Kaunas, miestas, kuriame istorija susipina su modernumu, slepia unikalų urbanistinį paveldą - medinius namus. Šie statiniai, išsibarstę po įvairius miesto rajonus, liudija apie praėjusius laikus, architektūrines madas ir gyventojų gyvenimo būdą. Tačiau šis savitas Kauno kodas susiduria su iššūkiais, keliančiais grėsmę jo išsaugojimui ateities kartoms.
Kauno pilis - vienas seniausių miesto simbolių.
Medinio Kauno fenomenas
Ar egzistuoja medinio Kauno fenomenas? Ieškodami atsakymų, leidžiamės į kelionę po medinį Kauną. Ją pradėjome nuo Šančių - Kauno dalies, kurioje veikia viena aktyviausių Žemųjų Šančių bendruomenė, protestais kovojanti prieš jai nepriimtinus urbanistinius sprendimus.
Medinė statyba - savitas Kauno urbanistinio paveldo kodas.
Miestas - žmogaus rankose brandintos evoliucijos kūrinys. Mieste įsikūnijusi architektūra neatsikvėpdama perpasakoja skirtingų kultūrų istorijas, vesdama nelygiu ir sudėtingu pažinimo keliu. Tolimoje daugelio miestų praeityje tykiai tūno medinės architektūros tradicija. Lietuvoje medis buvo ypač gerbiamas ir garbinamas, labai reikšmingą vietą jis užėmė senovės lietuvių mitologijoje, tautosakoje, folklore.
Medinių namų statybos tradicijos gana ryškios įvairiuose Lietuvos miestuose, prie kurių ilgainiui buvo prijungti mediniais nameliais „apsodinti“ priemiesčiai, virtę unikaliais šiandieninių didmiesčių rajonais. Miestų medinės architektūros svarbą ir užimamą tvirtą poziciją atspindi ryški medinių pastatų tipų gausa bei aiški jų lokalizacija atskirose miestų zonose ar rajonuose, pavyzdžiui, karininkų ir darbininkų mediniai nameliai Žemuosiuose Šančiuose, gyvenamieji daugiabučiai namai Šnipiškių rajone, medinės vilos Panemunėje, gyvenamieji - prekybiniai mediniai pastatai Naujininkuose ir t. t.
Be to, atskiri medinių pastatų tipai pasižymi skirtingomis stilistinėmis išraiškomis, t.y. dekoro detalėmis, išplanavimu bei profesionalių architektūrinių stilių (baroko, moderno) atkartojimu. Gausios medinukų miestų dalys žavi ne tik architektūriniu ar urbanistiniu požiūriu, tačiau ypač traukia jų natūrali prigimtis, šiluma ir ekologiškumas, žavi įgimtas medinio statinio trapumas.
Daugelis Kauno mieste išlikusių medinukų statyti XX a. pirmoje pusėje, tačiau yra statytųjų ir XIX a. pabaigoje. Tarpukario laikotarpiu medinių namų buvo gausiausia, jie įdomiausi Žaliakalnyje ir Panemunės kurortinėje zonoje. XIX a. pabaigoje palei dabartinį A.Juozapavičiaus prospektą buvo pastatyta medinių namų geležinkelio tarnautojams ir darbininkams. 1895-1899 m. Šančių kareivinių zonoje pastatyti mediniai namai puskarininkiams.
Raižiniais puošti medinius miesto namus buvo madinga prieš gerą šimtmetį. "Raižiniai - nei rusiški, nei lietuviški. Tokia mada sklido per visą Europą, Ameriką. Įtakos šiems namams darė istorinis stilius. Tik nepainiokime šių statinių su kaimo architektūra - tai miesto statiniai, jie neprivalo būti būdingi lietuvių liaudies architektūrai.
Architektūrinės vertybės ir iššūkiai
Medžio meistrai prieš šimtmetį dabino pastatus sudėtingais, rankų darbo raižiniais. A.Juozapavičiaus prospekte, carinių kareivinių kaimynystėje, stovintys vienaaukščiai medinukai, puošti kiaurapjūviais drožiniais - tvirtovės komplekso dalis. Juos, privaloma saugoti.
Nors dalis medinukų turi unikalių architektūrinių brangenybių, jiems dėmesys ne ką didesnis. Priešingai, juos reabilituoti dar sudėtingiau nei paprastą medinį namą, tad tokio namo atnaujinimas tampa prabanga. Žmonės medinukus tvarko, kaip moka, namai sudėlioti iš atskirų gabaliukų.
Į senas langų angas įstatomi plastiko rėmai, stogai dengiami čerpes imituojančia skarda, skirtingų spalvų lopais nušvinta namų fasadai. Namus juosiančios medžio drožinių juostos kai kur yra tarsi mezginys, kai kur - uždažomos.
Autentiška forma laikoma tokia nauja medžiaga, kurios rūšis, sandara, faktūra, spalva atitinka pirmines buvusios medžiagos savybes.
Medinukų likimas ir išsaugojimo iššūkiai
Deja, mediniams pastatams gresia pražūtis. Pas mus medinis namas pasmerktas sunykti. Sovietmečiu apleistus medinukus mieste be gailesčio griovė. Sulyginti su žeme ir pastatyti ką nors, kas dera didmiesčiui.
Šiuo metu į kultūros vertybių registrą yra įrašyti 23 mediniai Kauno pastatai. Dažniausiai jie susiję su svarbiomis asmenybėmis ir neatspindi tikrosios saugotino medinio paveldo architektūros įvairovės. Kita vertus, jei pastatas ir pripažįstamas vertybe, situacija vis tiek radikaliai nesikeičia.
Vienas iš išlikusių medinių namų Žemuosiuose Šančiuose.
Restauruoti medinukus Lietuvoje dar neįprasta. Tuo nesuinteresuoti savininkai, stinga šį amatą išmanančių meistrų, architektų. Atnaujinti medinį namą reikia labai daug rankų darbo.
Dažnai šie namai turi tiek savininkų, kiek juose yra butų. Kiekvienas tvarkosi, kaip išmano, arba visai namo neprižiūri. Daugelis, ko gero, nė nežino, kaip jie turėtų atnaujinti savo medinį namą.
Šiandieniame Lietuvos mieste mediniai pastatai nėra dažnas reiškinys. „Medis yra tvarus!“ - skelbė šiuolaikinės medinės architektūros parodos „Šiuolaikinė tvari Austrijos medinė architektūra“ - reklaminės antraštės. Paroda vyko Vilniuje 2012 metais, joje buvo pateikta 30 pavyzdžių, kuriuose medis puikiai derėjo prie šiuolaikinės architektūros stilistikos.
Vienas geriausių medžio konstrukcijų panaudojimo pavyzdys galėtų būti naujas sporto maniežas Marijampolėje ir jo statyboms panaudotos klijuoto medžio arkos. Šio tipo konstrukcija visiškai pasiteisino, tačiau, nepaisant įvairių paskatinimų ir jau pasitvirtinusių pavyzdžių, dauguma architektų ir inžinierių vis dar neskuba sekti maniežo autoriaus S. Tamkvaičio pėdomis. Kur kas dažniau galima pastebėti medinių ar medžio imitacijos akcentų, detalių, įkomponuotų šiuolaikiško pastato eksterjere ir interjere. Vienas iš pavyzdžių Kaune galėtų būti prekybos ir pramogų centro „Mega“ pastatas, kurio eksterjerą puošia subtiliai komponuojami medžio elementai.
Pavyzdžių, kai medis nenusileidžia ar puikiai dera su šiuolaikinėmis technologijomis, - netrūksta. Tinkamai jį paruošus, tvirtumu gali prilygti ir metalui ar gelžbetoniui, o deramai prižiūrint, tarnaus šimtus metų. Be to, kai kuriais aspektais jis netgi pranašesnis už minėtąsias statybines medžiagas. Medinis namas yra ekologiškas ir patvarus, o jo gyventojai - sveikesni, nes medis žmogų veikia teigiamai tiek psichologiškai, tiek fiziologiškai. Veikiant elektrostatinėms medienos ypatybėms, namuose neskraido dulkės, todėl savo šeimininkams medinis namas neretai palengvina net alergijos naštą. Be visų prieš tai įvardytų privalumų, mediena - labai šilta medžiaga, todėl jaukumas, pasistačius medinį gyvenamąjį būstą - garantuotas.
Tačiau jam saugoti reikėtų suteikti daugiau laisvės, nes apskritai architektūra, taip pat ir paveldas, turi tarnauti žmogui, bet ne atvirkščiai.Trukdo architektų bei paveldosaugininkų nesusikalbėjimas. Laikui bėgant, žmonės ėmė labiau vertinti mūrą negu medį. Galima visaip interpretuoti. Galbūt pagarbą medžiui pakeitė religijos pasikeitimas (kalbu apie labai senus laikus, kai lietuviai tapo krikščionimis) ir medis nebebuvo toks svarbus. Kaip žinoma, medžiai turėjo ypatingą svarbą žmonių gyvenime ne tik kaip sakralinis objektas, bet taip pat ir kaip statybinė medžiaga.
Apibendrinant galėčiau pasakyti taip: medinę architektūrą PRIVALOME saugoti.
Architektė Vilioleta Beigienė: Yra fantastinių medinės architektūros „perliukų“, tik juos reikėtų daugiau propaguoti, eksponuoti, gal net sudaryti atskirą turistinį medinės architektūros žemėlapį. Jei būtų įvesta dorovės ir kultūros disciplina, tikrai būtų galimybė ir moksleiviams pereiti šiuo ar kitu maršrutu ir susipažinti ne tik su literatūros, bet ir su meno ar architektūros statiniais savo gimtajame mieste. Be to, jų sutvarkymui reikalingos lėšos.
Kauno miesto savivaldybės iniciatyvos
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis mano, kad pagal medinės architektūros išsaugojimą Kaunas šiek tiek atsilieka nuo Vilniaus.
"Visų medinių namų neišsaugosime, kad jie išliktų ateities kartoms. Tačiau ketiname parengti šiuo metu tebestovinčių medinių namų duomenų bazę, nufotografuoti ir aprašyti medinius namus Kaune. Po kelerių metų tai turėtume atlikti pakartotinai ir atnaujinti duomenis", - netolimos ateities planus atskleidė R.Miliukštis.
R.Miliukštis mano, kad atskirti vertingiausius medinius namus yra svarbiausia užduotis. Jų architektūra - ne vien dėžutė, su tam tikrais vertingais architektūriniais elementais, kuriuose išlaikytas atitinkamas to laikotarpio stilius. Gali būti įvairūs saviti elementai, pavyzdžiui, įdomus langų suskirstymas, bokšteliai ir kita.
Paskelbus pastatą saugomu valstybės, jie pretenduotų į finansinę paramą tyrimams ir restauravimo darbams. "Visi kiti objektai galėtų būti saikingai renovuojami, išsaugant bent kai kuriuos vertingus elementus", - mano N.Lukšionytė.
R.Miliukštis prisiminė, kad mediniais pastatais mėginta pasirūpinti ir 1995 m. Buvo atlikti tyrimai, nufotografuota ir aprašyta apie kelis šimtus medinukų.
Užsienio patirtis
Užsienyje, pavyzdžiui, Skandinavijoje, mediniams pastatams skiriamas ypatingas dėmesys. "Jei nugriausi mūrinio pastato sieną, bus laikoma, kad vertingoji savybė sunaikinta. Keičiant medinio pastato rąstus, laikoma, kad vertybė išsaugoma.
Panemunės mediniai namai
Kitoje Nemuno pusėje palei upę driekiasi buvęs tarpukario Lietuvos kurortinis rajonas - Panemunė. Kadaise Kauno gyventojai ten vykdavo piknikauti, ilsėtis pliažuose, o turtingesnieji statėsi vasarnamius. Šiandien Panemunė ir Jono Basanavičiaus šilas - populiari kauniečių pasivaikščiojimo vieta.
Visai greta šilo esančioje Gailutės gatvėje stovi interjero dizainerės Marijos Jasinskaitės namas. 1928 m. pastatytą medinę miškininko vilą po kelių metų įsigijo Marijos šeima - jai namas priklauso iki šiol. Nuo pat vaikystės sename medinuke gyvenusi Marija svajodavo, kaip ateityje rūpinsis namu ir jį restauruos. Veikiausiai tokios svajonės paskatino kūrybišką ir menams gabią merginą pasirinkti architektūros studijas bei interjero dizainerės profesiją.
Medinio namo restauracija - ilgas, sudėtingas ir brangus procesas. Jam vadovavusi Marija galėtų apie restauraciją pasakoti valandų valandas. Restauruojant namas buvo „nurengtas“ iki pagrindinių konstrukcijų, langai buvo pakoreguoti ir atverti į terasą, namas apšiltintas, apkaltas naujomis fibrocementinėmis dailylentėmis, įrengtas efektyvesnis šildymas, todėl anksčiau žiemą kambariuose tvyrojusią vėsą dabar pakeitė maloni šiluma.
Namo fasadą puošia mediniai dekorai - į spirales susisukusios žaismingos sraigės. „Medinukai - tradicinė lietuvių architektūra. Ji turėtų būti išsaugota.
Gimęs Kauno senamiestyje ir kurį laiką Aukštuosiuose Šančiuose gyvenęs Algirdas prieš keletą metų ėmė ieškoti naujo, erdvesnio būsto. Jis iš karto žinojo, jog daugiaaukščiai su liftais - ne jam, bet labiausiai traukusiame prestižiniame Žaliakalnio rajone būsto kainos buvo per aukštos. Tad likimas jį atvedė į Žemuosius Šančius, kurie atitiko Algirdo kriterijus.
„Esu baigęs medienos apdirbimo technologijų mokslus, medis yra man artimas. Ir atrodo, jog medinuką lengviau remontuot, rekonstruot, kažką pakeist, pridėt, nupjaut negu plytas“, - sako Algirdas.
Įsigijus butą, realybė pasirodė ne tokia romantiška: norint išlaikyti medinio pastato autentiškumą, reikia jį nuolat prižiūrėti - šveisti, perdažyti lentas, atlikti kitus smulkius namo priežiūros darbus, tačiau dėl įvairių teisinių dalykų tai ne visada paprasta.
Todėl Algirdui suprantama, kodėl kai kurie Šančių medinukai būna rekonstruojami „gabalais“; nors, žvelgiant iš architektūrinės ir estetinės pusės, jam šie sprendimai atrodo prastai, tačiau, kita vertus, tokie namai - vietos bendruomenės savasties ženklas.
Medinių namų finansiniai aspektai
Kaune medinukai yra pigesni nei mūriniai, blokiniai ar monolitiniai namai, tačiau sunku arba beveik neįmanoma jų apdrausti draudimu, reikalingu norint imti būsto paskolą. Tai reiškia, kad medinukus dažniausiai galima įsigyti tik neimant paskolos. Šančių medinukai palyginti pigūs - prastos būklės pastatą galima įsigyti už 30-50 tūkst. eurų.
Dvarai Kaune
Kauno miestas per šešis šimtmečius nuolatos plėtėsi, į jo teritoriją pateko įvairūs pakaunės dvarai ir dvareliai. Dvarai kaip ūkiniai-ekonominiai vienetai funkcionavo iki 1940 m. Daugelis mūsų dienas pasiekusių Kauno dvarų ir dvarelių gerokai nukentėjo nuo laiko ir žmonių (pvz., Linkuvos, Romainių dvarai). Kai kuriems dvarams labiau pasisekė, juose daugmaž išsaugota pastatų visuma (Aukštosios Fredos dvaras), o nedaugelis sulaukė tikro „renesanso“ (pvz., Miesto dvarelis).
Žemosios Panemunės dvaras
Žemosios Panemunės dvaras buvo pastatytas apie 1650 m. (kai kurie dokumentai keltų hipotezę, kad galbūt XVI a. pabaigoje) bei priklausė didikų Sapiegų giminei, vėliau kunigaikščių Čartoriskių, grafų Tiškevičių giminėms, kurios glaudžiai giminiavosi su iškiliomis to meto Europos aristokratų šeimomis. Tarpukariu Žemosios Panemunės dvaras priklausė Valentino Gustainio šeimai, čia mėgdavo rinktis ir svečiuotis tarpukario Lietuvos intelektualai ir inteligentija.
Žemosios Panemunės davro istorija kalba apie žmones, kūrusius mūsų valstybės istoriją, ar tai buvo LDK, ar ATR (Abiejų Tautų Respublika) ar moderni nepriklausoma tarpukario Lietuva.
Svarbiausi Žemosios Panemunės dvaro savininkai
| Giminė | Laikotarpis |
|---|---|
| Sapiegos | XVI a. - XVII a. |
| Čartoriskiai | XVIII a. pirma pusė |
| Tiškevičiai | XVIII a. antra pusė - XIX a. pradžia |
| Fergissai | XIX a. pirmos pusės pabaiga - XIX a. antros pusės pradžia |
| Zanai | XIX a. pabaiga - XX a. pradžia |
| Gustainiai | 1933 - 1941 |
Žemosios Panemunės dvaras
Žemosios Panemunės dvaras buvo pastaytas apie 1650 m. (kai kurie dokumentai keltų hipotezę, kad galbūt XVI a. pabaigoje) bei priklausė didikų Sapiegų giminei, vėliau kunigaikščių Čartoriskių, grafų Tiškevičių giminėms, kurios glaudžiai giminiavosi su iškiliomis to meto Europos aristokratų šeimomis. Tarpukariu Žemosios Panemunės dvaras priklausė Valentino Gustainio šeimai, čia mėgdavo rinktis ir svečiuotis tarpukario Lietuvos intelektualai ir inteligentija.
Žemosios Panemunės davro istorija kalba apie žmones, kūrusius mūsų valstybės istoriją, ar tai buvo LDK, ar ATR (Abiejų Tautų Respublika) ar moderni nepriklausoma tarpukario Lietuva.
Kiti Kauno dvarai
- Aukštosios Fredos dvaras
- Tirkiliškių dvarelis
- Marvos dvaras
- Romainių dvaras
- Linkuvos dvaras
- Vytėnų dvaras
- Sargėnų dvaras
tags: #panemunes #senieji #mediniai #namai #susisteminta #medziaga