Dažniausiai aštuntokai būna 14-15 metų amžiaus, tačiau tai gali priklausyti nuo to, kada vaikas pradėjo lankyti mokyklą ir ar nekartojo kurso.
Pokyčiai švietimo sistemoje
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nuolat siekia gerinti ugdymo kokybę ir optimizuoti mokyklų tinklą. Ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad sprendimai orientuoti į ugdymo kokybės gerinimą, o ne į pastatų išsaugojimą.
Vienas iš svarbiausių pokyčių - mažų mokyklų reorganizavimas, siekiant, kad jos taptų didesnių įstaigų padaliniais. Taip pat planuojama atsisakyti jungtinių klasių vyresniems vaikams, išskyrus pradinukus. Ministrė teigia, kad mažos mokyklos bus reorganizuojamos taip, kad taptų kitos, didesnės, mokyklos padaliniu.
ŠMSM siūlymu, mažos mokyklos, kuriose moksleivių skaičius nesiekia 60, taptų didesnių įstaigų padaliniais. Išimtis bus taikoma privačioms mokykloms.
Jungtinės klasės
Jungtinės klasės yra visos Lietuvos problema. Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo sudarytos 27 bendrosios jungtinės klasės, kuriose kartu iš viso mokosi trijų pradinių klasių 235 mokiniai.
ŠMSM paaiškina, kad jungtinėms klasėms, sudarytoms iš dviejų klasių, skiriama 28 proc., iš trijų klasių - 42 proc., iš keturių klasių - 54 proc.
Nuo kitų mokslo metų 1-10 klasėse vienoje klasėje negalės būti mažiau nei 8 moksleiviai, III-IV klasėse - mažiau nei 12 mokinių. Jei gimnazijos trečiokų būtų ne mažiau nei 31 mokinys, būtų rekomenduojama formuoti ne mažiau nei dvi III klases.
2022 metais rekomenduojama turėti ne mažiau nei 21 mokinį III klasėje. O 2024 metais tai taptų privaloma.
Finansavimas
2022 metų biudžete papildomai numatyta 14 mln. eur. mokyklų tinklo stiprinimui, mokinių pavėžėjimui, mokytojams pritraukti. Per trejus metus planuojama skirti 49 mln. eur.
Mokytojų vaidmuo
Mokytojų ir mokinių santykiai, palyginti su kitomis mokyklomis, tikrai geri. Kai gerai pažįsti mokinius ir mokytojus - bendrauti yra gerokai lengviau tiek klasėje, tiek už jos ribų kokioje nors popamokinėje veikloje ar ekskursijoje. Gerus santykius tarp mokytojų ir mokinių nulemia abipusė pagarba ir supratingumas.
Vis dėlto, mažų mokyklų pedagogai geriau pažįsta vaiko šeimą, aplinką. Pedagogai pastatyti atvirame lauke kaip nusikaltėliai, į kuriuos atvirai šaudoma ir iš kurių piktdžiugiškai tyčiojamasi. Net žemesnių klasių mokiniai atvirai siautėja!
Švietimo ministerija turėtų įvesti mokinių ir tėvų mandagumo kodą - jų elgesio taisykles ir mokinių pareigų sąrašą, kad apgintų ir apsaugotų mokytoją nuo tėvų ir mokinių atvirų patyčių, įžeidinėjimo ir žeminimo. Šiuo metu tai jau yra tapę grubių mokinių ir jų tėvų bendravimo norma.
Mokytojui privalo būti sukurtas ramus ir saugus darbo klimatas, ir tėvų išpuoliai prieš mokytoją turi galutinai baigtis. Pavyzdžiui, Norvegijoje, Šveicarijoje tėvams draudžiama kištis į mokymo procesą. Tai sveika ir teisinga mokytojo atžvilgiu.
Mokymosi kokybės gerinimas
Siekiant gerinti mokymosi kokybę, būtina atsižvelgti į mokyklos dydį ir mokytojų darbo užmokestį. R. Skaudžiaus teigimu, atlyginimus galime didinti, kiek norime, bet jei nesudarysime viso etato, tikrai nesudarysi ir patrauklių darbo sąlygų.
Be to, svarbu užtikrinti, kad mokiniai turėtų galimybę pasirinkti jiems svarbius mokomuosius dalykus, ugdymo turinį ir programos lygį, atsižvelgiant į planuojamą tolesnį mokymosi ar studijų kryptį.
Svarbu vesti mokinio bylas nuo pirmos klasės iki paskutinės kaip Norvegijoje, o šiandien atestatuose pradėti rašyti drausmės pažymį bei praleistų pamokų skaičių per paskutiniuosius trejus mokslo metus - tai būtų veiksni drausminimo priemonė. To turėtų reikalauti universitetai, kad nestotų tie jaunuoliai, kurie pasirengę studentauti, o ne studijuoti.
Lankomumo svarba
Švietimo ministerija privalo nustatyti maksimalų nepateisintų praleistų pamokų skaičių per pusmetį ar trimestrą. Ne mokykla nustato, bet Ministerija. Jeigu toks skaičius viršijamas, šalinti iš mokyklos. Vienoje gimnazijoje direktorius su administracija nusistatė 35 pamokas!!!
Turi būti aiškiai suvokiama, kad nė vienas mokytojas nepajėgus išmokyti tuščios kėdės! Gėdinga, bet sena kaip žemė mokyklos praktika: mokinys varžybose ar kokiame renginyje, ar šiaip neatėjo, o mokyklos administratorius liepia nežymėti „n“ (nedalyvavo pamokoje) raidės.
Be griežtos lankomumo kontrolės ir atsiskaitomybės iš mokinių ir tėvų pusės nebus jokių gerų mokymosi ir mokymo rezultatų. Kodėl nepasimokius iš pažangių šalių? Pavyzdžiui, Norvegijoje pamokų lankomumas yra šimtaprocentinis.
Mokinių netektys
Deja, ne visi moksleiviai užbaigia mokslo metus. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2015-ųjų rugsėjo 1-ąją Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose naujuosius mokslo metus pradėjo apie 330 000 moksleivių. Taip yra kasmet, nes moksleivių bendruomenę retina ir sunkios ligos, ir įvairios nelaimės.
Skendimai yra viena iš pagrindinių vaikų iki 5 metų mirties priežasčių ir antroji pagal dažnumą vaikų iki 14 metų netyčinių traumų nulemtos mirties priežasčių pasaulyje. Lietuviškoji statistika skelbia, kad štai 2014 metais šalyje nuskendo 8 vaikai iki 14 metų (berniukai skendo dažniau nei mergaitės), pernai - panašiai.
Lietuvoje viena iš dažniausių vaikų iki 18 metų žūties priežasčių - ir eismo nelaimės. Štai vien per pastaruosius mokslo metus šalyje avarijos nusinešė mažiausiai 5 moksleivių iš įvairių mokymo įstaigų gyvybes.
Dar daugiau moksleivių (apie 30 per metus) pastaruoju metu šalis netenka ir dėl savižudybių. Šiais mokslo metais vaikų savižudybės gedulu paženklino Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Ukmergės rajonus.
2015 metais, šalies Higienos instituto Mirties priežasčių registro duomenimis, Lietuvoje nusižudė 36 (10 mergaičių ir 26 berniukai) vaikai ir paaugliai iki 19 metų. Dažniausiai tai padaro 16-18 metų paaugliai.
Psichologai, mokytojai ir kiti specialistai padarę išvadą ir nuolat ją skelbia: vienintelės tokio poelgio priežasties surasti neįmanoma! Anot psichologų, kiekvieno žmogaus kelias į savižudybę yra savitas, tačiau galutinai apsispręsti dažniausiai paskatina ne koks nors vienintelis faktorius, o keletas susipynusių aplinkybių - kitaip tariant, labai retai savižudybe pasibaigianti krizė prasideda staiga.
| Priežastis | Skaičius |
|---|---|
| Skendimai (2014 m.) | 8 |
| Eismo įvykiai (per mokslo metus) | 5 |
| Savižudybės (2015 m.) | 36 |
Šis straipsnis apžvelgia aštuntokų amžių ir švietimo sistemos ypatumus Lietuvoje. Aptariami mokyklų tinklo pokyčiai, jungtinės klasės ir mokytojų vaidmuo. Taip pat atkreipiamas dėmesys į mokinių netektis ir svarbą gerinti mokymosi kokybę.