Verkių Dvaro Patalpos: Istorija, Architektūra ir Dabartis

Verkių dvaras - vienas vertingiausių klasicistinių ansamblių Lietuvoje, turintis turtingą istoriją ir kultūrinę reikšmę. Šiame straipsnyje panagrinėsime Verkių dvaro patalpų planą, jo raidą, restauravimo darbus bei ateities vizijas.

Vaizdas iš pietų pusės

Istorinė Apžvalga

Verkiai - Vilniaus miesto dalis Neries dešiniajame krante į rytus nuo Santariškių, priklausanti Verkių seniūnijai ir esanti Verkių regioniniame parke.

Jau XIV amžiuje šioje teritorijoje buvo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio dvaras, kurį Karalius Jogaila 1387 m. padovanojo Vilniaus vyskupams. Tuo metu pastatai buvo mediniai su mūriniais rūsiais.

Ilgainiui Verkiai virto nuolatine Vilniaus vyskupų rezidencija. Pirmieji vyskupų rūmai buvę mediniai su mūriniais rūsiais. Yra žinoma, kad juose 1519 m. mirė Vilniaus vyskupas Albertas Vaitiekus Radvila. Čia gyventi patiko vyskupui Valerijonui Protasevičiui XVI a.

Dabartiniai Verkių dvaro ir kiti pastatai laikomi vieni vertingiausių klasicistinių ansamblių Lietuvoje. 36 ha teritorijoje įsikūręs Verkių architektūros ansamblis su peizažiniu parku atspindi Vidurio Europos užmiesčio teritorijų gamtos ir kultūros sandūros įvairių epochų raišką, istorinių vietovaizdžių visumą.

Legenda apie Verkių pavadinimą

Verkių pavadinimo kilmę byloja sena legenda. Medyje, erelio lizde, buvo rastas verkiantis kūdikis. Verksmą išgirdo greta medžiojęs Lietuvos didysis kunigaikštis. Kūdikis buvo pavadintas Lizdeika ir tapo krivių krivaičiu, o vieta, kur buvo medis ir lizdas, tebevadina Verkiais.

Verkių Dvaro Istorija

Žinios apie Verkių dvarą sklando jau nuo XIV amžiaus pabaigos. Verkiai žinomi nuo 14 a. pradžios, buvo didžiojo kunigaikščio dvaras. XIV a. pabaigoje Jogaila įsteigė Vilniaus vyskupiją ir jos vyskupams užrašė Verkius.

Po Lietuvos krikšto, XIV a. pabaigoje, Jogaila įsteigė Vilniaus vyskupiją ir Verkius užrašė jos vyskupams. Pirmieji XVI a. vyskupų dvaro pastatai, turėję rūsius bei mūro pamatus, buvo mediniai.

Pirmųjų mūrinių rūmų savininkas buvo Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis, valdęs Verkius XVII a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje. Jo iniciatyva sukurtas Verkių ansamblis (apsuptas parkų ir miškų) su būdinga triaše kompozicija: rūmais - Trinapolio bažnyčia su vienuolynu - Kalvarijų bažnyčia su Kryžiaus kelio koplyčiomis.

Vyskupo pilies tipo rūmai iškilo apie 1690 m. aukštame Neries krante, prie skardžio. 1658 prie Verkių įvyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos kariuomenių Verkių mūšis.

XVIII a. pabaigoje Verkiai tapo Ignoto Masalskio nuosavybe. Jis ėmėsi remontuoti bei rekonstruoti rūmus ir kitus ansamblio pastatus, taip pat ir stovėjusius Neries slėnyje.

Vyskupo Igno Masalskio pastangomis rūmai buvo rekonstruoti ir tapo „Vilniaus Versaliu“ - vienu vertingiausiu klasicizmo statiniu Lietuvoje. Naująjį didingą klasicistinį Verkių architektūrinį ansamblį sukūrė Martynas Knakfusas ir jo mokinys Laurynas Stuoka-Gucevičius.

Verkių dvaro panorama

Verkių Rūmų Architektūrinis Ansamblis

Stačiašlaitėje Neries ir į ją įtekančio upelio slėnių sankirtoje, aukštai išsidėsčiusioje plynaukštėje įsikūrusią Verkių dvaro sodybą sudarė daugybė pastatų, statytų XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje ir sename parke pabirusių kompaktiškomis grupelėmis.

Abipus reprezentacinės elpinsinės aikštės suprojektuotos dvejos oficinos atspindi ankstyvojo klasicizmo formas - šių pastatų kompozicija kadaise buvo identiška. Nors rytinė oficina yra senesnė, tačiau vakarų pastatas išliko mažai tepakitęs ir savo išorėje pasiekia mūsų laikus kaip raiškus M. Knakfuso kūrybos pavyzdys.

Dveji oficinų rūmai iliustruoją ramią, monumentalią klasicistinę kompoziciją - stačiakampio plano pastatai akcentuojami keturių jonėninių kolonų portikais fasado viduryje; fasadai skaidomi jonėninio orderio piliastrais.

Rytinės oficinos išvaizdą gan smarkiai pakeitė XIX a. vidurio rekonstrukcija, kuriai vadovavo architektai B. Simonas ir A. Žirardas - ypatingai pakito pastato planas, o šiandien matomi interjerai taip pat atstovauja šį laikotarpį.

Prie pastato buvo pristatytas bokštas, neišlikusi oranžerija, salė bei dvejos laiptinės; virš portiko matome tuomet atsiradusį trikampį frontoną. Tiesa, būtent čia išliko dalis jau XIX a. kurtų interjerų: medžio apdaila, spalvinis apipavidalinimas, tapybinė ir reljefinė puošyba.

Šiaurinėje reprezentacinio kiemo dalyje išliko vieno didžiausių Vilniaus apylinkių pastatų - buvusių pagrindinių rūmų rūsiai, rodantys mums buvusią jų vietą. Pastato statybas, jau šioms prasidėjus, perėmė Laurynas Gucevičius - tai būta vieno brandžiausių pastarojo kūrinių, dominavusių ansamblyje, tačiau kuriam išstovėti, deja, buvo lemtai labai trumpai.

Kompaktiško paviljono pastato fasadų išraiškoje dominuoja dvejomis kolonomis akcentuojamas įėjimo įgilinimas bei stambiais modiljonais paryškintas karnizas. Virš pastato kyląs kupolas dengia vidurinę patalpą antrajame aukšte - šio skliaute išliko tapyti kesonai, dekoruoti įvairiomis rozetėmis.

Buvęs Sodininko Namas

Šiuo metu parduodama autentiška Verkių parko teritorijoje įsikūrusio dvaro dalis - gyvenamasis pastatas, vadinamasis sodininko namas, su oranžerijomis ir 37,8 arų sklypu.

„Šiuos pastatus XIX a. antroje pusėje rekonstravo kunigaikštis L. P. Vitgenšteinas. Pastatą projektavo architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius, kuris yra ir Vilniaus arkikatedros projekto autorius“.

Parduodamo pastato plotas - 550 kv. m. Jame įrengta 10 patalpų. Yra išlikęs net Vitgenšteinų dvaro rezidencijos planas ir 1993 m. paveldo specialistų sukurta Restauravimo koncepcija, pagal kurią galima visiškai atkurti pastatus kaip kultūros paveldo objektą.

Dalis Pastato Restauruota

Kaip pasakojo namo šeimininkė, šis pastatas pokario laikotarpiu buvo perdarytas - pritaikytas Mokslų akademijos darbuotojų butams. Čia apsigyveno ir Dalios senelis. Nuo to laiko būstas visada priklausė jos šeimai, o Lietuvai atgavus Nepriklausomybę atsirado galimybė išsipirkti visą vadinamąjį dvaro sodininko namą ir mažąją oranžeriją.

Pasak šeimininkės, kiek vėliau šiaurinė pagrindinio gyvenamojo namo su fligeliais dalis buvo restauruota. Renovaciją dar 1994 metais pradėjo Dalios šeima. Šis unikalus pastatas yra įtrauktas į Kultūros paveldui priklausančių pastatų sąrašą, tad jo rekonstrukcija pareikalavo daug pastangų, laiko ir, žinoma, lėšų.

Kaip pasakojo D. Juočerytė, pietinė pastato dalis - didžioji oranžerija - per karą buvo sugriauta. Moteris sako iki šiol jaučianti kartėlį, kad nepavyko įgyvendinti jos didelės svajonės ir atstatyti didžiosios stiklinės oranžerijos, nors yra parengta restauravimo koncepcija.

Verkių Dvaro Sodybos Paviljono Restauracija

Šnipiškių g. vykdomi Verkių dvaro sodybos paviljono (u. k. KVR 24995), Vilniaus miesto sav., Vilniaus m., Žaliųjų Ežerų g. 53, patalpos Nr. 6 kupolo tvarkybos (restauravimo, konservavimo, remonto) darbai.

Darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas Sutarties vykdymo metu dėl nenumatytų aplinkybių, kurios nepriklauso nuo Rangovo, iki 1 (vienerių) metų.

Verkių Dvaro Parkas

Verkių dvaro sodybos parkas yra vienas gražiausių kraštovaizdinio tipo parkų Lietuvoje. Jis užima 36 ha plotą. Šiuo metu unikalus Verkių rūmų architektūros ansamblis saugomas Verkių karštovaizdžio architektūros draustinyje.

XVI-XVIII a. Neries slėnyje, apatinėje dvaro sodybos dalyje, buvo kvadratais išplanuotas parkas. XVIII a. suformuoti du parkai: viršutinis ir didysis. Abu jie XIX a. viduryje paversti peizažiniais, iš dalies perplanuoti, parkuose nutiesti keli nauji vingiuoti takai.

Nors viršutinis parkas dabar nebe toks išvaizdus kaip anksčiau, tačiau jame gausu įvairių medžių ir krūmų. Daugiausia vietinių medžių rūšių: pušų, liepų, klevų, auga ąžuolai, vinkšnos, guobos, o slėnių šlaituose - eglės ir uosiai. Parke auga 31 vietinės rūšies medžiai ir krūmai.

Verkių parko rodyklė

Dvaro Valdų Matavimai 1844 Metais

Dvaro valdų valstybiniai matavimai atlikti 1844 metais. Verkių dvaro žemes sudarė 170 valakai, 29 margai (Lietuvoje 30-33 margai sudarė 1 valaką), 3391 dešimtinės (dešimtinė maždaug atitiko hektarą) ir 2235 saženai.

Aplink patį dvarą buvo prisodinta parkų, daržų, kas sudarė 152 dešimtinių žemės. Dirbamos žemės suskaičiuota 2025 dešimtinių. Dvarui priklausė 811 dešimtinių miškų, 23 dešimtines buvo užėmusios įvairios pelkės, balos, natūralūs prūdai.

Inventorizacijos byloje rašoma, jog Verkių rūmus sudarė vienas palivarkas (palivarkas - dvarui priklausantis ūkinis ir administracinis kompleksas), šeši kaimai ir 10 užusienių (rus. lenk. - zaścianek).

Gyventojų Skaičius Kaimuose ir Užusieniuose 1844 Metais

Pateikta suvestinė, jog dvaras iš įvairios jam priklausančios veiklos kasmet gaudavo 4500 caro sidabrinių rublių pelno.

tags: #verkiu #dvaro #patalpos