Vandens baseinų įrengimas sodybose: nuo idėjos iki įgyvendinimo

Jaukumą ir sodo išskirtinumą gali nulemti tam tikros detalės. Ko gero žinote, kad kuriant sodo aplinką ypač svarbūs pojūčiai, o nėra nieko labiau raminančio ir atpalaiduojančio nei vanduo. Vandens telkinys sodybai teikia puošnumo, iškilmingumo arba atvirkščiai - intymumo. Tik jūsų valia, ką pasirinksite: mažą dekoratyvinį baseiną ar fontaną?

Šiame straipsnyje aptarsime įvairius vandens telkinių įrengimo sodyboje aspektus, nuo dekoratyvinių baseinų iki maudymosi baseinų, fontanų ir augalų pasirinkimo. Taip pat pateiksime praktinių patarimų, kaip įrengti ir prižiūrėti vandens telkinį, kad jis džiugintų akį ir būtų naudingas aplinkai.

Dekoratyviniai baseinai

Pasak specialistų, dekoratyviniai baseinai yra dažniausiai soduose įrengiami dirbtiniai vandens telkiniai. Dekoratyviniai baseinai suteikia sodybai ir puošnumo, ir jaukumo.

Vieta: Dekoratyviniai baseinai rengiami žemesnėje vietoje, pietrytinėje ar pietvakarinėje sklypo dalyje, nes jei šį vandens telkinį įrengsite pietinėje dalyje, dieną labai pakils vandens temperatūra, tai atsilieps vandens gyvūnams ir augalams, vanduo greičiau ges.

Dydis: Baseino dydį lemia jo paskirtis ir supanti erdvė. Optimalus baseino dydis - penktadalis ar šeštadalis sodybos erdvės. Dekoratyvinių baseinų plotas paprastai neribojamas, o gylis gali siekti iki 1,0 m.

Forma: Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros docento Romualdo Misiaus nuomone, dekoratyvinių baseinų forma gali būti geometrinė arba laisva, o trikampė arba kitokios formos - nepatartinos. Dekoratyvinis baseinas turi būti nesudėtingos formos, įrėmintas neaukštu borteliu ar akmenimis.

Hidroizoliacija: Taigi, iškasę norimos formos duobę dekoratyviniam baseinui, turėsite įrengti hidroizoliacinį sluoksnį. Nuo žemės paviršiaus turite nurinkti akmenukus, šiukšles ir daiktus, kadangi tai gali jį pažeisti. Kitaip tariant, prie baseino ilgio ir pločio tiesiog pridėkite maksimalų dvigubą gylį bei dar 15 cm kraštams užlenkti. Verta atsiminti, kad plačiausia plėvelė yra šešių metrų. Ją patariama kloti trimis sluoksniais, o ant jos užpilti 35 cm storio švaraus žvyro sluoksnį.

Vandens filtrai: Į dekoratyvinius baseinėlius patartina įmontuoti ir vandens filtrus, kurie pagreitins biologinės pusiausvyros susidarymą, greičiau nuskaidrins vandenį, panaikins nemalonius kvapus. Jei baseino vanduo yra pratekantis, vandens įtekėjimo vietoje įrenkite plaušinės medžiagos filtrą.

Jei sodyba nedidelė ir jos gruntas laidus vandeniui, tvenkinuko išsikasti nepavyks - teks lieti iš betono. Reikia pasirinkti tinkamą baseino formą, kuri užimtų nuo 2 iki 5 kv. m. “Tokio dydžio baseiną tiks įrengti vejoje, prie poilsio aikštelės, pavėsinės. Pakaks 40 cm gylio, bet jei tokiame baseine bus auginamos vandens lelijos, teks vietomis pagilinti dar 20-30 centimetrų”, - aiškino R.Misius. Kaip įsirengti tokį baseiną, galima sužinoti specialioje literatūroje.

Polietileno plėvele (galima naudoti ir brangesnę PVC plėvelę) išklotu dugnu baseinas įrengiamas saulėtoje vietoje. Jo gylis priklauso nuo baseino dydžio, nes tokio baseino krantai turi būti lėkšti. Antraip bus sunku pridengti juos plėvele. R.Misius pataria, pažymėjus baseino kontūrus ir iškasus gruntą, dugną ir krantus atidžiai sutankinti, užberti 3-5 cm smėlio sluoksnį ir vėl sutankinti. Kiek reikės baseinui polietileno plėvelės? R.Misius pataria prie baseino ilgio ir pločio pridėti maksimalų dvigubą gylį bei dar 15 cm kraštams užlenkti. Verta atsiminti, kad plačiausia plėvelė yra šešių metrų. Ją reiktų kloti trimis sluoksniais. Ant jos užpilti 3-5 cm storio švaraus žvyro sluoksnį. Pilti pradedama nuo dugno kraštų link. Užpylus plėvelę, atsargiai prileidžiama vandens. Tuomet galima tvarkyti krantų liniją, paslepiant plėvelę po žeme, akmenimis, pasirinktais augalais. Taip pat verta pagalvoti ir apie vandens augalus.

Jei sklypas itin mažas, gali praversti miniatiūrinis vandens telkinys - vandens girdyklėlė paukščiams. Nebūtina ją pirkti - galima paieškoti akmens su įdubimu arba jį iškalti. Girdyklos gali būti įvairių formų, dydžių, pagamintos iš įvairių medžiagų. Anot R.Misiaus, natūraliausiai atrodo girdyklėlė, pagaminta iš akmens. “Akmenyje pakanka 3-4 cm gylio įdubimo, kad paukšteliai nenuskęstų. Tokioje girdyklėlėje teks dažnai papildyti vandenį, nes sparnuočiai, besimaudydami karštą dieną, jį greitai ištaškys, saulė išgarins”, - perspėjo pašnekovas. Toks vandens telkinukas statomas atviroje vietoje, kad paukšteliai galėtų matyti aplinką ir jaustųsi saugiai, o sodybos šeimininkai džiaugtųsi stebėdami vandenį ir jo teikiamą sparnuočiams malonumą.

Dekoratyviniai baseinai yra dažniausiai įrengiami dirbtiniai vandens telkiniai. Vieta baseinui parenkama pietrytinėje ar pietvakarinėje sklypo dalyje. Pietinėje dalyje įrengto baseino vandens temperatūra dieną labai pakyla, o tai nėra gerai vandens augalams ir gyvūnams, sparčiai vystosi melsvadumbliai, su kuriais sunku kovoti. Dekoratyvinių baseinų plotas neribojamas, gylis yra nuo 50 cm iki 1m.

Iškasus norimos formos duobę baseinui, irengiamas hidroizoliacinis sluoksnis. Tam naudojamos jau paruoštos plastikinės formos ar vandeniui nelaidžios mechaniškai atsparios polietileno plėvelės, polivinilchloridinės ar guminės membranos. Patogiausia naudoti PVC membranas, nes jos labai lanksčios, ilgaamžės, pakankamai atsparios mechaniniams pažeidimams ir nebrangios. Baseinams iki 10m2 rekomenduojamos 0.5mm storio, didesniems - 1mm ir storesnes membranos.

Nuo žemės paviršiaus nurenkami akmenukai, šiukšlės ir daiktai, galintys pažeisti membraną. Paruoštą paviršių rekomenduojama užtiesti specialia veltine medžiaga, kuri suteikia papildomą apsaugą nuo mechaninių pažeidimų. Hidroizoliacinės membranos juostos yra suklijuojamos specialiais PVC klijais, suteikiant jai baseino formą. Baseino kraštuose membranos pakraščiai paslepiami uždengiant juos akmenimis, gruntu, augalais ar veja.

Vandens augalai svarbūs ne tik kaip dekoratyvinis baseino elementas, bet ir kaip natūralus baseino filtras. Augalai sodinami į specialius skylėtus plastikinius vazonus. Giliausiose vietose gerai auga vandens lelijos, pakraščiuose - meldai, nendrės, švendrai,dekoratyviniai vėdrynai, burbuliai ar kiti drėgmę mėgstantys augalai. Geriausias substratas yra kokoso plaušai, sumaišyti su degto molio gurvuoliais. Negalima į substratą maišyti komposto, humuso ar mėšlo, nes tai sukels gausų vandens žydėjimą ar baseinas net taps dvokiančia bala.

Patartina įrengti vandens filtrus, kurie ne tik pagreitina biologinės pusiausvyros susidarymą, bet ir greičiau nuskaidrina vandenį, panaikina nemalonius kvapus. Jei baseino vanduo pratekantis, vandens įtekėjimo vietoje įrengiamas filtras plaušinės medžiagos. Jei baseinas uždaras, galima įstatyti filtrą, sudarytą iš didelio paviršiaus porėtos medžiagos ir vandens siurblio, kuris pumpuoja vandenį per tą medžiagą. Šis filtras užtikrina vandens mechaninį ir biologinį valymą.

Nepakartojamas kiekvieno baseino atributas yra įvairiausių formų, pradedant tradicinėmis kelių aukščių vandens čiurkšlėmis ir baigiant varpo, putojančios srovės ar grybo formos fontanas. Ypač efektingai fontanai atrodo apšviesti specialiais povandeniniais halogeniniais šviestuvais.

Dekoratyvinis baseinas sodyboje

Fontanai

Fontanas - dar vienas vandens šaltinis sode, kuris gali džiuginti akį. Tiesa, šis - gerokai reiklesnis, t. y. Fontaną reikėtų įkomponuoti ten, kur bus patogu juo grožėtis. Sodo kampas, į kurį retai užsuksite, tam tikrai netiks, tad vietą patartina rinktis anksčiau nei patį fontaną.

Turite labai gerai apgalvoti, iš kur lauke ir namuose fontaną bus galima gerai matyti, kur geriausiai bus slopinamas aplinkos triukšmas ir girdėsis vandens tėkmė. Iš praktinės pusės turite apmąstyti, kur fontaną bus patogiausia prijungti elektros tinklo.

Fontanai gali būti skirstomi pagal srovės kilmės šaltinį - į natūralius ir dirbtinius. Pastariesiems būtina srovės formavimo įranga. Fontanai gali būti įrengiami tiek viduje, pavyzdžiui, svečių priėmimo patalpoje, tiek prieš pagrindinį namo fasadą.

Specialistai taip pat pastebi tendenciją, kad vis dažniau fontanai įrengiami tvenkiniuose, baseinuose ir ežeruose. Taigi, jei sode yra vandens telkinys fontaną galite įkurdinti viduryje ar pakraštyje. Paprastai jei nutarėte tokį fontaną įrengti didelį, priešais namą ar kiemo viduryje, galite rinktis įspūdingą kelių pakopų statinį, kuriame vanduo krinta kaskadomis. Jei vietos neturite daug, tačiau vis vien norite fontano, galite jį įkurdinti prie pastato sienos arba tvoros. Skulptūrinis fontanas yra tikra „žanro“ klasika.

Dar vienas svarbus dalykas - vandens šaltinis fontanui. Iš vandentiekio nuolat leisti vandenį, ko gero, gali būti gana brangus malonumas. Šiuo atveju kuo puikiausiai pasitarnautų recirkuliacinė sistema, kuri iš purkštukų surinktą vandenį, elektriniu siurbliu vėl sugrąžina į purkštukus.

Fontanas sodyboje

Maudymosi baseinai

Maudymosi baseinas lietuviškoje sodyboje - vis dar retas reiškinys. Baseinui parinkite nuošalesnę, saulės apšviečiamą vietą.

Kalbant apie baseino formą, ją reikėtų rinktis kuo paprastesnę, mat tokiuose baseinuose geriau įšyla vanduo, pigiau juos įrengti, eksploatuoti ir pridengti žiemai. Specialistų nuomone, geriausia, kai maudymuisi skirto baseino ilgis du kartus viršija plotį. Išilginė baseino ašis turėtų būti nukreipta vyraujančių vėjų kryptimi.

Siauriausias maudymosi baseino minimalus plotis turėtų būti 2,5 m. Gylis - nuo 0,8 iki 1,4 m. Dėl baseino įrengimo, elektros inžinerijos, apšvietimo ir kt.

Lauko baseinas šalia nuosavo namo priemiesčio sklype jau nėra retenybė ar prabangos požymis. Stacionarus lauko baseinas - tai ne tik vandens talpa, bet techninis įrenginys su funkcionuojančiomis inžinierinėmis sistemomis: vandens įvado ir išleidimo, persipylimo ir cirkuliacijos, vandens pašildymo, filtracijos, dezinfekavimo, apšvietimo įranga. Be to, baseinas turi organiškai įsikomponuoti į sodybos aplinką ir derėti su joje dominuojančiomis detalėmis: architektūra, landšafto dizainu.

Jeigu baseino dizainas netinka aplinkai, gali nukentėti visa sodybos estetika. Baseino projekte, kurį parengia specialistai, numatomos visos techninės detalės: hidroizoliacija, hermetizavimas, apdaila, povandeninis apšvietimas. Baseino dizainas, kaip projekto dalis, numato dugno ir sienelių apdailos medžiagų tipą, stilių bei poilsio zonos apdailą aplink baseiną: grindų, vejos, želdinių.

Baseino apdaila turi ne tik estetinę prasmę, bet ir praktinę: saugos, higienos atžvilgiu. Išankstiniame baseino projektavimo etape užsakovas pasirenka baseino tipą ir korpuso formą. Tai gali būti daugiafunkcinis (skirtingų gylių, zonų ir lygi) arba ekonominis variantas su baziniu funkcijų komplektu. Aptariamas įrangos pajungimas, vandens tiekimo ir išleidimo būdai, apšvietimo tipas, vandens temperatūra ir jos palaikymo būdas.

Pagal baseino konstrukcijai naudojamą medžiagą šiuolaikiniai baseinai skirstomi į betoninius, plastikinius, stiklo pluošto ir plieninius:

• Betoniniai baseinai. Betonui teikiama pirmenybė dėl galimybės statyti iš jo bet kokios formos baseinus (stačiakampio, apskritimo, ovalo, kvadrato, įmantrių netaisyklingų formų su išlinkiais).
• Plastikiniai baseinai. Korpuso medžiagai naudojamas spalvotas polipropilenas, kurio techninės savybės leidžia gaminiui atlaikyti šaltį ir lenkimo deformacijas. Sienelių storis siekia 5 mm. Nuo betoninių skiriasi lengvesniu svoriu ir tuo, kad plastikinis korpusas išliejamas gamykloje ir atgabenamas į įrengimo vietą užsakovo sklype.
• Stiklo pluošto baseinai. Įrengimui lauke skirtas baseinų tipas, kurio korpusas gaminamas iš daugiasluoksnės medžiagos: stiklo pluošto, epoksidinių dervų, keramikos ir poliesterio. Tokios medžiagos dėka baseino korpusas yra žymiai atsparesnis UV spindulių poveikiui ir mechaniniams pažeidimams. Be to, stiklo pluošto baseine ilgiau laikosi vandens šiluma, nes jo sienelių paviršiuje esanti termoizoliacinė medžiaga ilgai išlaiko vandenį šiltu, neleisdama per greitai atvėsti.
• Plieniniai baseinai. Korpusas gaminamas iš nerūdijančio lakštinio plieno. Konstrukcija pasižymi ypatingu sandarumu ir tvirtumu. Lyginant su betoniniais baseinais įrengiami per trumpesnį laiką, bet sveria daugiau už plastikinius ir stiklo pluošto.

Baseinai skiriasi ne tik korpuso medžiaga, bet ir techniniais inžineriniais sprendimais - pagal vandens surinkimo sistemos tipą. Šiuo požiūriu baseinai klasifikuojami į skimerinius ir persipilančius.

• Skimeriniai baseinai yra populiaresni tarp didesnės priemiesčių gyventojų dalies dėl paprastumo ir žemesnės kainos: įrengimo, veikimo ir techninės priežiūros. Veikiant skimeriui, baseino vanduo surenkamas per sienelėse įrengtas skimerio ertmes ir nukreipiamas į filtravimo sistemą valymui.
• Persipilantys baseinai yra technologiškai sudėtingesnė ir brangesnė konstrukcija, bet su platesnėmis galimybėmis ir pažangesniu funkcionalumu. Per bortelių kraštus persipilančio vandens surinkimui viso baseino perimetru grindyse įrengiami vandens latakai. Iš latakų vanduo keliauja į tarpinę kompensacinę talpą, o iš jos cirkuliacinio siurblio pagalba perpumpuojamas į filtravimo sistemos įrangą, kur vyksta valymas užpildų filtrais.

Šiuolaikiški baseinai gali turėti ir išmaniąsias funkcijas.

Kai kurie betoninio lauko baseino įrengimo darbai yra sudėtingi ir reikalauja techninės patirties ir specializuotos įrangos, todėl gali būti per sunkūs, bandant atlikti juos savarankiškai.

• Baseino duobės kasimas. Visų ilgalaikės paskirties betoninių statinių įrengimas prasideda nuo duobės kasimo. Rangovas, išnagrinėjęs grunto tipą ir gruntinių vandenų lygį, rekomenduoja užsakovui labiausiai tinkamą baseino įrengimo, konstrukcijos ir hidroizoliacijos variantą.
• Pagrindas baseinui. Duobės dugnas užpilamas 30 cm skaldos sluoksniu ir sutankinamas. Sekantis sluoksnis - smėlio, kuris irgi sutankinamas, siekiant stabilumo. Smėlio ir skaldos sluoksnių viršuje formuojamas paruošiamasis išlyginamasis betono sluoksnis (10 cm storio) - vadinamas pirminiu dugnu, ant kurio bus klojama ir rišama pagrindinio dugno armatūra ir klojinys.
• Baseino drenažas. Jeigu gruntiniai vandenys labai arti, tuomet po būsimu dugnu reikia įrengti išorinę drenažo sistemą.
• Baseino dugno apšiltinimas. Kitame etape ant bendro skaldos-smėlio-betono sluoksnio iš polistireninio putplasčio klojamas dugno apšiltinimo sluoksnis.
• Baseino armavimas. Klojama dugno ir sienų armatūra. Dugno armavimui naudojami 14-16 mm skersmens plieniniai strypai, sienų armavimui - 10-12 mm skersmens.
• Baseino dugno betonavimas. Kai visos armatūros konstrukcijos sumontuotos, pirmiausia betonuojamas dugnas.
• Klojiniai baseino sienoms. Po dugno įrengimo darbų prasideda baseino sienų klojinių montavimas. Klojiniai reikalingi baseinų sienoms formuoti, pilant į juos betono masę.
• Baseino sienų betonavimas. Į sumontuotus klojinius pilamas betonas.
• Baseino sienelių lyginimas tinko sluoksniu. Pirmiausia sienų ir dugno sandūrose dedama hidroizoliacinė kampų juosta. Ir tik po to galima užsiimti sienų ir dugno paviršių išlyginimu.
• Vidinė baseino hidroizoliacija. Baseino talpos viduje ant išlygintų sienų ir dugno paviršiaus dengiamas hidroizoliacinės mastikos sluoksnis.
• Išorinė baseino sienų hidroizoliacija. Betoninės baseino sienos, prieš tepant iš išorės hidroizoliacinę mastiką, impregnuojamos giluminiu gruntu, užpildančiu visą betono paviršiaus reljefinę struktūrą ir užtikrinančiu geresnį mastikos sukibimą su paviršiumi.
• Išorinių baseino sienų apšiltinimas. Siekiant apsaugoti betoninį baseiną nuo įšalo poveikio bei šilumos nuostolių, jo sienos iš išorės pusės apklojamos polistireninio putplasčio plokštėmis, dedant jas ant hidroizoliacijos sluoksnio.
• Persipylimo latakai. Persipilančių baseinų bortelių viršuje įrengiami latakai vandens surinkimui.
• Baseino apdaila. Baseino sienų ir dugno apdailos sluoksniui naudojamos specialios glazūruotos plytelės arba mozaikos lakštai su smulkiomis plytelėmis ant armuojančio tinklelio. Dugne geriau kloti grublėto paviršiaus neslidžias plyteles.
• Baseino grindų apdaila. Išklijavus baseino vidų plytelėmis ar plėvele, daroma grindų ir terasų apdaila aplink baseiną. Priklausomai nuo užsakovo pasirinkimo ir projekto, gali būti klojamos impregnuotos grindlentės, atsparios vandens poveikiui.
• Techninė patalpa, siurblinė. Baseino siurblys, filtracija ir kita inžinerinė techninė įranga turi būti sutalpinti kuo arčiau - specialioje techninėje patalpoje.
• Inžinerinių komunikacijų klojimas. Priklausomai nuo baseino atstumo iki techninės patalpos, gali prireikti iškasti žemėje tranšėjas vandens ir elektros komunikacijoms pakloti.
• Baseino filtravimo sistema. Visi nori maudytis švariame vandenyje. Lauko baseinai yra atvirame ore, todėl į juos laisvai gali patekti įvairios pašalinės kietosios dalelės, teršiančios vandens tyrumą ir skaidrumą.
• Cirkuliacinis siurblys baseinui. Baseino vanduo aktyvaus naudojimosi metu turi nuolat cirkuliuoti baseino sistemoje - paėmimas per skimerį arba iš rezervuaro, tolesnis tekėjimas per filtrus, pašildymas, dezinfekavimas ir grįžimas atgal į baseiną.
• Baseino vandens šildymas. Atvirame lauko baseine vanduo gali atvėsti ir vėsesnėmis vasaros naktimis. Bet besimaudantis žmogus nori vienodos komfortiškos šilumos visuose vandens sluoksniuose. Dažniausia naudojami elektriniai šildytuvai arba termofikaciniai šilumokaičiai gaunantys šilumą nuo katilo, bet būna ir kitų variantų - pvz., saulės kolektoriai, naudojami ir šilumos siurbliai su neužšąlančiu skysčiu.
• Kaip išsaugoti šiltą vandenį baseine? Vandens šilumos taupymas leistų sutaupyti ir elektros energiją, reikalingą šildytuvų veikimui ar katilo darbui. Apsaugoti baseino vandenį nuo šilumos praradimų galima uždengiant vandens paviršių termoizoliaciniu "užklotu" iš polietileno arba PVC.
• Baseino apšvietimas. Apšviestas baseinas ne tik gražiai atrodo sutemose, bet užtikrina ir reikiamą matomumą tamsoje, kad žmonės būtų apsaugoti nuo traumų vandenyje ar paskendimo.
• Baseino dezinfekavimo įranga. Baseino vanduo be dezinfekavimo ir valymo taptų uždara terpe, palankia kenksmingiems mikroorganizmams veistis. Filtravimas išvalo nuo kietųjų dalelių, o dezinfekcija neutralizuoja bakterijas.

Maudymosi baseinas sodyboje

Vandens augalai

Vandens augalai ir augalai, augantys aplink vandens telkinį sode - svarbūs ne tik kaip dekoratyvinis baseino elementas. Vandens augalai gali atlikti filtravimo funkciją, aplink augantys - sudaryti reikalingą šešėlį. Apie vietą augalams reikėtų pagalvoti dar prieš kasant tvenkinį. Skirtingoms augalų grupėms reikia skirtingų augimo sąlygų.

Pakrančių augalais užmaskuojami statūs telkinio šlaitai, paįvairinamos ilgos kranto linijos. Galite rinktis viendienes, kurių vienas žydi tik dieną, tačiau ant ant vieno žiedyno vienas po kito gali prasiskleisti net 20 žiedų. Šio krūmo žydėjimas tęsiasi net 1,5-2 mėnesius. Jų priežiūra - labai paprasta. Taip pat galite sodinti vilkdalgius, kurie pasižymi labai didele gražiai žydinčių rūšių įvairove ir gerai žiemoja; gaisrenas, kurios žydi rožiniais žiedeliais birželį - liepą.

Giliavandeniai augalai - taip pat labai svarbi vandens ekosistemos dalis. Šių augalų lapai uždengia vandens paviršių ir sudaro šešėlį. Tam tinkama vandens lelija - labai dekoratyvus augalas, tinkamas kiekvienam vandens telkiniui. Žydi baltai nuo birželio iki spalio. Sodinama 0,5-1,5 m gylyje. Mėgsta sunkią molingą dirvą. Yra sukurta labai daug veislių su įvairių spalvų ir atspalvių žiedais. Sunku įsivaizduoti tvenkinį be šio augalo. Taip pat lūgnė - geltonais žiedais ir geltonai margais lapais. Sodinama 0,3-0,8 m gylyje.

Jei sode kasamas tvenkinys arba kūdra, augalai paprastai sodinami tiesiai į gruntą. Geriausias substratas yra kokoso plaušai, sumaišyti su degto molio granulėmis.

Vandens augalai sodyboje

Vandens telkinio priežiūra

Įrengus vandens telkinį ir jį apsodinus, svarbiausias darbas - augalų ir vandens telkinio priežiūra. Labai svarbu išlaikyti skaidrų vandenį. Vienas svarbiausių darbų - saugoti telkinį nuo krentančių lapų, juos išgrėbti, genėti šalia esančius augalus, geriausia - neįrenginėti vandens telkinio greta byrančių medžių.

Vis dažniau norisi susikurti tokią aplinką, kurioje vyktų natūralūs gamtos apykaitos procesai ir kad kuo mažiau reikėtų rūpintis sklypo aplinkos bei želdynų priežiūra. Siekiant priežiūros darbus sumažinti iki minimumo, reikia labai gerai apgalvoti visus aplinkos įrengimo darbus ir jų eiliškumą, naudojamas medžiagas, augalus bei aplinkos kūrimo technologijas, numatyti, kaip sodyboje sukurtos ekosistemos funkcionuos.

Taip pat reikia žinoti, kada ir kokiems požymiams pasirodžius reikia įsikišti žmogui ir kaip kuo mažesnėmis sąnaudomis susitvarkyti, kad vėl nusistovėtų buvusi biologinė pusiausvyra. Ši taisyklė galioja ne tik dirvožemiui, augalams, bet ir dirbtiniams vandens telkiniams ar baseinams, jei norima, kad jie būtų gyvi, sveiki ir dekoratyvūs.

tags: #vandens #baseinai #sodybose