Vėdinimas yra itin svarbus gamybinių patalpų elementas, užtikrinantis tinkamą oro kokybę ir darbuotojų gerovę. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius vėdinimo reikalavimus, oro apykaitos normas ir kitus svarbius aspektus, susijusius su vėdinimu gamybinėse patalpose Lietuvoje.
Oro Apykaita Gamybinėse Patalpose
Kokia turi būti oro apykaita? Yra dešimtys įvairių variantų, kaip galima vėdinti patalpą, kokius būtent teršalus labiausiai reikia pašalinti ir kiekviename jų oro apykaita skaičiuojasi skirtingai.
Reikiamos patalpų oro apykaitos nustatymas: Ventiliuojamo oro kiekis nustatomas kiekvienai patalpai atskirai atsižvelgiant i esamas kenksmingas priemaišas (medžiagas) arba užduodamos pagal atliktų tyrimų rezultatus. Jeigu kenksmingų priemaišų (medžiagų) pobūdžio ir kiekio apskaičiuoti negalima, oro apykaita nustatoma pagal kartotinumą:
L=Vpat x Kp (m3/h), čia:
- Vpat - patalpų tūris, m3;
- Kp - minimalus oro apykaitos kartotinumas, 1/val.
Reikia apskaičiuoti bendrą patalpų tūrį kubiniais metrais. Pavyzdžiui, patalpos ilgis - 7 m, plotis - 4 m, aukštis- 2,8 m. Norint nustatyti oro tūrį, kurio reikia šiai patalpai ventiliuoti, apskaičiuojame patalpos tūrį: 7×4×2,8=78,4 m3.
3 m3/val. L = L1 × NL (m3/h),čia:
- L1 - oro norma vienam žmogui, m3/hמm.;
- NL - žmonių skaičius patalpoje;
- 20-25 m3/val. vienam žmogui esant minimaliam fiziniam aktyvumui;
- 45 m3/val. vienam žmogui atliekant lengvą fizinį darbą;
- 60 m3/val.
Pažymėtina, kad oro apykaita gali būti skaičiuojama pagal:
- Optimalius higienos reikalavimus;
- Lietuvos STR reikalavimus;
- Minimalius fiziologinius reikalavimus.
Optimalūs Higienos Reikalavimai
Skaitoma, kad optimali oro kokybė pasiekiama, kai į patalpą, kur žmonės būna nuolat (ilgiau nei 2 val. be pertraukos), paduodama po 36m³/h šviežio oro kiekvienam žmogui. Ši higienos norma yra taikoma beveik visoms patalpų kategorijoms, išskyrus tas, kur reikalingos ypatingos sąlygos. Tokia oro apykaita užtikrina tokias deguonies ir CO2 koncentracijas ore, kurie nekenkia nei žmogaus sveikatai, nei savijautai. Tai pat užtikrinama pakankama oro apykaita pagal kitus faktorius: mikrobų ir virusų koncentracija bei pavojingų ir kenkiančių sveikatai medžiagų koncentracija (kurie nedideliais kiekiais išsiskiria iš namo konstrukcijų, apdailos medžiagų, baldų, drabužių... bei intensyviai garuoja kai naudojate buitines chemijos ir kai kurias kosmetikos priemones).
Tik su kvapais tokia apykaitą ne labai efektyviai susitvarko ir oro gaivumui reikėtų rinktis kur kas didesnė apykaitą.
Lietuvos STR Reikalavimai Gyvenamojo Namo Vėdinimui
Paskutinėje Statybų reglamento redakcijoje, kas liečia gyvenamųjų namų vėdinimo sistemų, įprasta higienos norma yra sumažinta iki ~18m³/h šviežio oro vienam žmogui, tad formaliai leistina sutaupyti ir butuose įrenginėti dvigubai mažesnę ventiliaciją, nei viešosiose įstaigose. Reik manyt, kad giminių virusai ne tokie pavojingi, o prie savo namo kvapų greitai priprantama. Faktiškai, ~18m³/h yra vidurkis tarp optimalios oro kokybės normos higienos požiūriu ir minimalios fiziologinės normos (kai pradeda trukti deguonies o nuo per didelės CO2 koncenracijos po kurio laiko pradeda skaudėti galva). Šią, minimaliai leistiną, normą naudojama taupumo sumetimais.
Minimalūs Fiziologiniai Reikalavimai
Žinoma, kad reikiamą deguonies kiekį valandai žmogus gautu iš ~2 m³ oro. Tačiau, tai būtu jei žmogus tą šviežią orą įkvėptu iš atskiro rezervuaro, o iškvėptų į aplinką. Kai iškvepiamą į tą pačią patalpą iš kur įkvepiama, tiekiamas į patalpą šviežias oras tik šiek tiek atskiedžia bendrą užterštą mišinį, susikaupusi patalpoje. Tam, kad visoje patalpos ertmėje palaikyti tinkamas deguonies ir CO2 koncentracijas, reikia kur kas didesnės oro apykaitos - 10m³/h šviežio oro vienam žmogui. Šį norma naudojama tolimųjų reisų transporte.
Kiti Svarbūs Vėdinimo Aspektai
Be oro apykaitos normų, svarbu atsižvelgti ir į kitus aspektus, tokius kaip:
- Normalaus drėgnumo palaikymas;
- Minimalus (budintis) ventiliacijos režimas;
- Pagal ištraukiamą iš WC ir kitų patalpų oro kiekį;
- Namo šildymas arba vėsinimas;
- Pasyvaus vėsinimo funkcija;
- Geoterminis šildymas ir namo kondicionavimas.
Normalaus Drėgnumo Palaikymas
Oro drėgnumas yra svarbus oro kokybės parametras. Kai drėgnumas pradeda viršyti 60%, žmonės labiau prakaituoja, skundžiasi dėl prastos savijautos ir "blogo" oro. Drabužiai ne džiūsta, o atvirkščiai - net sausi daiktai prigeria drėgmės. Senos, grindys ir kiti daiktai - taip pat. Padidėja pelėsio atsiradimo pavojus. O jei drėgnumas nukrenta žemiau 40% - irgi negerai. Džiūsta gerklė bei oda, dėl kuo stipriai padaugėja susirgimų, susijusių su kvėpavimo takais. Daiktai pradeda kibirkščiuoti, o tie kurie bijo perdžiovinimo - trūkinėti.
Lauke oro drėgnumas nėra pastovus. Žiemą, kai temperatūra ~0ºC, lauko ore drėgmės yra vos 2g/m³, o šiltuoju laikotarpiu - gali siekti 10g/m³ (būtent tiek reikia turėti patalpoje, kad prie +22ºC drėgnumas neviršytų 60%).
Jei turite vėdinimo sistemą su rotacinių rekuperatoriumi, žiemą jis sugeba drėkinti tiekiamą orą ir galima ištisą sezoną palaikyti vienodą oro apykaitą, kuri užtikrina ne tik optimalų režimą natūralių drėgmės perteklių šalinimui, bet ir norimą oro kaitą oro švarumui palaikyti. O jei namo ventiliaciją atlieka plokštelinis rekuperatorius, kondicionierius ar kokios orlaides, tai, norint palaikyti optimalų oro drėgnumą, žiema oro kaitą teks stipriai pamažinti, dėl kuo nukentės oro švarumas.
Pvz. Žmogus vidutiniškai išskiria ~100g drėgmės per valandą. Prie +22ºC patalpoje, oro drėgnumas bus 60%, jei oras turės 10g/m³ drėgmės. Žiemą lauko ore yra 2g/m³. Kai skirtumas yra 8g/m³, užtektu oro apykaitos 12.5 m³/h, tam kad pašalinti, vieno žmogaus išskiriamą perteklinę drėgmę. O pavasarį ar rudenį, tarkim, prie +14ºC, tiekiamame ore bus net 8g/m³ drėgmės. Jei, dėl išjungto šildymo, temperatūra name nukris iki 18ºC, net padidinus oro kaitą iki 36m³/h/žmogui, drėgnumas patalpose pašoks iki 80%. Norint sumažinti drėgnumą iki 60%, reikia iš anksto rekuperatoriuje įjungti oro pašildymą, kad neleistų patalpoms atvėsti žemiau nei 23ºC.
Minimalus (Budintis) Ventiliacijos Režimas
Visi daiktai išskiria tam tikrą lakiųjų medžiagų kiekį. Nors tas kiekis yra niekingai mažas, jei patalpą visai ne vėdinama, bėgant laikui, joje gali susidaryti pavojinga vienokių ar kitokių kenksmingų medžiagų koncentracija. Kad tuo išvengti, absoliučiai visose patalpose, įskaitant sandėlius ir rūsius, net tuomet kai jose nėra žmonių turi būti užtikrinta oro kaita ne mažesnė kaip 1.3m³/h į 1m2 grindų ploto (arba 0.3-0.5 karto/val., priklausomai nuo patalpos aukščio).
Pagal Ištraukiamą Iš WC Ir Kitų Patalpų Oro Kiekį
Siekiant užkirsti kelia mikroorganizmų plitimui iš WC, dušo, vonios, virtuvės bei kitų "nešvarių" patalpų, išvardintuose patalpose įrengiamas oro ištraukimas, kuris be sustojimo veikia 24 val. per parą. Oro kiekiai nustatomi ne mažesni nei minimaliai leidžia higienos normos ir STR. Tiekiamo oro kiekis turi būti lygus oro kiekiui, ištraukiamam iš minėtu patalpų. Toks metodas taikomas pastatuose, kur yra didesnis nei įprasta ištraukimo taškų skaičius ir bendro vėdinimo sistemos galingumo neužtektų, jei parinkti jį pagal į kambarius tiekiamo oro normas.
Oro paskirstymo principai: Reikia atkreipti dėmesį, kad pagal visas išvardintas metodikas namo vėdinimo sistemos našumas apskaičiuojamas kaip visų patalpų apykaitų sumą (atskirai - padavimo ir ištraukimo). Gaunasi taip, kad jei name gyvena 2 žmonės, tačiau name yra 5 kambariai, kuriose jie dažnai ir ilgą laiką būna kartu - oro kaitą turi būti ne 2x36=72, o 5x2x36=360 m³/h.
Galima pasirinkti kompromisą, kai tam tikrose pasirinktose patalpose bus taikomos mažesnės apykaitos normos (ir atitinkamai- mažesni reikalavimai oro kokybei). Šis variantas gaunasi kiek geresnis to atveju, jei name veikia recirkuliacinė sistema (žr. p.1), arba kitokiu būdu užtikrinamas pakankamai intensyvus oro maišymas tarp patalpų. Tuomet „šviežio“ oro dalis kiek padidėja nes iš kitų patalpų priteka, pavadinkim - ne iki galo sugadintas oras, kuris kiek atskiedžia per prastą orą šioje patalpoje.
Kai kurie taiko supaprastintą metodiką, kai bendrą oro apykaitą skaičiuojama pagal tai, kiek žmonių yra visame name, nekreipiant dėmesio į faktą kad šviežias oras kartais paduodamas visai ne į tas patalpas, kuriose tuo metu randasi žmonės, tačiau priimant maksimalią rekomenduojamą normą: vienam žmogui - 36m³/h. Suprantamą, kad tam tikrais momentais, kai žmonės susirinks tam tikroje patalpoje - realiai gausis, kad oro kokybė vos atitinka mažiausių medicininių reikalavimų - 10m³/h.
Apykaita galima mažinti įvertinus natūralią oro infiltraciją per langų nesandarumus, tačiau naudojant šiuolaikinius langus, infiltracija nėra didelė. Be to, jos reikšmę sunku patikimai įvertinti, nes ji priklauso nuo vėjo greičio, lauko temperatūros, langų orientacijos ir t.t. Priimama, kad infiltracija nėra reikšminga ir ji gali tik truputi pagerinti pasitrenktą oro kokybę.
Rekomenduočiau į visus paminėtus metodus, kurie kaip ir leidžia pasirinkti mažesnę oro apykaitą atsižvelgti tik tuomet kai dėl ekonomijos sumetimų norima žiema iki minimumo sumažinti vėdinimo našumą. O sistemą reikėtu rinktis tokia, kuri leistų efektyviai vėsinti patalpas vasaros naktį (žr. p.2).
Greenheck – sandėlių ir pramoninių patalpų vėdinimo sistemos
Ventiliacijos Sistemos Parametrai
Oro tekėjimo vėdinimo sistema pasipriešinimas dažniausiai nustatomas pagal oro judėjimo greitį šioje sistemoje. Didėjant greičiui, didėja ir pasipriešinimas. Šis reiškinys vadinamas slėgio nuostoliais. Statinis slėgis, kurį sukuria ventiliatorius, lemia oro judėjimą vėdinimo sistema, kurioje yra tam tikras pasipriešinimas. Kuo didesnis šios sistemos pasipriešinimas, tuo mažesnė ventiliatoriaus perstumiamo oro išeiga.
V=L / 3600xF (m/s),čia:L - oro išeiga.
Ortakių sistemos slėgio nuostolius galima sumažinti padidinus ortakių, užtikrinančių santykinai vienodą oro greitį visoje sistemoje, skerspjūvį. Sistemose, kurių ortakių ilgis didelis ir daug ventiliacijos grotelių, ventiliatorių tikslinga montuoti ventiliacijos sistemos viduryje. Toks sprendimas turi kelis privalumus. Siekiant sumažinti nuostolius, susijusius su oro srauto turbulentiškumu, ventiliatoriaus iėjime ir išėjime turi būti ortakio tiesioji dalis. Šių tiesių sekcijų minimalūs rekomenduojami ilgiai sudaro: ortakio iš įėjimo pusės 1 skersmenį ir ortakio iš išėjimo pusės 3 skersmenis.
Elektros Įrenginių Įrengimo Reikalavimai
Įrengiant žemosios įtampos skirstyklas turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos standartais, statybos techniniais reglamentais ir normatyvais. Naudojimui skirtiems pagamintiems įrenginiams turi būti atlikti tipiniai ir einamieji bandymai.
Taip pat svarbu užtikrinti:
- visame įrenginyje fazių ir polių tarpusavio išdėstymas turi būti vienodas.
- Šynos turi būti dažomos pagal Lietuvos standarto LST EN 60446:2000.
- Kertamojo tipo aparatai turi būti įrengiami taip, kad veikiami svorio savaime negalėtų įsijungti.
Remontuojant arba išmontuojant kiekvieną automatinį jungiklį turi būti numatyta galimybė atjungti jį nuo įtampos.
Atstumai tarp nejudamai pritvirtintų neizoliuotų skirtingo poliškumo srovinių dalių, taip pat tarp jų ir neizoliuotų nesrovinių metalinių dalių, turi būti ne mažesni kaip 20 mm izoliacijos paviršiumi ir 12 mm oru.
Skydų korpusai turi būti pagaminti iš A1 degumo klasės statybos produktų, o gaubtai ir kitos įrenginio dalys - iš A1 degumo klasės arba C-s2, d2 degumo klasės statybos produktų.
Patalpų Reikalavimai
Skirstyklų patalpos turi atitikti tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui:
- koridoriaus plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m, esant vienpusiam įrenginių išdėstymui, ir 1,0 m - esant dvipusiam įrenginių išdėstymui.
- Koridoriaus aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,9 m.
- Koridoriuose neturi būti daiktų, kurie trukdytų vaikščioti žmonėms ir pervežti įrenginius.
Jeigu įrengiama skirstykla turi atviras srovines dalis, tai ji turi būti atitverta. Šiuo atveju atitvaras turi būti tinklinis, ištisinis arba mišrusis ir ne žemesnis kaip 1,7 m. Atstumas nuo tinklinio atitvaro iki įrenginio neizoliuotų srovinių dalių turi būti ne mažesnis kaip 0,7 m, o nuo ištisinių - atitikti Taisyklių 18 punkto reikalavimus.
Lauke pastatyti transformatoriai, reaktoriai ir kondensatoriai turi būti dažomi šviesiais dažais, kad būtų sumažintas įšilimas nuo tiesioginių saulės spindulių. Skirstyklose ir pastotėse turi būti įrengtas elektrinis apšvietimas.
Gyvenamuosiuose ir pramoniniuose rajonuose statomose skirstyklose ir pastotėse privalo būti įrengtos elektros įrenginių (transformatorių, sinchroninių kompensatorių ir pan.) darbo triukšmo sumažinimo priemonės iki Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 ,,Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai”.
Atvirųjų skirstyklų šynų tvirtinimo atramos gaminamos ir skaičiuojamos kaip tarpinės arba galinės pagal aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros oro linijų atramoms taikomus ELIĮT reikalavimus.
Horizontalieji atstumai nuo srovėlaidžių ir neįžemintų dalių arba izoliacinių elementų (iš srovėlaidžių pusės) iki stacionariųjų vidaus atitvarų, atsižvelgiant į jų aukštį, turi būti ne mažesni kaip Taisyklių priedo 1 lentelėje nurodytas B matmuo, kai atitvaro aukštis 1,6 m, ir Af-ž matmuo - kai atitvaro aukštis 2,0 m.
Pagal atsparumo ugniai laipsnį, pastočių pastatai turi atitikti Statybos techninio reglamento STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai”. Statant alyvinius transformatorius prie D ir E gamybų kategorijų pastatų vadovaujantis Energetikos objektų priešgaisrinėmis saugos taisyklėmis, sienoms, pertvaroms, langams ir durims specialūs reikalavimai netaikomi.
Alyviniams galios transformatoriams (reaktoriams), kurių vieneto alyvos masė didesnė kaip 1 t, ir bakiniams jungtuvams, kurių įtampa 110 kV ir aukštesnė, turi būti įrengta alyvos duobė, alyvos nutekėjimo kanalas ir alyvos rinktuvas.
Uždarosios skirstyklos įrengiamos ant pamatų arba polių su rūsiais ar pusrūsiais ar be jų. Statant pastotę prie esamo pastato, panaudojant jo sieną kaip pastotės sieną, turi būti imtasi specialių priemonių, neleidžiančių pažeisti sandūros hidroizoliacijos, kai pastotė šiek tiek nusėda.
6 ir 10 kV įtampos įvadų bei generatorių lanksčiųjų ir standžiųjų lauko atvirųjų srovėlaidžių izoliatorių izoliacija turi būti parinkta 20 kV vardinei įtampai, o 13,8-24 kV generatorių - 35 kV įtampai.
Neizoliuoti srovėlaidžiai, esantys ne kamerose ir nuo grindų mažesniame kaip E matmuo aukštyje (Taisyklių priedo 2 lentelė), turi būti atitverti. Skirtingų grandžių neatitverti neizoliuoti srovėlaidžiai, esantys aukščiau nurodyto Taisyklių priedo 2 lentelėje E matmens, turi būti išdėstyti vienas nuo kito tokiu atstumu, kad atjungus kurią nors grandį (pavyzdžiui, šynų sekciją), būtų saugiai dirbama esant įtampai gretimose grandyse.
Valdymo koridoriuje, kur yra jungtuvų arba skyriklių pavaros, nurodyti atstumai turi būti ne mažesni kaip 1,5 ir 2 m. Jei koridoriaus ilgis iki 7 m, kai įrenginių priežiūra galima iš abiejų pusių, koridoriaus plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,8 m. Uždarosiose skirstyklose narvelių durys turi užsidaryti į išėjimo iš skirstyklos durų pusę.
Uždarųjų skirstyklų orinių įvadų, nekertančių važiuojamųjų vietų arba vietų, kur gali judėti transporto priemonės, atstumai nuo žemiausiojo laido taško iki žemės turi būti ne mažesni kaip F matmuo, nurodytas Taisyklių priedo 2 lentelėje (Taisyklių priedo 16 paveikslas).
Kai skirstyklos ilgis yra nuo 7 m iki 60 m - turi būti durys abiejuose skirstyklos galuose. Durys turi būti atidaromos į lauką, į laiptų aikštelę arba į kitą A1 degumo klasės statybos produktų sienų ir perdangų gamybinę patalpą, kurioje nėra degių ir sprogių daiktų, aparatų arba technologijų, taip pat ir į kitas skirstyklos vietas, atskirtas A1 degumo klasės statybos produktų arba C-s2, d2 degumo klasės statybos produktų durimis, kurių atsparumo ugniai riba ne mažesnė kaip EI 30.
Skirstyklos kiekvieno aukšto visų patalpų grindys turi būti klojamos tame pačiame lygyje. Jei dėl įrenginių konstrukcijos ypatumų tai atlikti sudėtinga, jos klojamos ir skirtinguose lygiuose. Grindų konstrukcija turi būti tokia, kad neatsirastų cemento dulkių (Taisyklių 125 punktas).