Renesansas - tai Vakarų Europos kultūros istorijos epocha, paprastai datuojama XIV-XVI a. Nors jis paplito po visą Vakarų Europą, bet pagrindinis centras buvo Italija. Kaip teigia dr. Nerijus Babinskas, į Lietuvą Renesansas atkeliavo kartu su Bona Sforca. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip renesanso epocha atsispindi Lietuvos bažnyčių architektūroje ir simbolikoje.
Lietuvoje galima rasti įvairių sakralinių pastatų, kuriuose išlikę renesanso epochos ženklų. Tai ne tik architektūriniai elementai, bet ir simboliai, atspindintys to laikotarpio kultūrą ir vertybes. Aptarsime keletą bažnyčių, kuriose galima įžvelgti renesanso įtaką.
Architektūriniai Bruožai ir Simbolika
Renesanso architektūrai būdingas simetrija, proporcijos ir klasikiniai elementai. Bažnyčiose tai gali pasireikšti fasadų dekoru, skliautų formomis ir bendra pastato kompozicija. Aptarkime konkrečius pavyzdžius:

Kauno rotušė - renesanso architektūros pavyzdys
- Kauno Rotušė: Rotušė yra viso miesto senamiesčio centrinė dominantė. Aplink ją susiformavo Kauno Rotušės aikštė su Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia, Zabielų namais, Siručio rūmais, arklių pašto stoties pastatų kompleksu, Kunigų seminarijos rektorato rūmais ir Kauno Švč.
- Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčia: XVI a. įsteigta bažnyčia yra viena pirmųjų reformatų bažnyčių, reto pereinamojo stiliaus iš gotikos į renesansą pavyzdys Lietuvoje. Šventorius pritaikytas šalia bažnyčios pravesti meno ir literatūros šventes, teatralizuotus vaidinimus.
- Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia: Gotikinės konstrukcijos, renesanso formų. Bažnyčia yra halinė, vidus 3 navų, atskirtų pilioriais, su plačia presbiterija ir trisiene apside. Prie pietinės presbiterijos sienos pristatyta zakristija. Po bažnyčia yra rūsys. Pagrindiniame - vakarų fasade originalus renesansinis frontonas. Frontono vidurinėje nišoje dar išlikusi XVIII a. freska, vaizduojanti šv. Jurgį. Freskai būdingi lietuvių liaudies tapybos bruožai: žirgo ir raitelio formos supaprastintos, dekoratyvios, plokščios. Rykantų bažnyčioje abipus didžiojo altoriaus išliko Jono Jonavičiaus tapyti Marcijono Oginskio ir jo žmonos epitafiniai portretai.
- Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia: Renesansinė, turi baroko bruožų, kryžminio plano, su pusapskrite apside, žemomis zakristijomis, dvibokštė. Vidus 3 navų, yra 5 altoriai. Skliautai cilindriniai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.
- Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia: Bažnyčia, stovinti Kretingoje. Turi gotikos ir renesanso bruožų. Tai yra seniausia išlikusi bažnyčia Žemaitijoje, pastatyta 1617 m. Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta 1602 m. (Kretingsodyje) ir įsteigtas bernardinų vienuolynas.
- Vilniaus šv. arkangelo Mykolo bažnyčia: Bažnyčia yra gotikinių proporcijų. Ji turi aukštą gotikai būdingą trišlaitį stogą, sienas išorėje ir viduje remia stambūs, kontraforsus primenantys pilioriai. Renesanso ir ankstyvojo baroko stiliaus. Vienanavė, stačiakampio plano, be įprastos penkiasienės presbiterijos.
- Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia: Bažnyčia renesansinė, turi gotikos bruožų, mūrinė, stačiakampio plano, halinė. Jos apsidė pusapskritė, zakristija dviaukštė, bokštas kvadratinis. Vidus 3 navų, skliautuotas, įrengti 7 altoriai. Šventoriaus tvora mūrinė.
- Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai: XVI a. profesionalūs vietiniai, taip pat italų, lenkų bei kitų šalių architektai, kiti menininkai ir meistrai Valdovų rūmus pavertė į renesanso stiliaus rezidenciją, kuri vėliau įgijo ankstyvojo baroko bruožų.
- Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia: XVII amžiaus renesanso stiliaus Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią 1652 m. pastatė Kristupas Radvila, ir jo sūnus Jonušas Radvila. Joje išlikusi renesansinė ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, šoninėse nišose - ąžuolo paneliai. Bažnyčios rūsyje yra kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus. Kriptoje puošniuose renesanso ir baroko stiliaus sarkofaguose ilsisi Vilniaus vaivados, Lietuvos didieji etmonai Kristupas Radvila Perkūnas ir Jonušas Radvila bei jų šeimos nariai. Tai vienintelė sutvarkyta aukščiausio rango didikų kapavietė Lietuvoje. 2001 m. pradžioje restauruoti kunigaikščių Radvilų likusių šeimos narių: Mikalojaus (1610-1611), Jurgio (1616-1617), Elžbietos (1622-1626) ir Stepono (1624-1624) sarkofagai.
Šie pavyzdžiai rodo, kaip renesanso idėjos persipynė su vietinėmis tradicijomis, sukuriant unikalius architektūros paminklus. Renesanso epochos ženklai Lietuvos bažnyčiose liudija apie turtingą šalies istoriją ir kultūrinį paveldą.

Siesikų pilis - XVI amžiaus rezidencinė pilis
Siesikų pilis - XVI amžiaus rezidencinė pilis Ukmergės rajone netoli Siesikų ant Siesikų ežero kranto, Daumantų-Siesickių dvaras. Siesikų dvaro sodybą sudaro 5 pastatai (rūmai, „akademija“ vadinama mokykla, spirito varykla, svirnas, paukštidė) ir parkas.
Kiti Renesanso Epochos Ženklai Lietuvoje
Be bažnyčių, renesanso ženklų galima rasti ir kituose Lietuvos architektūros paminkluose:
- Aušros Vartai: Tai vieninteliai išlikę Vilniaus gynybinės sienos vartai.
- Malūnininko bokštas: Mūrinis gynybinis bokštas, esantis Kaune, Muzikinio teatro sodelio pietvakariniame pakraštyje. Kauno miesto gynybinės sienos objektas.
- Radvilų rūmai: Rūmuose nuo 1992 m. veikia Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys “Radvilų rūmų dailės muziejus”.
- Vilniaus gynybinės sienos bastėja: XVII a. pirmoje pusėje pastatytas fortifikacinis statinys, sudarytas iš bokšto, požeminės patrankų patalpos ir juos jungiančio tunelio. Laikomas sudėtine Vilniaus gynybinės sienos dalimi.
- Biržų pilis: Pilis yra bastioninio tipo tvirtovė, geriausiai išsilaikiusi šiaurės rytų Europoje ir vienintelė Lietuvoje. Pilies rūmuose įrengtas Biržų krašto muziejus „Sėla“ ir Biržų biblioteka.
- Norviliškių pilis: Tai XVI a. menantis statinys. Visai neseniai restauruotą Norviliškių pilies kompleksą sudaro trijų aukštų pilies rūmai, restauruoti pilies svečių namai bei pirtis. Planuojama atstatyti ir buvusių kareivinių pastatus. Pati Norviliškių pilis, vartų bokštas ir gynybinis bokštas kažkada sudarė tipišką uždarą gynybinės pilies sistemą su kompaktišku kiemu centre.
Šie objektai liudija apie renesanso įtaką ne tik religinei, bet ir pasaulietinei architektūrai Lietuvoje.
| Bažnyčia | Stilius | Ypatybės |
|---|---|---|
| Kauno Rotušė | Renesansas | Miesto senamiesčio centrinė dominantė |
| Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčia | Pereinamasis (Gotika į Renesansą) | Viena pirmųjų reformatų bažnyčių Lietuvoje |
| Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia | Gotika, Renesansas | Originalus renesansinis frontonas |
| Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia | Renesansas, Barokas | Kryžminio plano, dvibokštė |
| Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia | Gotika, Renesansas | Seniausia išlikusi bažnyčia Žemaitijoje |
| Vilniaus šv. arkangelo Mykolo bažnyčia | Gotika, Renesansas | Aukštas trišlaitis stogas |
| Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia | Renesansas, Gotika | Mūrinė, stačiakampio plano, halinė |
| Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia | Renesansas | XVII amžiaus renesanso stiliaus, pastatyta Kristupo Radvilos |
Apibendrinant, renesanso epochos ženklai Lietuvos bažnyčiose ir kituose architektūros paminkluose yra svarbi šalies kultūros paveldo dalis. Jie liudija apie Lietuvos ryšius su Europa ir atspindi turtingą šalies istoriją.