Žemės ūkio paskirties sklypo paėmimas visuomenės poreikiams Lietuvoje

Dalis ūkininkų, verslo atstovų ir gyventojų susiduria su nuosavybės teise priklausančios žemės paėmimu visuomenės poreikiams. Visą gyvenimą svajojote apie savo nuosavus namus ir šalia namo žaliuojančia veją. Svajonę įgyvendinote, bet vieną dieną sužinote, kad Jūsų namus už kompensaciją valstybė nori paimti visuomeniniams poreikiams. Kokiais atvejais taip gali nutikti? Kokias teises turite ir ką daryti? Savo namo terasoje mėgaujatės grynu oru ir vieną dieną gaunate raštą dėl žemės sklypo, ant kurio stovi Jūsų svajonių namas, paėmimo visuomenės poreikiams sąlygų. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir už tai turi būti teisingai atlyginama.

Nepaisant to, kad žemės sklypas planuojamas paimti visuomenės poreikiams, žemės savininko teisės ir teisėti interesai taip pat turi būti tinkamai įgyvendinti ir apginti.

Pastaruoju metu daug atgarsių sulaukė europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimo nuo Kauno iki Lietuvos- Latvijos valstybių sienos projektas ir jo įgyvendinimo eiga.

Didžiausias geležinkelio projektas Lietuvoje: „Rail Baltica“ pagreitis ir ateities tikslai

Įgyvendinant šį projektą, nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos numatoma suformuoti 71 žemės sklypą geležinkelio linijos ir jos infrastruktūros objektų statybai, kurie sudarys bendrą 1 244 ha žemės plotą (iš jų 341 ha užima miškai). Privatūs žemės sklypai, kurių dalį arba visą žemės sklypą numatyta išpirkti visuomenės poreikiams, sudaro net 1 200 žemės sklypų (bendras jų plotas 945,35 ha). Valstybės žemės sklypų - 57 (bendras plotas - 187,06 ha). Nemažą dalį sklypų sudaro dirbama žemės ūkio paskirties žemė. Pagal viešai skelbiamą informaciją, bendras privačios žemės savininkų skaičius sudaro net 1 700 asmenų.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad šiuo klausimu viskas gana aišku, nes vieni iš pagrindinių Lietuvos Konstitucijos principų yra tai, kad nuosavybė neliečiama, o iš savininko nuosavybė gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama.

Teisinis reglamentavimas

Privačios žemės paėmimą reglamentuoja du pagrindiniai įstatymai, t. y. Žemės įstatymas ir specialus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, kuris skirtas reglamentuoti žemės paėmimo procedūras įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, tokius kaip „Rail Baltica“, Klaipėdos uosto infrastruktūros ir panašius visai Lietuvai svarbius objektus. Šis įstatymas numato pagreitintą žemės paėmimo procedūrą. Tokia procedūra susideda iš keleto pagrindinių etapų (pastarieji dar skaidomi į smulkesnius etapus), t. Dėl paskutinių etapų, t. y.

Svarbu pažymėti, kad žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Šiuo antruoju minėtos procedūros atveju, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ar kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę.

Atlyginimas gali būti pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu. Taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui pinigais atlyginama žemėje esančių augalų, negauto derliaus, žemėje esančių objektų ir kt. vertė ir visi nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams.

Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, atlieka sąnaudų ir naudos analizę.

Žemės paėmimo procedūra

Nacionalinės žemės tarnybos vadovui priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, atliekamas visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas, kurio metu apskaičiuojami visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ir jame esančių statinių ar įrenginių rinkos vertė ir savininko ir naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas vertinamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, numatytus iki Nekilnojamojo turto registre padaroma žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Nacionalinės žemės tarnybos vadovui arba jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui patvirtinus projektą, vietovėje paženklinami pagal patvirtintą projektą suformuoti žemės sklypai, atliekami šių sklypų kadastriniai matavimai, kurie įregistruojami Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.

Sąnaudų ir naudos analizė

Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, atlieka sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.

Informavimas apie sprendimą pradėti žemės paėmimo procedūrą

Jeigu priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui per E. pristatymo sistemą. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka. Jeigu registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys įsitikina, kad registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, pranešimas siunčiamas tos vietovės, kurioje yra planuojamas paimti visuomenės poreikiams nekilnojamojo turto objektas, merui arba tos vietovės seniūnui su prašymu informuoti savininką ir (ar) kitą naudotoją. Meras arba jo įgaliotas vicemeras ar savivaldybės administracijos direktorius, arba tos vietovės seniūnas, gavę pranešimą, informuoja savininką ir (ar) kitą naudotoją apie planuojamą paimti visuomenės poreikiams nekilnojamojo turto objektą ir nedelsdami apie informavimo faktą praneša Nacionalinei žemės tarnybai.

Informacija apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą visais atvejais viešai skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Jeigu apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pranešta ir informacijos paskelbimo interneto svetainėje dieną, išskyrus atvejį, kai taikomas informavimo būdas per merą ar seniūną.

Žemės paėmimo projekto rengimas

Nacionalinės žemės tarnybos vadovui priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, atliekamas visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas, kurio metu apskaičiuojami visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ir jame esančių statinių ar įrenginių rinkos vertė ir savininko ir naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams.

Žemės vertinimas

Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki juridinio fakto apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus.

Kai parengiama turto vertinimo ataskaita, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos parengimo dienos žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija paimamo žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, siunčia sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektą, kuriame nurodomas siūlomas atlyginimo būdas, paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo ir kito turto rinkos vertė, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis ir atlyginimo terminai bei tvarka, ir pasiūlymą sudaryti šią sutartį. Šiame pasiūlyme taip pat nurodoma, kur galima susipažinti su visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita.

Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas per 30 kalendorinių dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos privalo raštu informuoti žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotą instituciją apie sutikimą arba nesutikimą sudaryti sutartį.

Atlyginimas už paimamą žemę

Kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę ir atlyginamos turto iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo išlaidos pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei kiti žemės sklypo savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams.

Jeigu žemės savininkas sutinka su vertinimo ataskaitoje nustatytu atlyginimu ir pasirenka atlyginimo būdą - kito žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, suteikimą, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte pagal vertinimo ataskaitoje nustatytą visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę formuojamas numatomas suteikti nuosavybėn žemės sklypas, kuris turi būti lygiavertis paimamam visuomenės poreikiams žemės sklypui arba mažesnės vertės, negu paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas. Kai suformuojamas žemės sklypas, sudaroma sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Jeigu suformuoto žemės sklypo vertė yra mažesnė už vertinimo ataskaitoje nustatytą paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertę, žemės sklypų vertės skirtumas atlyginamas pinigais.

Žemės savininkui turi būti atlyginta ne tik pačios paimamos žemės vertė. Todėl, jeigu žemės savininkas mano, kad jam skirta kompensacija apskaičiuota netinkamai, nereikėtų skubėti pasirašyti turto perdavimo akto. Pradėjus procedūrą teisme, turto savininkas turi pareigą ir teisę pateikti savo poziciją ir kartu įrodinėti visus savo realius nuostolius, patiriamus dėl žemės ir (ar) kito turto paėmimo.

Todėl, jeigu žemės savininkas mano, kad jo nuostoliai buvo įvertinti neteisingai (pvz., netinkamai apskaičiuota žemės vertė, netinkamai apskaičiuotas negautas derlius ir kt.), patirtus nuostolius verta įrodinėti teisme ir apginti savo teisę į teisingą nuostolių atlyginimą.

Savininkui turi būti sudaryta galimybė savo nuostolius pagrįsti teikiant alternatyvius turto vertinimus, prašant teismo skirti ekspertizę nuostoliams įvertinti, teikiant tiesioginius įrodymus apie savo nuostolius (įrodymai apie investuotas sumas į turtą ir pan.), teikiant savo nuostolių apskaičiavimą ir kt. Įvairių situacijų faktinės aplinkybės skiriasi, todėl žemės sklypo savininkams tikslinga įsivertinti savo realius nuostolius ir dėl konkrečių klausimų pasikonsultuoti su specialistais ar teisininkais, pasitarti su turto vertintojais.

Ginčų sprendimas

Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą.

Jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas, ir institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams.

Teismas, gavęs šį žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos pareiškimą, nustato ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą, per kurį žemės savininkas ir (ar) kiti naudotojai, atsisakę sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, turi pateikti rašytinį atsiliepimą į institucijos pareiškimą.

Taigi, nepaisant to, kad susikūrėte savo svajonių namus ant jums nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir galvojote, kad visą gyvenimą ten nugyvensite, gali atsirasti priežasčių, dėl kurių jums priklausantis žemės sklypas bus paimtas visuomeniniams poreikiams. Tokiais atvejais geriausia būtų kreiptis į teisininkus ir jie padės apginti savo teises.

tags: #zemes #ukio #paskirties #sklypo #paemimas #visuomenes