Venesuelos Gamtos Turtai: Nuo Karibų Jūros Iki Andų Kalnų

Venesuela - tai šalis, kurioje gamta stebina savo įvairove ir masteliu. Nuo balto smėlio salų Karibų jūroje iki aukščiausių pasaulio krioklių, nuo dykumų iki atogrąžų miškų ir ledynų kalnuose. Tai kryptis, kuri išsiskiria nepaprastais kraštovaizdžiais ir gamtos kontrastais.

Venesuelos topografija

Geografinė Padėtis Ir Klimatas

Venesuela išsidėsčiusi Pietų Amerikos šiaurėje, daugiausia Karibų jūros pakrantėje. Šalis ribojasi su Kolumbija vakaruose (sausumos sienos ilgis 2341 km), su Brazilija pietuose (2137 km), su Gajana rytuose (789 km). Iš šiaurės Venesuelą skalauja Karibų jūra, šiaurės vakaruose giliai įsiterpianti kaip Venesuelos įlanka. Krantai vingiuoti, daugiausia žemi, smėlėti, pakrantėse yra koralų rifų. Nuo žemyno pusės išsišauna Paragvanos, Parijos pusiasaliai. Į rytus nuo Orinoko deltos, ties Parijos įlanka, Venesuelą skalauja atviras Atlanto vandenynas. Jo krantai žemi ir pelkėti. Karibų jūroje prie Venesuelos krantų yra nedidelių salų.

Venesuela yra kiek į šiaurę nuo pusiaujo, todėl čia būdingas subekvatorinis, o pietuose - ekvatorinis klimatas. Vasaros karštos ir lietingos, žiemos sausos. Venesueloje dažnos perkūnijos (jomis ypač garsėja Marakaibo apyežerės.

Vandens Ištekliai

Venesuelai būdingas tankus upių tinklas. Upės maitinamos lietaus vandenų, drėgnuoju sezonu patvinsta. Didžioji dalis šalies teritorijos patenka į Orinoko, tekančio per centrinę dalį, baseiną. Pagrindinės kitos Orinoko baseino upės - Arauka, Apūrė, Karoni, Portugesa, Kaura. Šalies šiaurėje upės savo vandenis neša tiesiai į Karibų jūrą (Tokujas, Tujus, Katatumbas). Pietinėje dalyje siekia Amazonės baseiną (Negras, Kasikjarė). Šiaurės vakaruose telkšo jūrinės kilmės Marakaibo ežeras-įlanka (laikant ežeru - didžiausias Pietų Amerikoje), taip pat Valensijos ežeras. Mažų ežerėlių yra Meridos Kordiljeroje, Gvianos plokščiakalnyje. Ant upių sudaryta tvenkinių (didžiausias - Guri).

Angelo Krioklys

Angelo krioklys - aukščiausias pasaulyje krioklys, krentantis beveik kilometro aukščiu Canaima nacionaliniame parke. Churúno (Caroní intako) aukštupyje yra aukščiausias pasaulyje Ángelio krioklys (1054 metrai).

Angelo krioklys

Žemės Ištekliai Ir Augalija

Gvianos plokščiakalnyje vyrauja geležaliuminžemiai, Orinoko žemumoje - salpžemiai, šlynžemiai, rūgštžemiai. Kalnuose ir aukštumose daugiausia rudžemių ir kalkžemių.

Venesuela pasižymi didele gamtine įvairove: Orinoko žemumą užima daugiausia miškingų savanų plotai, vadinami Ljanosu, taip pat savanų yra Gvianos plokščiakalnio tarpukalnėse (Gran Sabana). Drėgnieji atogrąžų miškai veši šalies pietuose (ekvatorinės Amazonijos džiunglės), taip pat Gvianos plokščiakalnio papėdėse, Andų pašlaitėse, Katatumbo baseine, Orinoko deltoje. Tuo tarpu Karibų jūros pakrantėje, aplink Marakaibo ežerą bei į pietus nuo Meridos Kordiljeros auga sausieji atogrąžų miškai. Šiaurinėje pakrantėje, Paragvanos, Parichos ir Gvachiros pusiasaliuose būdingi kserofitinių krūmokšnių sąžalynai, vietomis pusdykumės. Atlanto vandenyno pakrantėje ir vietomis Karibų pakrantėje želia mangrovės. Miškai užima 52,5 % Venesuelos teritorijos (2010); dėl intensyvaus kirtimo jų mažėja (1990 buvo 64 %).

Saugomos Teritorijos Ir Biologinė Įvairovė

Venesuela pasižymi didele bioįvairove, retų ir endeminių rūšių gausa. Saugomos teritorijos užima >54 % Venesuelos teritorijos. 2022 m. šalyje buvo 45 nacionaliniai parkai ir 36 gamtos paminklai. Didžiausius plotus saugomos teritorijos užima šalies pietuose.

Štai keletas išskirtinių Venesuelos gamtos perlų:

• Los Roques - vienas didžiausių Karibų jūros archipelagų, garsėjantis sniego baltumo paplūdimiais ir neįtikėtino skaidrumo turkio spalvos vandeniu.
• Gran Sabana - pietinėje šalies dalyje esanti teritorija, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
• Roraimos kalnas - vienas žymiausių tepui tipo kalnų pasaulyje, kurio viršūnėje susikerta Venesuelos, Brazilijos ir Gajanos sienos.
• Mochimos nacionalinis parkas - driekiasi palei šiaurės rytinę pakrantę ir jungia kalnus su Karibų jūros paplūdimiais.
• Médanos de Coro nacionalinis parkas - smėlio kopų dykuma, kurioje vėjai nuolat keičia kraštovaizdį.
• Pico Bolívar - aukščiausias Venesuelos kalnas, iškilęs beveik 5000 metrų virš jūros lygio.
• Juodoji lagūna - esanti Sierra Nevada nacionaliniame parke, garsėja savo tamsiu vandeniu ir paslaptinga atmosfera.
• Henri Pittier nacionalinis parkas - seniausias Venesuelos nacionalinis parkas, jungiantis kalnų miškus su pakrantės paplūdimiais.
• Margaritos sala - dar vadinama Karibų perlu, vilioja šiltu klimatu, paplūdimiais ir kalnų masyvais.

Naudingos Iškasenų Ištekliai

Venesuelos ekonomika grindžiama naftos atsargų gavyba ir eksportu. Istoriškai ši pramonė prisidėjo prie didžiausią nacionalinio bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį kartu su kasyba.

Venesueloje yra didžiausių pasaulyje angliavandenilių atsargos. Šalyje vadovaujama 18% (300 900 milijonų barelių) nepanaudoto naftos, po to seka Saudo Arabija (16%) ir Kanada (10%).

Venesuelos gamtinių dujų atsargos sudaro 5 701 000 milijonų kubinių metrų, o šalis yra aštuntasis su didžiausiais rezervais šioje srityje.

Kasyba Venesueloje sudaro apie penktadalį bendrojo vidaus produkto. Gajanėus masyvo srityje yra labiausiai mineralinių turtingų žemių šalyje. Venesuela išsiskyrė dėl savo gamybos boksitu, geležimi ir anglimi. Taip pat gausu tauriųjų metalų, pvz., Aukso ir kitų mineralų, pvz., Deimantų, tačiau jo panaudojimas nėra toks dažnas kaip ir kitos prekės.

Štai lentelė su pagrindiniais Venesuelos gamtos ištekliais:

Nors Venesuela pasižymi išskirtiniu gamtos grožiu, šiuo metu keliauti į šalį nerekomenduojama. Dėl politinio nestabilumo, ekonominių sunkumų ir padidintos saugumo rizikos daugelis užsienio šalių oficialiai įspėja savo piliečius vengti nebūtinų kelionių į Venesuelą.

tags: #venesuela #gamtos #turtai