Valstybinės Žemės Pirkimo Sodininkų Bendrijoje Sąlygos

Šiame straipsnyje aptariama valstybinės žemės sklypų pirkimo tvarka Lietuvoje, remiantis galiojančiais įstatymais ir teisės aktais. Straipsnyje nagrinėjami atvejai, kada valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami, kas turi teisę juos įsigyti, ir kokia tvarka taikoma pardavimo procesui.

Valstybinės Žemės Sklypų Pardavimo Sąlygos

Valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami šiais atvejais:

• Užstatytiems statiniais ar įrenginiais: Jeigu valstybinės žemės sklypai yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Išskyrus valstybinės žemės sklypus (jų dalis), kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus valstybinės žemės sklypus (jų dalis), kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose, taip pat išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytą išimtį.
• Sodininkų bendrijoms: Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, - šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai (jų dalys) - jų naudotojams. Sodo sklypai (jų dalys), sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m.
• Su akvakultūros tvenkiniais: Jeigu jie yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę), - tvenkiniuose akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) kviečia asmenis, kuriems sodininkų bendrijose buvo skirti žemės sklypai, arba jų teisių paveldėtojus suskubti išsipirkti neprivatizuotus mėgėjų sodo žemės sklypus. NŽT teritoriniai padaliniai suorganizavo susitikimus su sodo bendrijų atstovais ir pagal turimus dokumentus bei planinę medžiagą identifikavo sodo bendrijose esančius neprivatizuotus ir galimai nenaudojamus mėgėjų sodo sklypus.

Įsiterpusių Žemės Sklypų Sąvoka

Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse įtvirtinta įsiterpusio sklypo sąvoka papildoma naujomis nuostatomis. Įsiterpusiu nebus laikomas valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Tačiau išimtis - atvejai, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Kai įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos, plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro siaura juosta. Tuo atveju, jei valstybinio žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas. Įsitarpusį valstybinį žemės sklypą sudarys griovys, jei nuo vienos iki kitos viršutinės sklypo briaunos plotis neviršys 15 metrų.

Svarbu tai, kad įsiterpusio žemės sklypo plotas negalės būti didesnis už besiribojančio žemės ploto, su kuriuo bus sujungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už 0,04 ha įsiterpusio valstybinio žemės sklypo plotą, tačiau pagal žemėtvarkos projektą prie jo negalima suformuoti privažiuojamojo kelio ir (arba) šį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, įsiterpęs žemės plotas, esantis mėgėjų sodo teritorijoje, galės būti didinamas iki 0,12 ha.

Žemės Sklypo Dydis

Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

Pardavimo Tvarka

Valstybinės žemės sklypų (jų dalių) pardavimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė. Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas be aukciono už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitaip.

Kainos Nustatymas

Parduodant valstybinės žemės sklypą (jo dalį) be aukciono fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, taikoma 40 procentų mažesnė, negu apskaičiuota, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pardavimo kaina. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi asmenys, nurodyti Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

• Vieną kartą tam pačiam fiziniam asmeniui parduodant vieną, ne didesnį kaip 0,06 hektaro žemės sklypą (jo dalį) gyvenamosios paskirties pastatų naudojimui, esantį iki 1995 m. birželio 1 d.
• Vieną kartą tam pačiam fiziniam asmeniui parduodant vieną, ne didesnį kaip 0,15 hektaro žemės sklypą (jo dalį) gyvenamosios paskirties pastatų naudojimui, esantį kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d.

Žemės Ūkio Paskirties Žemės Pirkimas

Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui.

Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.

Pirkimo-Pardavimo Sutartis

Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo (jo dalies) perdavimo privalo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą (jo dalį) Nekilnojamojo turto registre.

Institucijos, Atsakingos Už Valstybinės Žemės Sklypų Pardavimą

Už valstybinės žemės sklypų pardavimą atsakingos šios institucijos:

• Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas - kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas.

Valstybinės žemės pardavimo sąlygų palyginimas

tags: #valstybines #zemes #pirkimas #sodininku #bendrijoje