Grūdų vėdinimas saugyklose: svarba, metodai ir įranga

Grūdų saugojimas yra svarbus etapas užtikrinant kokybišką derlių. Tinkamas vėdinimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, leidžiančių išsaugoti grūdų kokybę ir užkirsti kelią gedimui. Šiame straipsnyje aptarsime grūdų vėdinimo svarbą, būdus ir įrangą, taip pat kitus svarbius aspektus, susijusius su grūdų saugojimu.

Grūdų saugojimo reikalavimai

Pagal galiojančius standartus nustatyti grūdų supirkimo ir tiekimo reikalavimai. Pavyzdžiui, pirmos ir antros klasių superkamų kviečių maksimalus drėgnis turi būti iki 19 proc., trečios klasės - iki 21, o šalutinių priemaišų - iki 8 proc. Pirmos klasės rugiai turi būti 12-21 proc. drėgnio, šiukšlinių priemaišų - ne daugiau kaip 3 proc., skaldytų rugių - iki 5 proc. Numatyti ir kitų kultūrų supirkimo ir tiekimo reikalavimai.

Bazinių kokybės rodiklių normos, pagal kurias atskaitoma už superkamus grūdus, yra 14 proc. drėgnis (žirnių 14,5 proc.) ir 1 proc.

Paprastai daugiametis vidutinis grūdų drėgnis per javapjūtę Lietuvoje yra apie 23 proc., tačiau, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, dažnai jis daug didesnis (25-30 proc.), taigi grūdus tenka džiovinti. Sausais metais kai kuriuose ūkiuose dėl netinkamų javų kombainų darbo režimų suskaldoma labai daug rugių, dėl to juos sunkiau parduoti.

Grūdų paruošimas saugojimui

Nusprendus po pjūties grūdus iki kondicinio 14 proc. drėgnio paruošti savo ūkyje, reikia žinoti visas jų laikymo sąlygas, priklausomai nuo pradinio drėgnio ir temperatūros. Iš pateiktų grūdų išsilaikymą lemiančių sąlygų duomenų matyti, kad grūdus be ventiliacijos galima išsaugoti iki 16,5 proc. drėgnio, neviršijus 10o C temperatūros ribos. Kitu atveju, norint išvengti produkcijos nuostolių, reikia atskirti priemaišas (jose daugiausia susikaupia drėgmės) ir grūdus džiovinti. Vertinant energijos sąnaudas, priemaišoms atskirti sunaudojama 50 kartų mažiau energijos negu joms išdžiovinti.

Esant grūdų drėgniui 20 proc. ir 10o C temperatūrai, grūdai nesugedę gali išsilaikyti 20 dienų, kai tuo tarpu 23 proc. Specialistų skaičiavimais, iki 1 000 ha žemės naudmenų valdančiam žemdirbiui pakanka turėti grūdų sandėlį su pirminio valymo įranga ir aktyviosios ventiliacijos džiovinimo sistemomis.

Atsargai, kai metai nepalankūs, vertėtų įsigyti šilumos generatorių į grūdus ventiliatoriais pučiamam orui pašildyti, kad džiovinimo procesas būtų intensyvesnis. Pasirinkus tokį grūdų paruošimo saugoti būdą, būtina žinoti pagrindinius džiovinimo procesą veikiančius parametrus.

Pagrindiniai parametrai džiovinant grūdus aktyviąja ventiliacija

Norint išdžiovinti grūdus aktyviąja ventiliacija, reikia turėti drėgnomatį ir nustatyti grūdų pradinį drėgnį W1. Kondicinis grūdų drėgnis (galutinis drėgnis) pagal standartą yra 14 proc. (W2 ). Iš šių dydžių nustatomas reikalingas išgarinti drėgmės kiekis (M, kg).Iš 25 tonų grūdų reikia pašalinti 1744,2 kg vandens.

Lietuvoje daugiametis rugpjūčio mėnesio paros aplinkos oro temperatūros vidurkis yra 16,9o C, o santykinis drėgnis - 80 proc. Remiantis grafikuose pateiktais duomenimis, esant 16,9o C temperatūrai, 20 proc. grūdai gali išsilaikyti apie 11 dienų. Per šį laikotarpį reikės pašalinti 1 744,2 kg drėgmės.

Taip pat reikia žinoti, koks yra drėgmės deficitas, t. y. kiek 1 m3 oro gali absorbuoti (sugerti) drėgmės, esant skirtingiems pučiamo oro parametrams. Iš diagramos duomenų matyti, kad, esant dideliam oro drėgniui, absorbuojama drėgmės gana nedaug.

Pavyzdys: kai aplinkos oro temperatūra 16,9o C ir santykinis drėgnis 80 proc., vedant liniją (III diagrama) iš taško 1 lygiagrečiai linijoms 2 ir 3 iki 90 proc. ribos, gaunamas vidutinis paros 1 m3 oro drėgnio deficitas - 0,8 g/m3.

Oras labai drėgnas naktį ir lyjant, tai ir didina vidutinį paros drėgnį. Dienos (nuo 9 iki 20 val.) rugpjūčio mėnesio vidutinis daugiametis drėgnis siekia 70 proc., o temperatūra - 19o C. Esant tokiam drėgniui ir temperatūrai (žr. III diagramą), drėgmės absorbavimas padidėja iki 1,2 g/m3, todėl, džiovinant grūdus aktyviąja ventiliacija, rekomenduojama orą pūsti tik pirmąsias dvi paras, o vėliau - tik dienomis.

Kad grūdai džiūtų intensyviau, galima pašildyti į grūdus pučiamą orą. Pavyzdys: pagal III diagramą, kai pučiamo oro taške (1) temperatūra 15o C ir santykinis drėgnis 80 proc., drėgmės absorbavimas yra 10,1 g/m3. Pašildžius pučiamą orą iki 21o C, jo drėgnis sumažėja iki 55 proc. (2), ir jis prisisotina iki 90 proc. Šildyti orą optimalu iki 4-6o C temperatūros.

Džiovinant grūdus aktyviąja ventiliacija, reikia žinoti grūdų pusiausvyrinio drėgnio lentelės duomenis. Jais vadovaujantis, galima racionaliai su mažiausiomis energijos sąnaudomis, neperdžiovinant ir nesugadinant kokybės, grūdus paruošti saugojimui.

Kai aplinkos oro temperatūra 20 C, o drėgnis 90 proc., supiltus džiovinti miežius iki didesnio kaip 21,7 proc. drėgnio nedrėkinkite, neleiskite kaisti ir labai menkai džiovinkite, nes ventiliatorius pučiamą orą taip pat pašildo, tačiau, esant tokiems pat oro parametrams, supilti ir ventiliuojami 18 proc.

Pavyzdys: jei drėgmės matavimo prietaisas, esant 20o C temperatūrai, aruode rodo 15 proc. miežių drėgnį, vadinasi pučiamo oro drėgnis pagal lentelę yra 70 proc. Taigi orą galima pūsti tik sausesnį kaip 70 proc., nes pučiant drėgnesnį grūdai bus drėkinami, o sausesnį kaip 60 proc.

Įvertinus visus minėtus parametrus, galima apskaičiuoti oro kiekį ir džiovinimo proceso intensyvumą.

Oro kiekio ir džiovinimo intensyvumo apskaičiavimas

Sandėlio aruodo grindų ploto kiekvienais metais nepakeisime, tad jo talpą galima keisti tik supilamo grūdų sluoksnio aukščiu. Įvairių augalų sėklų ir grūdų tankis sluoksnyje yra skirtingas.

Pučiant pro džiovinti supiltus grūdus skirtingu greičiu orą, bus gaunamas skirtingas ir aerodinaminis pasipriešinimas. Žinant aerodinaminį džiovinamų grūdų pasipriešinimą, išsilaikymo trukmę ir jų drėgnį, galima nustatyti sluoksnio aukštį, pučiamo oro kiekį, taip pat lyginamąjį oro padavimą.

Lyginamasis oro padavimas nustatomas pagal sluoksnio aukštį, aerodinaminį to sluoksnio pasipriešinimą, grūdų išsilaikymo trukmę.

Pavyzdys: remsimės anksčiau minėtu pavyzdžiu: yra 25 t 20 proc. pradinio drėgnio kviečių, kuriuos reikia išdžiovinti iki kondicinio 14 proc. drėgnio. Reikia išgarinti 1 744,2 kg drėgmės. Aruodo grindų matmenys 4 m×4 m=16 m2. Vadovaujantis 2 lentelėje pateiktais duomenimis, 25 tonos kviečių, kurių tankis 0,75 t/m3, užims 33,3 m3 tūrį, taigi ant 16 m2 grindų ploto reikės supilti 2,1 metro aukščio sluoksnį.

Pagal II diagramą, grūdus teks džiovinti 11 dienų. Orą pučiant 2 dienas ištisą parą, drėgmės absorbavimas sudarys 0,8 g/m3. LŽŪU ŽŪII mokslininkų sukurtu ir pagamintu 5,5 kW galios ventiliatoriumi galima išgarinti 345,6 kg vandens.

Per likusį laiką (9 dienas) pučiant orą per dieną (po 12 val.) 9×12×9 000=972 000 m3 ir esant absorbcijai 1,2 g/m3, išgaruos dar 1 166,4 kg vandens. Kad būtų pašalintas visas reikiamas vandens kiekis, dar trūksta 232,2 kg. Paskutinę dieną, t. y. 16 val., pašildžius pučiamą orą iki 6o C, 1 m3 oro absorbcija padidëja iki 2,1 g/m3.

Pagal VI diagramoje pateiktus duomenis (pučiamą oro srautą, sluoksnio aukštį, grūdų masę arba išgarinamos drėgmės kiekį) galima pasirinkti ventiliatorių su reikiamu oro debitu ir jo išvystomu statiniu slėgiu.

Kad grūdai būtų laiku išdžiovinti, praktiškai pasirenkamas ir rekomenduojamas lyginamasis oro srautas yra 400-450 m3/(t h).

Pavyzdys: supylus 1 m aukščio grūdų sluoksnį, remiantis V diagrama, esant 400 m3/(t h) lyginamajam oro srautui, aerodinaminis pasipriešinimas sudaro 300 Pa, o 5,5 kW galios ventiliatoriaus našumas pagal VI diagramą siekia 11 500 m3/h.

Žinant pagrindines džiovinimo proceso ir ventiliatorių charakteristikas, galima nustatyti aruodo dydį ir pasirinkti ventiliacijos sistemą. Aruodo dydis apskaičiuojamas pagal lyginamąjį oro srautą ir ventiliatoriaus charakteristiką, arba pagal aruodo dydį pasirenkamas ventiliatorius. Po to pasirenkama ventiliacijos sistema ir jos konstrukcija.

Šios dvi sistemos atspindi pagrindinį grūdų džiovinimo ir vėdinimo aktyviąja ventiliacija principą. Jų pagrindu yra sukurta daug kitų sistemų: pusiau stacionarių, sezono metu surenkamų ir realizavus grūdus išardomų.

Ventiliacijos sistemų tipai

Ventiliacijos sistemų su pakeltomis ištisinėmis aruodo perforuotomis grindimis privalumai: oro pasiskirstymui neturi įtakos džiovinamo sluoksnio aukštis (jei reikia, galima džiovinti ir ploną grūdų sluoksnį), oras paskirstomas tolygiai, nereikia pagrindinio ortakio.

Minėtos sistemos trūkumai: reikia sukelti aruodo grindis ir numatyti angas žmogui patekti į pogrindinę ertmę, kad būtų galima išvalyti supūstas dulkes, kuriose gali veistis kenkėjai.

Surenkamų ventiliacijos sistemų su pusapvaliais kanalais Gigant ir pagrindiniu stacionariu ortakiu privalumai: jos lengvai surenkamos, nesudėtinga išvalyti sandėlio grindis, išdžiovinus ir realizavus derlių.

Trūkumai: džiovinant ploną grūdų sluoksnį būtina, kad atstumas tarp dviejų gretimų pusapvalių kanalų (a) būtų mažesnis arba lygus pusei sluoksnio aukščio arba storio (H). Jei atstumas tarp gretimų ortakių (a) yra 1 m, tai sluoksnio aukštis turi būti 2 m arba didesnis.

Grūdų džiovinimas vs. vėdinimas

Reikia skirti grūdų džiovinimą nuo vėdinimo aktyviąja ventiliacija. Vėdinant grūdus, oro srautas pučiamas apie 50 m3/(t h), o džiovinant - 400-500 m3/(t h), todėl kanaluose oro greičiai taip pat bus skirtingi.

Jei vėdinimo metu oro greitis pusapvaliame kanale yra mažesnis kaip 1 m/s, tai grūdų džiovinimo metu oro greitis siekia iki 5-7 m/s, tad grūdus, patekusius pro plyšį tarp grindų ir kanalo bangos, oro srautas gali nunešti, ir jie gali užkimšti dalį arba visus ortakius. Kad taip neatsitiktų, kanalus reikėtų sandarinti.

Džiovinti grūdus aktyviąja ventiliacija nėra sudėtinga. Tokiu būdu galima išdžiovinti ir 25-30 proc. Grūdus paruošti saugojimui galima džiovinant šiluminėmis džiovyklomis.

Į Lietuvą tiekiamos porcijinės ir nepertraukiamo veikimo, šachtinės, radialinės, karuselinės, konvejerinės, būgninės ir kitokios džiovyklos. Populiariausios šachtinės džiovyklos, kurios gerokai patobulintos. Visos firmos gali pagaminti džiovyklas pagal konkrečius ūkininko poreikius.

Reikėtų atkreipti dėmesį į kai kuriuos siūlomų įsigyti džiovyklų duomenis. Beveik visos firmos džiovyklos našumą nurodo, atėmus vieną ciklą 4 proc. drėgmės (kai kurios 2,5 arba 6 proc.), esant 120 C džioviklio temperatūrai.

Temperatūros įtaka grūdų kokybei

Temperatūros dydžio ir trukmės poveikis lemia grūdų daigumą ir glitimą. Esant žemesnei džioviklio temperatūrai, džiovyklos našumas taip pat bus mažesnis. Temperatūros dydžio ir jos poveikio trukmės įtaka grūdų daigumui, priklausomai nuo jų drėgnio, pateikta VII diagramoje.

Vokietijos mokslininkas W. Maltry, tirdamas temperatūros poveikį glitimui, nustatė, kad temperatūros poveikio įtaka skirtingiems grūdams yra nevienoda. Jo duomenimis, norint išsaugoti džiovinamų kviečių glitimą, jų įšilimo temperatūra negali būti didesnė kaip 50 C. Džiovinant drėgnesnius kaip 24 proc. kviečius, jų įšilimo temperatūra negali padidėti per 35-40 C.

Džiovinamų 18-20 proc. drėgnio rugių įšilimo temperatūra gali pakilti iki 60 C, tačiau esant didesniam kaip 20 proc. drėgniui, negalima viršyti 40o C. Džiovinant miežius, leistina tokia pati temperatūra kaip ir rugius, avižas - 50o C, kukurūzus - 45-50o C.

Teoriškai 1 kg vandens išgarinti energijos sąnaudos sudaro 2 500 kJ. Pagal W. Maltry tyrimų duomenis, šiluminių džiovyklų energijos sąnaudos yra nuo 5 040 iki 6 720 kJ/kg, o šachtinių - 5 040-6 300 kJ/kg vandens.

Mažinant grūdų drėgnį šachtinėse džiovyklose (1 t %) (iš 1 tonos išgarinama apie 12 kg vandens), vidutiniškai reikia sunaudoti apie 1,7 kg arba 2,0 l dyzelino. Džiovykla racionaliai bus naudojama ir greičiau atsipirks, jei ji dirbs visą javapjūtės sezoną ir ištisą parą. Tam reikia įrengti pirminio valymo įrangą, ventiliuojamas sukaupimo talpas (geriausia bokštus) ir grūdų aušinimo bei vėdinimo įrengimus sandėliavimo vietoje.

Pramoniniai ventiliatoriai

Pramoniniai ventiliatoriai vis dažniau tampa būtina šiuolaikinių pramonės ir sandėliavimo pastatų inžinerinės sistemos dalimi. Kai patalpose trūksta vėdinimo ir oro judėjimo, didėja karščio, drėgmės, pelėsio ir korozijos rizika, blogėja darbuotojų savijauta, gali kristi darbingumas.

Ar pramoninis ventiliatorius gali pakeisti pilną vėdinimo sistemą? Daugeliu atvejų ne. Ventiliatorius užtikrina oro judėjimą ir ištraukimą, tačiau pilna vėdinimo sistema gali papildomai turėti ortakius, filtrus ir šilumos atgavimą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie pramoninius ventiliatorius

• Ar pramoniniai ventiliatoriai labai triukšmingi? Triukšmo lygis priklauso nuo modelio, apsukų ir montavimo vietos. Dažnai parinkus tinkamo našumo ventiliatorių ir teisingai jį sumontavus, triukšmas išlieka priimtinas darbo aplinkai.
• Ar ventiliatorius gali veikti nuolat, visą darbo dieną? Dauguma pramoninių ventiliatorių skirti ilgam ir intensyviam darbui.
• Kokio dydžio ventiliatorių rinktis? Renkantis atsižvelgiama į patalpos tūrį, reikalingą oro kaitos kartų skaičių per valandą ir galimas montavimo vietas.
• Ar pramoninį ventiliatorių galima prijungti prie termostato ar automatikos? Taip, daugelis modelių gali būti valdomi per išorinį reguliatorių, termostatą ar laikmatį.

Reikia sprendimo?

Kenkėjų kontrolė grūdų saugyklose

Sekargas Hamilton siūlo išsamią kenkėjų kontrolės sandėliuose sprendimų sistemą, taip pat skubiosios pagalbos paslaugas, susijusias su dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Mūsų įmonė teikia praktines dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos ir fumigacijos paslaugas, skirtas laivybos, krovinių gabenimo, gamybos, sandėliavimo ir kitų sričių verslui apsaugoti.

Mūsų specialistai atlieka kenkėjų fumigacijos procedūras, kad jūsų aplinka būtų apsaugota nuo kenkėjų ir atitiktų sveikatos ir saugos reikalavimus. Be to, savo verslo veiklą esame apsidraudę tinkamu civilinės atsakomybės draudimu. Teikiant šias paslaugas, mums svarbiausia - veiksmingumas. Teikdami fumigacijos paslaugas aprūpiname specializuota apsaugine įranga: dujokaukėmis, dujų detektoriais ir pan., taip pat siūlome saugos protokolus.

Grūdų supirkimo kainos

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, nuo lapkričio pradžios vykdomi kviečių ir miežių intervenciniai pirkimai. Grūdus superkančių ar produkciją saugoti priimančių organizacijų bei licencijuotų sandėlių savininkų nusistatyti džiovinimo, valymo ir kitų paslaugų įkainiai yra palyginti aukšti.

Vidutiniškai grūdų džiovinimo įkainiai svyruoja nuo 7,3 iki 9,8 Lt/(t·%), o valymo - nuo 3,1 iki 4,95 Lt už šiukšlingumo sumažinimą iki 3 procentų. Grūdus superkančios organizacijos nusistato ir kitas mokamas paslaugas: grūdų priėmimo įkainis yra 7 Lt/t, produkcijos saugojimo mokestis yra 4 Lt/t už mėnesį, produkcijos pakrovimo - 6 Lt/t ir kitus.

Jei žemdirbiai neturi valymo-džiovinimo įrangos ir valymo mašinų, o produkciją parduoda ar atiduoda saugoti tiesiog iš kombainų, praranda apie 100-120 Lt/t.

Žinotina, kad kiekvienais metais grūdų supirkimo kaina yra mažiausia per javapjūtę. Vėliau, po 2 mėnesių ir daugiau, grūdų kaina padidėja 50-100 Lt/t.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, grūdų saugyklose galima supilti per 2 milijonus tonų grūdų, taip pat daugiau kaip 1 mln. tonų grūdų gali saugoti juos superkančios ar perdirbančios įmonės. Iš to kiekio tik 1,4 mln. tonų grūdų gali tilpti saugyklose, turinčiose valymo ir džiovimo įrangą. Tai rodo, kad džiovyklų nepakanka.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, žemės ūkio statinių kainos yra didelės. Augintojai grūdus gali realizuoti tik dviem būdais: nukūlus tiesiai iš lauko vežti supirkėjui ir prarasti, kaip jau minėta, 100-120 Lt/t arba, pagal galimybes, savo ūkyje įrengti grūdų džiovinimo sistemas su valymo įrengimais ir sandėliavimo patalpomis arba statytis visiškai mechanizuotus grūdų sandėlius su priėmimo, kaupimo,valymo, džiovinimo, aušinimo ir sandėliavimo įrengimais.

Grūdų saugojimo sąlygos pagal drėgmę ir temperatūrą:

tags: #vedinimas #grudu #sandeliavimo #patalpoms