Monografijoje "Valstybinio turto valdymas ir privatizavimas Lietuvoje 1992-2012 metais" analizuojama Lietuvoje 1992-2012 metais vykusi nuosavybės santykių kaita, labai dinamiški, neretai ir prieštaringi valstybinio turto privatizavimo ir valdymo pokyčiai. Ši monografija gali būti įdomi kiekvienam teisės, ekonomikos ar politikos istorija besidominčiam Lietuvos piliečiui, tuo labiau akademinei bendruomenei.
Privatizavimo proceso teisinė aplinka per tą laiką keitėsi iš esmės, pradedant privatizavimo objekto traktavimu, privatizavimo objektų vertinimu, atsiskaitymo tvarka ir t.t.
Istorinis tų įvykių tyrimas atlieka dvi nepamainomas funkcijas: pirma, padeda suvokti dabartinį status quo, kurį suprasti neįžvelgiant istorinės perspektyvos vargu ar įmanoma, antra, parodo padarytas klaidas bei nepanaudotas galimybes ir nepasitvirtinusias strategijas, kurių kartoti nederėtų.
Remiantis gausia šaltinių medžiaga tiriama, kaip buvo valdomas valstybės turtas atkurtoje Lietuvos Respublikoje, kokią įtaką valstybės institucijų sprendimams darė Europos Sąjungos ar kitų šalių ekspertų pastabos ir patirtis.
Unikalios ir, autorių žiniomis, pirmą kartą viešai publikuojamos informacijos pateikiama knygos priede - valstybės valdomų įmonių ir bendrovių sąraše.
Valstybinio turto privatizavimas pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą
Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą nuo 1995 m. privatizuoti 8538 privatizavimo objektai, iš kurių 4366 valstybei nuosavybės teise priklausantys privatizavimo objektai (2544 - nekilnojamojo turto objektai ir 1822 - įmonių akcijų paketai).
Pagal šį įstatymą valstybės turto privatizuota už 1 671 244 tūkst.
Šiuo metu privatizavimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio d. nutarimas Nr.
Turto bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Privatizavimo valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis, įsigaliojusiomis 2022 birželio 10 d., bei 2014 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės d. nutarimo Nr. 1131 „Dėl Privatizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2022 m. lapkričio 16 d.
Preliminariosios sutarties sudarymas
Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis.
Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų.
Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas).
Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko.
Netiesioginės ar pernelyg nutolusios išlaidos (pvz. Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį.
Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį.
Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.
Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą.
Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra.
Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.
Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą.
Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus.
Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo.
Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.
tags: #valstybinio #turto #perdavimas #privaciam #savininkui