Vamzdžių Prijungimas Prie Radiatorių Renovuojant: Esminiai Aspektai ir Sistemos

Renovuojant daugiabutį namą, vienas svarbiausių etapų yra šildymo sistemos atnaujinimas. Tai apima ne tik radiatorių keitimą, bet ir vamzdžių prijungimą, kuris tiesiogiai veikia šildymo efektyvumą ir komfortą. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius aspektus, susijusius su vamzdžių prijungimu prie radiatorių renovuojant, taip pat skirtingas šildymo sistemas ir jų modernizavimo galimybes.

Šildymo Sistemų Tipai ir Jų Privalumai

Prieš pradedant renovacijos darbus, svarbu suprasti, kokio tipo šildymo sistema yra įrengta jūsų name. Dažniausiai pasitaiko trys pagrindiniai tipai:

• Vienvamzdė sistema: Tai dažniausiai eksploatuojama sistema, ypač senos statybos namuose. Jos populiarumą sovietiniais laikais greičiausiai lėmė pagrindinis privalumas - tokiai sistemai reikia mažiau vamzdyno, paprastesnis ir greitesnis jos montavimas.
• Dvivamzdė sistema: Dvivamzdė šildymo sistema laikoma racionalesne - kiekvienas jos prietaisas, skirtingai nuo vienvamzdės, lygiagrečiai jungiamas prie dviejų vamzdynų: prie tiekiamojo ir prie grįžtamojo srauto vamzdžio.
• Kolektorinė sistema: Formaliai vertinant, kolektorinė sistema - taip pat dvivamzdė, nes nuo kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus) iki kolektoriaus eina du stovai. Ši sistema dažniausia namuose, statytuose po 1995 metų.

Vienvamzdė Šildymo Sistema

Vienvamzdė sistema yra dažniausiai eksploatuojama šildymo sistema, ypač senos statybos namuose. Jos populiarumą sovietiniais laikais greičiausiai lėmė pagrindinis privalumas - tokiai sistemai reikia mažiau vamzdyno, paprastesnis ir greitesnis jos montavimas. „Kadangi vamzdyno tokiai sistemai reikia 10 proc. mažiau, tai žinant, kiek tais laikais buvo statoma daugiabučių namų, galima įsivaizduoti ir kiek tų vamzdžių buvo sutaupyta. Tuo metu tai galėjo būti reikšminga“, - mano dr. Andrius Jurelionis.

Vis dėlto vienvamzdė sistema, palyginti su kitomis, turi ir nemažai trūkumų. Esminis jų tas, kad šilumnešis teka nuosekliai per šildymo prietaisus, todėl vėsta. Pavyzdžiui, jeigu penkiaaukščiame name yra viršutinio paskirstymo sistema, tai penkto aukšto gyventojams tenka daugiausia šilumos, o kiekvienas žemiau esantis butas jos gauna vis mažiau.

Blogai yra ir tai, kad tokios sistemos sunkiau balansuojamos, vieni butai šyla daugiau, kiti - mažiau. Vienvamzdę sistemą gana reikšmingai gali išbalansuoti ir tai, kad gyventojai savavališkai susimontuoja papildomų radiatorių sekcijų. Pakanka tik vienoje grandyje padidinti radiatorių plotą ar pakeisti hidraulinį režimą, ir sistema išsibalansuoja.

KTU docentas pritarė: jeigu yra galimybė, geriau vienvamzdę sistemą pertvarkyti į pažangesnę. „Vienvamzdę įmanoma modernizuoti, bet tai padarę galbūt išspręsime ne visus klausimus. Iškyla šioks toks pasitikėjimo gyventojais klausimas. Jeigu kuris nors ateityje nuspręs ką nors savo bute pakeisti, pertvarkyti, tai gali paveikti kiekvieną“, - pažymėjo A. Jurelionis.

Vienvamzdės Sistemos Modernizavimas

Modernizuojant vienvamzdę sistemą, labai svarbu ją gerai subalansuoti, kad šilumnešis visur tekėtų taip, kaip numatyta projekte, o ne jam patogesniu maršrutu. Gerai subalansuota vienvamzdė sistema, pasak A. Jurelionio, gali būti pakankamai efektyvi.

Kad šildymo sistema būtų gerai subalansuota, būtina ant stovų sumontuoti balansinius vožtuvus, geriausia - automatinius. Balansinis vožtuvas „rūpinasi“ nustatytu slėgio skirtumu stove ir užtikrina tolygų (reikiamą projektinį) šilumnešio paskirstymą tarp stovų. Tuo tarpu prie šildymo prietaiso, t. y. radiatoriaus, montuojami termostatiniai ventiliai leidžia gyventojams reguliuoti savo patalpų temperatūrą pagal poreikius.

„Termostatiniai ventiliai iš dalies apsaugo nuo vienvamzdės sistemos išbalansavimo. Jie gali padėti sumažinti šilumnešio nutekėjimą ten, kur tuo metu jo nereikia, tačiau nepadarys taip, kad daugiau šilumnešio atitekėtų ten, kur jo trūksta“, - sakė A. Jurelionis.

L. Rimkūno teigimu, tai, kaip šils radiatorius vienvamzdėje sistemoje, labai priklauso nuo to, koks ir kokios temperatūros vandens srautas per jį pratekės.

„Modernizuojant vienvamzdes radiatorines šildymo sistemas, prie radiatorių sumontuojamas apvadinis vamzdis, jei iki tol jo nebuvo. Jeigu jis buvo, apvado skersmuo sumažinamas vienu dydžiu (lyginant su pagrindiniais vamzdžiais prie radiatoriaus) arba sumontuojamos įvairios jo skersmenį susiaurinančios diafragmos. Beje, reikia žinoti, kad, sumažinus apvadinio vamzdžio skersmenį, jame padidėja srauto greitis ir tai gali būti pašalinio triukšmo atsiradimo priežastis“, - įspėjo L. Rimkūnas.

Tam, kad būtų galima kontroliuoti ir palaikyti patalpose norimą temperatūrą, prie radiatorių montuojami dvieigiai didelio pralaidumo arba trieigiai termostatiniai ventiliai su termostatinėmis galvomis.

Pasak pašnekovo, automatiniais šildymo sistemos subalansavimas atliekamas greičiau ir tiksliau, tačiau jie sistemoje sudaro didesnį pasipriešinimą. Todėl siurblys turi dirbti didesniu galingumu nei sistemoje su rankiniais balansiniais vožtuvais.

„Šiuo metu modernizuojant vienvamzdes sistemas dažniausiai pasirenkami automatiniai srauto ribojimo vožtuvai. Tačiau reikia žinoti, kad dėl savo konstrukcijos jie jautrūs sistemose esantiems nešvarumams. Eksploatuojant vožtuvai gali užsikimšti ir nebeveikti tinkamai. Todėl tokios konstrukcijos vožtuvus labiau rekomenduojama rinktis tada, kai sistemos yra švarios arba keičiamas vamzdynas ir radiatoriai.

Termostatas šilumnešio patekimą į radiatorių reguliuoja pagal patalpoje esančio oro temperatūrą. Jei patalpoje nustatyta 20 laipsnių temperatūra, tai, šviečiant saulei, temperatūra joje dar pakils. Tuomet termostatas sumažins šilumnešio patekimą į radiatorių, o šis tuo metu tekės per apvadinę liniją. Radiatorius bus vėsus - nebus šilumos atidavimo ir vartojimo, - bet patalpoje bus pageidaujama temperatūra, nes orą joje šildys saulė.

Net ir praėjus trims dešimtmečiams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dalis žmonių nežino, kur ieškoti pagalbos. Įprasta dėl šildymo kokybės kaltinti šilumos tiekėjus. Tai suprantama: jei kas nors sako, kad tiekia šilumą, išrašo sąskaitas, tai tas ir turi užtikrinti, kad iš tikrųjų būtų nei per karšta, nei per šalta, kad šiluma būtų naudojama taupiai ir pan. Deja, Lietuvoje šildymo procesas organizuojamas labai painiai ir dažnai net neaišku, kur ieškoti teisybės. Šilumos tiekėjas, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, karšto vandens tiekėjas, šalto vandens tiekėjas ir pan. - visos institucijos, atrodo, tik tam ir sukurtos, kad nusikratytų atsakomybės ir kruopščiai rinktų pinigus iš bejėgiškoje padėtyje atsidūrusių gyventojų.

Šiuolaikinės technologijos padeda nebrangiai užtikrinti reikiamą šilumos kokybę. Įdiegus kartu ir temperatūros reguliatorius ant radiatorių, statistika rodo, galima reikšmingai sumažinti šildymo išlaidas.

Vienvamzdes šildymo sistemas renovuojančios įmonės paprastai siūlo bent keletą galimos pertvarkos projektų, kurių įgyvendinimo kaina priklauso nuo sprendimų sudėtingumo ir jiems būtinos įrangos. Brangesni sprendimai paprastai užtikrina kokybiškesnį šilumos paskirstymo balansą, bet renkasi patys gyventojai, atsižvelgdami į savo konkrečius poreikius.

Šie sprendimai geri tuo, kad nereikalauja didelių investicijų. Skaičiuojama, kad vidaus sistemų modernizavimas subalansuojant ir įrengiant reguliavimą kiekviename bute vidutiniškai kainuoja apie 30-40 Eur/m2, o darbai bute trunka vos pusę dienos. Be to, iš karto galėsite džiaugtis pagerėjusia šildymo kokybe ir naudoti tiek šilumos, kiek pageidaujate. Svarbiausia, kad nereikia pravesti antro vamzdžio per aukštus - to žmonės bijo labiausiai. Kas gi norės darkyti ką tik suremontuotą butą?

LŠTA prezidentas V. Lukoševičius tvirtina, kad vienvamzdžių šildymo sistemų renovacija - geras ir palyginti greitai atsiperkantis sprendimas. „Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, esame apskaičiavę, kad vien tik šildymo sistemos renovavimas leidžia sutaupyti iki 25 proc. šilumos. Tokiu būdu sumažėjus sąskaitoms už šildymą, dėl renovacijos patirtos išlaidos namo gyventojams atsiperka per 3-5 metus”, - aiškino jis.

Valstybės parama inžinerinei renovacijai - tai dar viena galimybė dėl prastos šilumos kokybės kenčiantiems daugiabučių gyventojams, juolab dabar kai gyventojai gali gauti net 80 procentų paramą. Apsispręskite patys inicijuoti pokyčius ir džiaukitės jaukiais namais.

Suaktyvėjus diskusijoms apie daugiabučių modernizavimą, dažniausiai akcentuojamas pastato šiltinimas termoizoliacine medžiaga ir fasado sutvarkymas. Atnaujinus šildymo sistemą, šilumą lengva reguliuoti bute ir tokiame modernizuotame daugiabutyje galima sutaupyti net iki 30 proc.

Bendrovės darbuotojai dalyvavo kompleksiškai atnaujinant visą namą. Jame apšiltintos sienos, sutvarkytas fasadas, suprojektuota ir sumontuota moderni šildymo sistema nuo įvado iki pat radiatorių. Dabar temperatūrą bute galima nustatyti termostatiniais reguliatoriais.

Kaip ir kituose tokio tipo namuose, šiame name buvo vienvamzdė apatinio paskirstymo sistema. Šildymo prietaisai - senieji tipiniai plieniniai štampuoti radiatoriai. Šiame 30 butų name keturi darbininkai darbus atliko per dvi savaites. Darbus paspartino naudota presuojamųjų vamzdžių sistema. Pasirinkus šią pakankamai švarią technologiją nenukentėjo kambarių apdaila-visi darbai vyko be atliekų, purvo, triukšmo. To negalima pasakyti apie jau pasenusias vamzdžių jungimo technologijas suvirinant.

Galutinai sutvarkius ir paleidus eksploatacijon šildymo sistemą, buvo nustatyti šilumnešio parametrai 80 oC paduodama ir 60 oC temperatūra grįžtamoje atšakoje ir patalpose palaikoma vidutinė temperatūra siekė 20-21 laipsnį šilumos.

Iš atnaujinto šilumos mazgo šiluma keliauja į butus, naujais magistraliniais vamzdynais rūsio palu­bėje, izoliuotais termoizoliaciniais kevalais su aliuminio folija. Šildymo sistemos pagrindinėse atšakose įrengta uždaromoji armatūra. Stovuose įrengta uždaromoji ir balansinė armatūra. Namo laiptinėse, pirmuose aukštuo­se ir butuose parinkti nauji plieniniai Kermi šoninio prijungimo radiatoriai. Prie radiatorių įrengti termostatiniai ventiliai temperatūrai patalpose reguliuoti. Šiluma laiptinėse reguliuojama su iš­ankstinio nustatymo termostatiniais ventiliais. Šiluma apskaitoma pagal šilumos daliklių metodą. Suvartotos energijos apskaičiavimui ant kiekvieno šildymo prietaiso, išskyrus laiptines, įrengti dali­kliai - indikatoriai, kurie parodo, kiek šilumos išspinduliavo kiekvienas prietaisas.

Vienvamzdės šildymo sistemos schema

Dvivamzdė Šildymo Sistema

Dvivamzdė šildymo sistema laikoma racionalesne - kiekvienas jos prietaisas, skirtingai nuo vienvamzdės, lygiagrečiai jungiamas prie dviejų vamzdynų: prie tiekiamojo ir prie grįžtamojo srauto vamzdžio. Anot A. Jurelionio, esamas vienvamzdes daugiabučių sistemas pertvarkyti į dvivamzdes nėra labai sudėtinga - reikėtų tik papildomo stovo.

„Aš labiau pasisakau už dvivamzdę sistemą, nes ji lengviau reguliuojama. Jeigu vienas žmogus kažką savo bute pakeistų, tai nepakeistų vandens temperatūros kitiems vartotojams. Keisti vienvamzdę sistemą dvivamzde gal šiek tiek brangiau, bet jeigu pertvarkomas visas vamzdynas, tai turbūt nėra esminio skirtumo, ar pertvarkyta vienvamzdė sistema, ar ji perdaryta į dvivamzdę“, - komentavo A. Jurelionis.

G. Šiupšinskas taip pat linksta prie vienvamzdės sistemos pertvarkymo į dvivamzdę, nes tai užtikrina didesnę butų nepriklausomybę nuo bendros sistemos - šildymo prietaisų charakteristikos ir jų pertvarkymas viename bute beveik nepaveiktų kitų namo gyventojų. Be to, iš šios sistemos galima lengviau pereiti į dar pažangesnę - kolektorinę.

Svarbu prisiminti ir tai, kad net ir pertvarkius vienvamzdę sistemą į dvivamzdę išliktų būtinybė ją balansuoti - sumontuoti balansinius ventilius, siekiant užtikrinti, kad į kiekvieną stovą būtų užtikrintas projektinis šilumnešio srautas ir temperatūra. „Jeigu vienvamzdė sistema perdaroma į dvivamzdę, bet nesubalansuojama, tai ypatingos naudos neduos“, - pabrėžė A. Jurelionis.

Jeigu modernizacijos metu vienvamzdės šildymo sistemos perdaromos į dvivamzdes, prie radiatorių montuojami termostatiniai su išankstiniu srauto nustatymu ventiliai su termostatinėmis galvomis. Jais kiekvienam radiatoriui nustatomas reikiamas srautas.

Balansavimui skirti vožtuvai, pasak L. Rimkūno, turi būti tokios konstrukcijos, kad turėtų išankstinio srauto nustatymo, padėties fiksavimo, visiško uždarymo, srauto ir slėgio nuostolių matavimo, sistemos diagnostikos funkcijas.

„Slėgio skirtumo reguliatoriai dvivamzdėse sistemose, kaip ir automatiniai srauto ribojimo vožtuvai vienvamzdėse sistemose, gali užsiteršti nešvarumais. Dėl ko sistemoje atsiranda nešvarumų ir vyksta korozija - atskira tema, tačiau galima paminėti, kad modernizuojant ar perdarant šildymo sistemas ir norint, kad jas galima būtų eksploatuoti kuo ilgiau, būtina tinkamai kontroliuoti slėgį sistemoje, tuo tikslu pasirenkant kokybiškus išsiplėtimo indus ir magistraliniame tiekiamojo srauto vamzdyne sumontuojant oro skirtuvą (separatorių), o grįžtamojo srauto - purvo skirtuvą“, - rekomendavo L. Rimkūnas.

Šiuo metu „IMI Hydronic Engineering“ kompanija dvivamzdėms sistemoms siūlo naujos technologijos radiatorių termostatinius ventilius „A-exact“ su automatine srauto ribojimo funkcija. Jais itin tiksliai sureguliuojamas srautas į kiekvieną radiatorių, todėl padidinamas šildymo sistemos efektyvumas, sumažinamos energijos sąnaudos ir užtikrinamas komfortas. Šie termostatiniai vožtuvai tyliai dirba esant net iki 60 kPa slėgio skirtumui (standartiniams termostatiniams vožtuvams ši riba yra 20 kPa). Prie radiatorių naudojant šiuos termostatinius ventilius, sumažinamas bendras balansinių vožtuvų skaičius sistemoje ir galima visai atsisakyti slėgio skirtumo reguliatorių.

Dvivamzdės šildymo sistemos schema

Kolektorinė Šildymo Sistema

Formaliai vertinant, kolektorinė sistema - taip pat dvivamzdė, nes nuo kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus) iki kolektoriaus eina du stovai. Ši sistema dažniausia namuose, statytuose po 1995 metų. Tai - pažangiausias sprendimas, sudarantis sąlygas individualiai ir aiškiai apskaičiuoti kiekvieno buto šilumos sąnaudas, suteikiantis galimybę reguliuoti temperatūrą kiekviename bute ar kambaryje.

Pasak dr. A. Jurelionio, kolektorinė sistema labai tinka naujos statybos namuose, tačiau senesniuose ją įrengti gali būti sudėtingiau ir brangiau nei vienvamzdę rekonstruoti į dvivamzdę. Ši sistema turi daug vamzdynų, kurie nuo kolektoriaus iki šildymo prietaisų gali būti išvedžioti palei grindjuostes arba po grindimis.

Pasak dr. G. Šiupšinsko, kolektorinę sistemą galima įrengti ir kiekviename bute montuojant nedidelį šilumos punktą su atskiru buitinio karšto vandens ruošimo šilumokaičiu - šiuo atveju būtina atvesti šalto vandens vamzdyną. „Tokios sistemos pagrindinis pranašumas prieš paprastą kolektorinę yra cirkuliacinės karšto vandens sistemos atsisakymas pastate. Taip gerokai sumažėja šilumos nuostoliai karšto vandens sistemoje. Tačiau tokio sprendimo investicijos yra pačios didžiausios, o geriamojo šalto vandens savybės turi įtakos karšto vandens ruošimo šilumokaičio ilgaamžiškumui“, - paaiškino G. Šiupšinskas.

L. Rimkūnas pasakojo, kad kolektorinės sistemos balansavimas iš esmės labai panašus į dvivamzdės radiatorinės šildymo sistemos balansavimą. „Renkantis kolektorinę šildymo sistemą, prie kiekvieno buto kolektoriaus reikėtų numatyti po balansinį vožtuvą. Tai padėtų užtikrinti reikiamą šilumnešio srautą kiekvienam butui. Šilumnešio srautas į kiekvieną radiatorių turi būti reguliuojamas termostatiniu ventiliu, kuris turi būti nustatytas pagal radiatoriaus galingumą. Ant kiekvieno stovo, kaip ir dvivamzdėje sistemoje, sumontuojami rankiniai balansiniai vožtuvai arba slėgio skirtumo reguliatoriai. Kuris balansavimo tipas optimalus, galima pasakyti ...

Kolektorinė šildymo sistema

Radiatorių Tipai ir Jų Prijungimo Būdai

Prieš pradedant bet kokius montavimo darbus, svarbu suprasti, kokio tipo radiatorių ketinate montuoti. Skirtingos medžiagos ir konstrukcijos reikalauja specifinio požiūrio į tvirtinimą ir sujungimą:

• Plieniniai paneliniai radiatoriai: Tai populiariausias pasirinkimas dėl gero kainos ir kokybės santykio bei estetinės išvaizdos. Jie dažniausiai turi gamykliškai numatytas prijungimo vietas (šoninį arba apatinį).
• Aliumininiai radiatoriai: Lengvi, pasižymintys puikiu šilumos laidumu ir greitai įšylantys. Jie yra sekcijiniai, todėl galima reguliuoti jų ilgį ir galią.
• Bimetaliniai radiatoriai: Išoriškai panašūs į aliuminius, tačiau jų viduje yra plieniniai vamzdeliai. Jie atlaiko didesnį slėgį ir yra idealus pasirinkimas daugiabučiams namams, kur centrinio šildymo sistemoje gali pasitaikyti hidraulinių smūgių.

Radiatoriaus efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip prie jo prijungiami karšto vandens padavimo ir grįžtamojo srauto vamzdžiai. Net brangiausias radiatorius nešildys gerai, jei pasirinksite netinkamą schemą:

1. Įstrižinis prijungimas: Tai pats efektyviausias būdas, leidžiantis išnaudoti 95-99% radiatoriaus galios. Karšto vandens padavimas jungiamas viršuje vienoje pusėje, o grįžtamasis vamzdis - apačioje priešingoje pusėje.
2. Šoninis prijungimas: Tai standartinis sprendimas daugelyje daugiabučių namų. Tiek padavimo, tiek grįžtamo srauto vamzdžiai jungiami toje pačioje radiatoriaus pusėje (padavimas - viršuje, grįžimas - apačioje). Šis būdas efektyvus trumpiems radiatoriams.
3. Apatinis prijungimas: Dažniausiai naudojamas naujos statybos namuose arba renovuojant sistemas, kai vamzdžiai slepiami grindyse. Nors tai atrodo estetiškai, nes vamzdžių beveik nesimato, šiluminis efektyvumas gali būti šiek tiek mažesnis nei įstrižinio prijungimo atveju.

Radiatoriaus Pozicionavimas ir Montavimas

Viena dažniausiai daromų klaidų - netinkamas radiatoriaus pozicionavimas. Radiatorius veikia konvekcijos principu: jis šildo orą, kuris kyla į viršų, taip sukurdamas oro cirkuliaciją patalpoje. Jei užblokuosite oro srautus, patalpa šils netolygiai.

• Atstumas nuo grindų: Rekomenduojama palikti 10-12 cm tarpą. Jei radiatorius bus per žemai, apsunkinsite oro pritekėjimą iš apačios ir bus sunku valyti dulkes.
• Atstumas nuo palangės: Tarp radiatoriaus viršaus ir palangės turi būti bent 10 cm tarpas.
• Atstumas nuo sienos: Tarp radiatoriaus galinės sienelės ir sienos turėtų būti 2-5 cm tarpas.

Radiatorių montavimo atstumai

Sėkmingam darbui atlikti jums prireiks specifinio inventoriaus. Kalbant apie sandarinimą, profesionalai vis dar pirmenybę teikia linams (pakuloms) su specialia sandarinimo pasta. Tai patikimiausias būdas srieginiams sujungimams šildymo sistemose.

Kai visi matavimai atlikti ir įrankiai paruošti, galima pradėti patį procesą:

1. Pirmiausia būtina išjungti šildymo sistemos cirkuliaciją ir išleisti vandenį iš stovo arba konkrečios atšakos.
2. Pagal išmatuotus atstumus ant sienos pasižymėkite laikiklių vietas. Naudodami gulsčiuką įsitikinkite, kad žymos yra horizontalioje linijoje. Išgręžkite skyles, įstatykite kaiščius ir prisukite laikiklius.
3. Prieš kabindami radiatorių, susukite į jį reikiamus kamščius (futingus). Viename viršutiniame kampe būtinai montuojamas Majevskio kranelis (oro išleidimo vožtuvas), o nenaudojamos angos uždengiamos aklėmis.
4. Pakabinkite radiatorių ant laikiklių. Dabar svarbiausia dalis - vamzdžių prijungimas. Sriegius apvyniokite linais (pagal laikrodžio rodyklę) ir patepkite pasta.

Dažniausios Klaidos Montuojant Radiatorius

Net ir laikantis instrukcijų, pasitaiko klaidų, kurios vėliau brangiai kainuoja:

• Radiatoriaus uždengimas aklinomis dekoratyvinėmis grotelėmis: Tai gali sumažinti šilumos atidavimą net iki 40%.
• Termostatinės galvos montavimas vertikaliai: Jei termostatinė galva stovi vertikaliai, ji kyla į paties vamzdžio šilumos srautą ir „galvoja”, kad kambaryje jau karšta, todėl uždaro vožtuvą, nors kambarys dar šaltas.
• Netinkamas metalų derinimas: Kaip minėta anksčiau, vario ir aliuminio tiesioginis sujungimas sukelia greitą koroziją.

Po sėkmingo radiatoriaus sumontavimo ir sujungus visus vamzdžius, darbas dar nėra baigtas. Paskutinis ir kritinis etapas yra sistemos užpildymas ir paleidimas. Vandenį į sistemą reikia leisti pamažu, kad staigus slėgio pokytis nesukeltų hidraulinio smūgio. Tuo pačiu metu būtina atidaryti Majevskio kranelį ir laikyti jį atvirą tol, kol pradės bėgti vanduo be oro burbuliukų.

Pirmosiomis dienomis po sistemos paleidimo stebėkite sujungimų vietas. Kartais, metalui įšilus ir išsiplėtus, gali atsirasti mikroskopinių pratekėjimų, kuriuos reikia nedelsiant pašalinti šiek tiek paveržiant jungtis. Taip pat verta atminti, kad orą iš sistemos gali tekti išleisti kelis kartus per pirmąsias savaites, kol sistema visiškai nusistovės.

tags: #vamzdziai #radiatorius #renovacija