkretaus tikslo". Priesakai: "Keliauk, pažink, padaryk".
Butrimonyse (Šalčininkų raj.) 1968 m. 1-ame Lietuvos žygeivių susitikime priimama Lietuvos žygeivių judėjimo programa. Vienas iš pagrindinių žygeivių tikslų - išsiaiškinti dar išlikusius kovų dėl Nepriklausomybės paminklus, sudaryti jų sąrašą ir žemėlapį.
Žygeivių judėjimas ypač sustiprėjo ir išaugo 1968-1971 m. Neabejotina, kad tam nemaža įtaką padarė Prahos Pavasaris ir įvykiai kaimyninėje Lenkijoje. Šimtai, o vėliau ir tūkstančiai žygeivių patraukė...
Baltijos šalių etninės grupės 1970 m.
tags: #veronikos #gimbutienes #kaimo #turizmo #sodyba