Vandens poreikis gyvenamajam namui: normos ir kainodaros aspektai Lietuvoje

Vanduo yra gyvybiškai svarbus išteklius, būtinas ne tik žmonėms, bet ir pramonei bei miestų infrastruktūrai. Straipsnyje aptariamos vandens tiekimo normos gyvenamiesiems namams Lietuvoje, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, kainodarą ir naujausias tendencijas.

Vandentvarka - tai strateginė ūkio šaka, aprūpinanti geriamuoju vandeniu, ištekliu, be kurio žmogus neišgyventų nė dienos. Kadangi vandentvarkos įmonės rūpinasi ir nuotekų tvarkymu, jas galima prilyginti stambioms aplinkosauginėms kompanijoms. Dėl šios priežasties kyla klausimas dėl šių paslaugų kainodaros, kurios svarba pripažįstama visame pasaulyje.

Vandentvarkos paslaugos ir kainodara

Analizuojant vandentvarkos kainodarą, svarbu žinoti, kokios paslaugos įeina į vandentvarkos ir vandenvalos sąvokas. Tai apima vandens išgavimą, kaupimą, transportavimą, cheminį ar fizinį vandens apdirbimą, vandens išgavimo bei tiekimo infrastruktūros įrengimą ir priežiūrą, nuotekų tvarkymą, vartotojų apmokestinimą ir informavimą. Kiekvienas šalies gyventojas turi teisę gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, kurių kaina būtų įperkama.

Visi didieji šalies miestai turi centralizuotus vandentiekius, kuriais tiekiamas bent minimalius kokybės reikalavimus atitinkantis vanduo. Tačiau tam, kad žmogus būtų sveikas, jam reikalingas kokybiškas vanduo. Kad pagaminti kokybišką produktą, visada reikalingos investicijos, o su jomis susijusius kaštus reikia padengti.

Kainų reguliavimas ir efektyvumas

Vandens tiekimo įmonių ir jų produkto problematika yra valstybinis kainų reguliavimas ir galimas veiklos neefektyvumas dėl įmonės specifinės srities. Kadangi vandentvarkos įmonės yra infrastruktūros natūraliosios monopolijos, jų teikiamų paslaugų kainas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tačiau toks reguliavimas gali riboti įmonių veiklą ir siekius.

Nors ekonomistai ir sutinka, jog vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms dažnai nustatomos pernelyg žemos kainos, jų kėlimas įtakos didelį vartotojų nepasitenkinimą. Priešpriešą vartotojų nepasitenkinimui sudaro C.W. Howe (1993) ir M.G. Sherman (1993) nuomonė, kad vartotojai yra pasirengę mokėti daugiau už aukštesnės kokybės vandens paslaugas. Neefektyvias kainas įtakoja ir valdininkai (vandentvarkos įmonių pagrindiniai akcininkai yra miestų savivaldybės), siekdami politinio populiarumo vengia kainų kėlimo, taip tarsi stabdydami šių natūraliųjų monopolijų atsinaujinimą bei plėtrą.

Vandens suvartojimo normos ir apskaita

Vartotojo suvartoto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal įvadinio geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis. Nesant įrengto gyvenamajam namui įvadinio geriamojo vandens apskaitos prietaiso arba kai įrengtas įvadinis geriamojo vandens apskaitos prietaisas pagal teisės aktus negali būti naudojamas atsiskaitymui, laikinai iki teisės aktų reikalavimus atitinkančio įvadinio geriamojo vandens apskaitos prietaiso įrengimo Vartotojo gyvenamajame name sunaudoto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal vandens sunaudojimo normas, kurias tvirtina savivaldybė.

Vandens tiekėjo priimtų iš Vartotojo tvarkyti nuotekų kiekis prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui. Tais atvejais, kai pagal šią Sutartį Vartotojui nėra tiekiamas geriamasis vanduo, o jis naudojasi tik nuotekų tvarkymo paslaugomis, Vandens tiekėjo priimtų iš Vartotojo tvarkyti nuotekų kiekis nustatomas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto ant individualaus gręžinio, rodmenis.

Atsiskaitymo tvarka

Vandens tiekėjas apskaičiuoja mokėjimus už per ataskaitinį laikotarpį suvartotą geriamąjį vandenį ir (ar) suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas ir pateikia apmokėjimo dokumentą Vartotojui iki kito mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio, 10 dienos. Už per ataskaitinį laikotarpį suvartotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, įskaitant pardavimo kainą, Vartotojas sumoka Vandens tiekėjui iki kito mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio, paskutinės kalendorinės dienos.

Naujausi reikalavimai ir tendencijos

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujai statomiems pastatams privaloma A++ energinio naudingumo klasė. Ši klasė visiškai neriboja architektūrinių sprendimų ir tampa naująja norma. Nauji reikalavimai taupyti energiją ir kitus išteklius tik paskatino ieškoti naujų sprendimų ir architektūros kokybė dėl to nenukentėjo.

Statydami energetiškai efektyvius namus, architektai ne tik prisideda prie žaliojo kurso įgyvendinimo, bet ir kuria naujo, daug aukštesnio lygio žmonių gyvenimo kokybę ir komfortą šiuolaikiškuose namuose. Labai svarbu paminėti, ypač šiuo metu, brangstant energijos ištekliams, kad tokie energiškai efektyvūs pastatai sukuria ir saugumo jausmą, nes jų energijos poreikis yra labai mažas.

Nuotekų valymo įrenginiai

Nuotekų valymo įrenginiai - populiarus pasirinkimas tiek individualiuose namuose, tiek visuomeninės paskirties patalpose. Priklausomai nuo to, ar įrangą planuojama naudoti nuolat, ar ne, jos pasirinkimas gali skirtis. Dabar dažniausiai naudojami yra naujos kartos biologiniai nuotekų valymo įrenginiai. Jie efektyviai pašalina tiek azotą, tiek fosforą, todėl pilnai atitinka visus šiuo metu galiojančius aplinkosauginius reikalavimus.

Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai yra palankiausias sprendimas tiek nuolat, tiek ne nuolat gyvenamoms patalpoms. Teršalų šalinimas šiuo atveju pagrįstas aerobinių mikroorganizmų veikla ir suslėgto oro naudojimu. Jis labai artimas gamtoje vykstantiems procesams, todėl yra visiškai saugus ir nekenksmingas aplinkai.

Iš biologinio įrenginio ištekančios nuotekos yra pakankamai švarios (pašalinama netgi iki 98 proc. teršalų), skaidrios ir bekvapės. Todėl jos gali būti išleidžiamos tiesiai į aplinką, pavyzdžiui, melioracijos griovį, upelį ar panašiai. Jeigu jų netoliese nėra, išvalytos nuotekos gali būti filtruojamos į gruntą.

Planuojate įsigyti nuotekų valymo įrenginius patalpoms, kuriuose gyvenama ne nuolat? Jų pasirinkimas yra ganėtinai specifinis, todėl tai padaryti savarankiškai gali būti išties nelengva. Norint sutaupyti laiko, išvengti nereikalingų išlaidų ir streso, rekomenduojama kreiptis į specialistus.

Karšto vandens temperatūra

Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatyta, kad pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50-60 ℃. Kokią tikslią temperatūrą palaikyti konkretaus gyvenamojo namo šilumos punkte, nenusižengiant anksčiau minėtam teisės aktui, renkasi namo gyventojai apie savo sprendimą informuodami namo karšto vandens sistemų prižiūrėtoją.

Jeigu tiekiamo karšto vandens kokybė neatitinka teisės aktuose nustatytų kokybės reikalavimų, vartotojai turi teisę kreiptis į daugiabučio gyvenamojo namo vidaus šildymo sistemų prižiūrėtoją arba karšto vandens tiekėją, kad šie, atitinkamai savo atsakomybės ribose, užtikrintų tinkamos kokybės karšto vandens tiekimą.

Svarbu žinoti

Atsisakius įleisti Vandens tiekėjo įgaliotą atstovą, pateikusį Vandens tiekėjo įgalioto asmens pasirašytą prašymą ir Vandens tiekėjo išduotą darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde, pareigomis, darbo dienomis nuo 8 iki 20 val. į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas atlikti atsiskaitomųjų geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą, nuo atsisakymo įleisti dienos Vartotojo suvartoto geriamojo vandens kiekis ir (ar) išleistų nuotekų kiekis skaičiuojamas vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį padauginus iš koeficiento 2. Tokiu būdu suvartoto geriamojo vandens ir (ar) nuotekų kiekis skaičiuojamas, kol bus atlikti tam tikri veiksmai.

tags: #vandens #poreikis #gyvenamajam #namui