Valstybinės Žemės Nuomos Mokestis Mažeikių Rajono Savivaldybėje: Iššūkiai ir Perspektyvos

Mažeikių rajone ūkininkų ir savivaldos atstovų susitikime viena svarbiausių temų buvo skirta melioracijos būklei aptarti. Juolab kad melioracijos sistemų priežiūra - valstybės deleguota funkcija savivaldybėms.

Sausinamos žemės plotas Mažeikių rajone sudaro 87,7 tūkst. hektarų, iš jų 69 tūkst. hektarų yra drenažas. Savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Adelija Vėlavičienė informavo, kad bendras melioracijos statinių nusidėvėjimas rajone siekia apie 80 proc., magistralinių melioracijos griovių - 95 proc. Kalbant apie drenažo tinklus ir pralaidas, situacija nėra geresnė - jų nusidėvėjimo lygis atitinkamai 75 ir 70 proc.

Iš valstybės biudžeto mūsų rajonui šiems metams tam skirta 246 tūkst. eurų. Lėšos naudojamos melioracijos statinių remonto ir priežiūros darbams pagal patvirtintą melioracijos darbų programą. Prioritetas - blogiausios būklės melioracijos statiniams, magistralinės melioracijos grioviams. Savivaldybė šiuo metu įgyvendina projektą „Mažeikių rajono Žemalės kadastro vietovės magistralinių melioracijos griovių, juose esančių statinių rekonstrukcija“. Projektui skirta 300 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramos lėšų. Savivaldybės administracija prisideda 161 tūkst.

Ūkininkai tikino: kiek gali, tiek ir patys remontuoja, atnaujina melioraciją ir jos įrenginius.„Aš pats gal daugiau nei dvidešimt metų tvarkau tas melioracijas - ir savo, ir ne savo teritorijose. Kartais būna taip, kad bėda, avarija ir ne tavo, o kitoje teritorijoje, bet pasekmės gresia tavo žemei.

Lietuvoje, o kartu ir mūsų rajone pasigirsta kalbų, pasvarstymų steigti Melioracijos fondą valstybei priklausantiems melioracijos inžineriniams statiniams rekonstruoti ir prižiūrėti.„Būčiau prieš tokį fondą, nes esu daug pinigų investavęs į melioraciją. Išeitų taip, kad reikėtų pinigus fondui mokėt, o pas mane niekas nieko neremontuotų, nes nieko ir nereikia remontuoti. Iš esmės, kai kalbama apie melioraciją, manau, kad gelbėjimasis yra pačių skęstančiųjų reikalas“, - nuomonę išsakė A.

Kelių Būklė ir Finansavimas

Savivaldybei priklauso 1144 kilometrai vietinės reikšmės viešųjų ir vidaus kelių. Iš jų 942 kilometrai - su žvyro danga ir gruntiniai keliai. Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaida Kosienė informavo, kad pernai iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPP) Savivaldybė gavo kiek daugiau nei 2 mln. eurų - ir keliams statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, ir paprastajam remontui, priežiūros darbams. Iš savivaldybės lėšų tam buvo panaudota dar 1,2 mln. eurų.

Anot specialistės, didžiausią dalį tų lėšų „suvalgo“ žvyrkelių asfaltavimas. V. Kosienė informavo, kad tik žvyrkeliams, kritiškiausioms jų vietoms sutvarkyti pernai iš savivaldybės biudžeto skirta apie 65 tūkst. eurų. Kaimiškosios seniūnijos iš valstybės skirtų KPP lėšų žvyrkeliams greideriuoti, žvyruoti panaudojo 137 tūkst. eurų. Kelių su asfalto danga priežiūrai iš KPP panaudoti 64 tūkst.

„Koks yra lėšų žvyrkelių remontams poreikis?“ - nuskambėjo LŪS Mažeikių skyriaus pirmininko Eligijaus Pocevičiaus klausimas.„Poreikis yra didžiulis. Daug metų buvusiai „Lietuvos automobilių kelių direkcijai“, dabartinei „Via Lietuva“, rengėme lenteles, skaičiavimus - ėjo kalba apie visų žvyrkelių asfaltavimą. Bet reikalas labai sunkiai juda“, - atsakė V.

Pasak rajono ūkininko Audriaus Vanago, melioracijos ir kelių būklė ūkininkams - vieni svarbiausių dalykų.„Kiekvienas susiduriame su tuo, kad kai prasideda ekstremalūs reiškiniai, vienu metu pablogėja ir keliai, ir pamatome melioracijos sistemos nepajėgumą nutraukti perteklinius vandenis. Žvyrkelių būklei gerinti anksčiau kasmet buvo skiriama po 100 tūkst. eurų, o dabar po 120 tūkst.

Pakruojo rajone įgyvendinamoje programoje numatyta: 120 tūkst. eurų kasmet išdalijama 4 seniūnijų žvyrkeliams pagerinti (iš viso rajone yra 8 seniūnijos). Kitais metais ta pati suma skiriama likusioms keturioms seniūnijoms. „Aišku, už tuos 25-30 tūkst. vienoje seniūnijoje pagerinama vidutiniškai 2-4 kilometrai kelių. Tai nėra daug, bet kartais būna atkarpų, kurios sunkiai pravažiuojamos ir kurioms žūtbūt reikia remonto“, - kalbėjo G. Anot ūkininko, pagal šią programą nėra gerinami lauko keliukai prie atskirų ūkininkų valdų.

Valstybinės Žemės Nuomos Mokesčio Tarifai

Šiuo metu Mažeikių rajone taikomas 0,45 proc. žemės mokesčio tarifas ir jis buvo sumažintas nuo prieš tai buvusio 0,55 proc. Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas yra 0,25 proc. Tai yra apie 8 eurus už hektarą, priklausomai nuo to, kur yra valstybinės žemės sklypai, nuo žemės būklės. G. Špakauskas informavo, kad Pasvalio rajone išsinuomoti hektarą valstybinės žemės kainuoja 143 eurus.

„Privačios žemės nuoma pas mus kainuoja apie 250 eurų už hektarą, o kai kur - ir 300 eurų. Mes iš principo džiaugiamės, kad valstybinės žemės nuoma yra mažesnė. Kita vertus, svečias pridūrė, kad tarifai tarifais, bet yra bėda: tuos mokesčius sudėtinga surinkti. Valstybinės žemės nuomos sutartys ilgalaikės, besitęsiančios po ketvirtį amžiaus. Ir dalis nuomininkų tuo piktnaudžiauja: nemoka nuomos mokesčio, nes žino, kad sutartys nebus nutrauktos.

Mažeikiškiai ūkininkai tik papildė kolegą: Pasvalio krašte žemės našios, iš jų prikuliama dvigubai daugiau derliaus nei Mažeikių rajone. Savivaldybės mero pavaduotoja Živilė Undraitienė priminė: pernai Verslo darbo grupės posėdyje buvo kalbėta apie valstybinės žemės ūkio paskirties nuomos tarifus.

Pasak jos, kaimyniniuose rajonuose taikomi maždaug 1,2-1,5 proc. valstybinės žemės nuomos tarifai. „Jei ūkininkai nuomojasi žemę iš fizinių asmenų, moka kur kas daugiau - po 100-200 eurų už hektarą. Mūsų rajono žvyrkeliams tvarkyti šiems metams numatyta 100 tūkst. eurų. Galbūt galėtume tą sumą padidinti pridėdami papildomai pinigų nuo surinktų už valstybinės žemės nuomos mokestį. Tai - diskusijų klausimas.

LŪS Mažeikių skyriaus narys A. Vanagas sakė: paanalizavus duomenis apie kituose šalies rajonuose taikomus valstybinės žemės nuomos tarifus, matyti, kad Mažeikių rajone jis pats mažiausias. A. Vanagas ir dalis kitų susirinkimo dalyvių įvardijo problemą: valstybinę žemę neretai išsinuomoja arba „susirenka“ ne tie ūkininkai, kuriems jos labiausiai reikia, o tie, kurie greičiausiai ją pasiekia. Manoma, kad padidinus valstybinės žemės nuomos tarifus papilnėtų biudžetas ir daugiau pinigų būtų galima skirti kelių būklei gerinti. Mažeikių rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį vykusiame posėdyje patvirtino sprendimo projektą „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų 2025 metams nustatymo“. Nuo šiol ūkininkams, kurie nuomojasi mūsų rajono teritorijoje esančią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, bus taikomas 1,5 proc. tarifas. Tikimasi, kad savivaldybės biudžetą papildysiantys už nuomą surinkti pinigai ar jų dalis bus skirti savivaldybei priklausantiems, seniūnijų prižiūrimiems žvyrkeliams, kuriais naudojasi ūkininkai, remontuoti bei atnaujinti.

Daugiabučių Namų Kiemų Nuoma

Mažeikių rajono savivaldybėje yra per 300 daugiabučių namų kiemų. Didžioji šių kiemų dalis jau yra suformuota ir įteisinta. Kiekvienam daugiabučiam namui yra priskirtas valstybinės žemės sklypas, tad gyventojams atsiranda galimybė išsinuomoti savo namo kiemą. Mažeikiškiai to daryti neskuba. Iniciatyvos ėmėsi daugiabučių namų administratoriai. Bendrovė „Tavo pastogė“ atlieka gyventojų apklausą dėl patikėjimo gyventojų vardu sudaryti valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis.

Bendrovės „Tavo pastogė“ vadovė Vaida Gureckytė „Santarvei“ sakė, kad galimybė daugiabučių namų administratoriams gyventojų vardu sudaryti valstybinės žemės sklypų-kiemų nuomos sutartis yra gana naujas dalykas. „Iki šiol daugiabučio namo, kuriam yra priskirtas ir įteisintas kiemas, gyventojai turėjo kiekvienas atskirai kreiptis dėl valstybinės žemės sklypo nuomos. Dabar ši tvarka supaprastinta. Tai gali padaryti daugiabučių namų administratoriai gyventojų vardu. Turbūt visi suprantame, jog nelabai realu, kad kokio šimtabučio namo gyventojai kiekvienas atskirai kreiptųsi dėl nuomos, pasirašinėtų dokumentus“, - kalbėjo V. V. Gureckytės teigimu, dabar vyksta tik apklausos dėl pavedimo veikti gyventojų vardu. Bendrovė rengs sutartis, jos vėl bus derinamos su gyventojais. Sutartyse bus numatytos įvairios sąlygos, kurios gali būti skirtingos ir nevienodai aktualios atskirų daugiabučių namų gyventojams.

Pasak V. Gureckytės, gyventojams būtina pasirašyti jų daugiabučiams namams priskirtų valstybinės žemės plotų nuomos sutartis dėl to, kad būtų tvarkingi dokumentai. „Daugiabučio namo renovacijos atveju statybos leidimą išsiimti galima tik tada, kai yra visiškai sutvarkyti dokumentai. Tad mes iš anksto domimės, raginame gyventojus susitvarkyti dokumentus.

„Šiai dienai valstybinės žemės nuomos mokesčiai daugiabučių namų gyventojams nėra nustatyti. Už mūsų tarpininkavimą papildomo mokesčio taip pat nebus, administravimo mokesčiai nesikeičia“, - tvirtino V. „Nuomos nereikia mokėti, bent jau kol kas. Tačiau, jei situacija pasikeistų ir būtų gyventojams nustatytas valstybinės žemės prie daugiabučio namo nuomos mokestis, jį reikėtų mokėti tiek butų savininkams, pasirašiusiems nuomos sutartis, tiek nepasirašiusiems“, - paaiškino O. Kol nevyksta kokia rekonstrukcija, tol gyventojai dėl žemės nuomos nesikreipia.

A. K. Šimkūnas „Santarvei“ tai patvirtino. „Saugaus eismo komisija sprendžia šiuos dalykus. Sulaukia nemažai ir tokių paklausimų, prašymų. Komisija, susidedanti iš septynių narių, kiekvieną prašymą apsvarsto ir pateikia sprendimą su paaiškinimu, kodėl prašymas tenkinamas arba kodėl ne“, - kalbėjo K. Šimkūnas. Jis akcentavo, kad šiuo metu galiojančių tvarkų privalu laikytis.

Mokesčių Surinkimo Iššūkiai

Valstybinės žemės nuomotojai mokesčius gali susimokėti ne tik „Snoro“ banke, bet ir seniūnijose. Tokia galimybe ypač patenkinti kaimo gyventojai. Tačiau Mažeikių apylinkės seniūnijos iniciatyva iš savivaldos ruošiamasi atimti šią paslaugą. Dėl to labiausiai sunerimę atokesnių kaimų žmonės, nes jiems tektų mokėti ne tik už žemės nuomą, bet ir už kelionę iki „Snoro“ banko.

Mažeikių apylinkės seniūnija iš gyventojų priima mokesčius už butų nuomą, valstybinės žemės nuomą, į jos kasą suplaukia rinkliava už turgavietę. Kad kaimo gyventojai patirtų nepatogumų, jeigu vietose nebegalėtų susimokėti už valstybinės žemės nuomą, „Santarvei“ tvirtino ir seniūnijų atstovai, tačiau daugelis pritarė Mažeikių apylinkės seniūnijos iniciatyvai. Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė mano, kad didelių problemų žmonėms nebus, jeigu jie negalės mokesčių sumokėti seniūnijoje. Tuo tarpu seniūnijos darbuotojai būtų išlaisvinti nuo „reikalų su grynaisiais pinigais“.

Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Regina Raižienė skaičiais pailiustravo situaciją: vidutiniškai seniūnijoje už valstybinės žemės nuomą moka šimtas žmonių. Valstybinės žemės nuomos mokesčius administruoja Savivaldybės administracija. Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjas Arvydas Pocius paaiškino, kad seniūnijos, kaip asignavimų valdytojos, veikia savarankiškai.

Susitikimo dalyviai neabejoja: prastėjanti tiek kelių, tiek melioracijos statinių būklė ateityje kels ne mažiau sunkumų nei dabar. Melioracijos statiniai, kaip ir bet kuris kitas nekilnojamasis turtas, veikiami gamtos sąlygų, laiko, netinkamai naudojami ar neprižiūrimi, dėvisi.

Pagrindiniai Valstybinės Žemės Nuomos Mokesčio Tarifai Mažeikių Rajone:

tags: #valstybines #zemes #nuomos #mokestis #santarve