Valstybinės žemės nuomos aukcionai - tai procesas, kurio metu piliečiai ir įmonės gali įsigyti teisę naudotis valstybei priklausančia žeme. Nuo 2011 metų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionai buvo organizuojami teritoriniuose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriuose ir rajonų savivaldybėse, atsižvelgiant į nuomojamo ar parduodamo valstybinės žemės sklypo buvimo vietą.
Aukciono skelbime nurodytą dieną ir laiką aukcionų dalyviai atvykdavo į aukciono vykdymo vietą ir siūlydami kainas dalyvaudavo aukcionuose. Nuo aukcionų vykdymo pradžios (2011 m.) Valstybės žemės fondas įvykdė daugiau kaip 1700 valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų, už juose parduotus / išnuomotus valstybinės žemės sklypus surinkta 24 mln. eurų.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta šie aukcionai, kokie teisės aktai juos reglamentuoja ir kokios naujovės įdiegtos pastaruoju metu.
Šiaulių Miesto Savivaldybės Iniciatyvos
Šiaulių miesto savivaldybė, tapusi Šiaulių miesto teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtiniu, turi teisę priimti sprendimus dėl valstybinės žemės sklypų nuomos ar pardavimo aukciono būdu. Administracija jau rengia dokumentus, reikalingus žemės sklypų nuomai ir pardavimui aukciono būdu.
Elektroniniai Aukcionai
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuriai pagal Žemės įstatymo nuostatas yra pavesta vykdyti valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus, juos pagal sutartį su VĮ Registrų centru vykdys elektroninio aukciono būdu informacinėmis technologinėmis priemonėmis per Antstolių informacinės sistemos elektroninių aukcionų valdymo posistemį specialioje interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Valstybės žemės fondui inicijavus galiojusių teisės aktų pakeitimus, nuo 2014 m.
2024 m. rugsėjo - spalio mėnesių laikotarpyje aukcionų organizavimo platformoje www.evarzytynes.lt bus siūloma išsinuomoti šiuos verslo vystymo poreikiams skirtus žemės sklypus: Saulutės Sodų 1-oji g. 1A, Dubijos g. 20I, Dubijos g. 20J, Dubijos g. 20K.
Teisės Aktai
Aukcionus reglamentuoja šie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. 209 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimo Nr.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. 210 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“.
Dalyvavimas Elektroniniuose Aukcionuose
Norint dalyvauti elektroniniuose aukcionuose, reikia atlikti kelis veiksmus:
- Juridinis asmuo gali įgalioti fizinį asmenį veikti savo vardu per el.
- Įgaliotas fizinis asmuo prisijungia prie el.
- Jei esate juridinio asmens savininkas, galite prisijungti ir veikti to juridinio asmens vardu per el.
- Prisijunkite prie el.
Po šio prisijungimo jo profilis bus matomas TPS „Vartai“ aplinkoje tiek jungiantis per el. Po šio prisijungimo juridinio asmens profilis bus pasiekiamas TPS „Vartai“ aplinkoje tiek jungiantis per el.
Taip, galite. Pridėkite laisvos formos prašymą arba raštą, kuriame nurodykite, kieno vardu bus rengiami dokumentai - t. y. Pridedama naudotojo instrukcija.
Žemės informacinė sistema (ŽIS)
ŽIS yra įvairių rolių, kurios suteikia skirtingas teises. ŽIS automatiškai parenka institucijai, kuriai turi būti adresuotas prašymas, valstybinės žemės patikėtinį, kaip jis registruotas Nekilnojamojo turo registre ir nurodo nesuformuotos valstybinės žemės patikėtinį, pagal ŽIS žemėlapį.
Rankiniu būdu pakeisti valstybinės žemės patikėtinio negalima. Pastebėjus neatitikimus, prašome kreiptis el. Jei sistema pateikia sąrašą kelių institucijų, tuomet reikia pasirinkti vieną iš jų.
Ar ŽIS gali naudotis asmuo, neturintis el. Smart-ID kvalifikuotu el. Įgaliojimas suteikiamas el. Suteikus įgaliojimą, fizinis asmuo jungiasi į el. Po šio prisijungimo profilis bus randamas TPS „Vartai“ aplinkoje jungiantis su prisijungimo vardu ir slaptažodžiu (bei per el.
Nustačius, kad yra nepateikti dokumentai ar duomenys, reikalingi prašymo nagrinėjimui, bus pasikreipta ŽIS priemonėmis į paslaugos gavėją su prašymu pateikti papildomus dokumentus ar duomenis nustačius 15 darbo dienų terminą jiems pateikti.
Užpildyti prašymą galima ir paspaudus ant žemės sklypo žemėlapyje. Nuomos paslaugoje pildo prašymą su sutuoktiniu, kai nori nuomoti su sutuoktiniu. Kai nori nuomoti be sutuoktinio, pildo be sutuoktinio.
Dirbtinis Intelektas ir Teisinės Konsultacijos
Prieš kelerius metus dirbtinis intelektas (DI) - „OpenAI“ sukurtas „GPT-4“ modelis - išlaikė JAV advokatūros egzaminą, netyla ir kalbos, kad nuolat tobulėjančios DI technologijos gali pakeisti teisininkus. Tačiau ar tikrai verta teisinio patarimo klausti dirbtinio intelekto? Advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė Renata Vasiliauskienė teigia, kad legaltech sprendimai - technologijos, skirtos teisinėms paslaugoms automatizuoti ir optimizuoti - yra ir turi būti naudojami teisiniame darbe, tačiau juos atsirinkti reikia atidžiai ir sąmoningai.
Nevertėtų aklai pasitikėti teisiniais atsakymais, kuriuos pateikia bendro pobūdžio DI įrankiai, t.y., tie, kurie nebuvo sukurti specialiai teisės klausimams spręsti. Pavyzdžiui, „chatGPT“, „DeepSeek“ ar „claude.ai“, kaip ir kiti bendro pobūdžio DI įrankiai, neturi galimybės remtis aktualiomis teisės aktų redakcijomis ar naujausia teismų praktika, nes jų apmokymui naudota informacija, pateikta iki 2023 m.
„Tai reiškia, kad naujausi įstatymų pasikeitimai generuojant DI atsakymus bent jau kol kas nėra analizuojami. Antra, ir svarbiausia, pasak R. Vasiliauskienės, yra tai, kad „chatGPT“ algoritmai buvo apmokyti pasitelkus itin didelį kiekį mokslinio ir populiariojo turinio - pavyzdžiui, vaikų grožinę literatūrą, religinius tekstus, poeziją, vartotojų komentarus, - o teisinių tekstų šioje duomenų aibėje buvo tik nedidelė dalis.
„ChatGPT“ atsakymai pateikiami tokia protinga ir rišlia forma, kad neretam sunku patikėti, jog atsakymas gali būti geriausiu atveju paviršutinis, o blogiausiu - visiškai neteisingas. Ant šio „kabliuko“ jau yra skaudžiai užkibęs ne vienas žmogus, įskaitant teisininkus. Pavyzdys -„chatGPT“ sukurti teismų sprendimai, kurių niekada nėra buvę, tačiau jų reikėjo generuojamam atsakymui. Iš praktikos atsiradusi teisinė intuicija dažnai pasufleruoja, kad DI pateiktas atsakymas yra neteisingas. Tačiau problemų kyla, kai klausimus užduoda ne teisininkai“, - įspėja R.
Vienas iš būdų apsisaugoti yra paprašyti pateikti šaltinius, konkrečias citatas, bylų numerius. Šiuo metu situacija yra tokia, kad bendro pobūdžio DI modeliai neprilygsta tikriesiems legaltech įrankiams, kurie buvo sukurti teisininkų, apmokyti pasitelkus teisinius dokumentus, bylas, teisės aktus ir geba atlikti išskirtinai tik teisines užduotis, pažymi teisininkė. Anot R. Dabar egzistuojantys legaltech įrankiai, orientuoti tik į teisės klausimus, padeda atlikti skirtingas užduotis.
„Visi šie veiksmai atliekami vos per kelias sekundes. Taigi, galima drąsiai sakyti, kad į teisę orientuoti DI sprendimai iš tikrųjų reikšmingai pagreitina didelę dalį teisininko darbo. Tačiau ne viskas taip paprasta.
„Vidinėmis politikomis lengva uždrausti kelti klientų duomenis į teisininkams skirtus DI įrankius, tačiau žmogiškasis faktorius ir klaidų rizika dėl to niekur nedingsta. Todėl yra sprendimų, pavyzdžiui, „Harvey“, „Legora“, „vasara.ai“ ir daug kitų, kuriuos galima integruoti į vidines kontorų sistemas. Nors teigiama, kad pastarosios gali užtikrinti, kad užklausos ar net netyčia įkelti jautrūs dokumentai liktų kontoros aplinkoje, absoliutus saugumas skaitmeninėje erdvėje neegzistuoja. Todėl visos garantijos turi būti vertinamos atsargiai“, - sako R.
Kitos reikšmingos problemos - bendrų standartų trūkumas ir prieigos prie vietos teisės aktų apribojimai. Teisės aktai, sutartys, teismo dokumentai labai skiriasi skirtingose jurisdikcijose, todėl vienam įrankiui sunku sukurti tokius, kurie būtų universalūs ir tinkami visose valstybėse, teigia COBALT teisininkė.
Kalbant apie vietos teisės aktų bazes, ilgą laiką net pažangiausi legaltech įrankiai negalėjo užtikrinti, kad konsultacijos remtųsi aktualiomis vietos šalies teisės aktų redakcijomis. Pavyzdžiui „Harvey“ iki pat 2023 metų remdavosi tomis žiniomis apie teisės aktus, kurias „rasdavo“ internete, nes neturėjo prieigos prie visų šalių teisės aktų duomenų bazių.
„Sprendimas atrodo geras, tačiau ar ilgalaikis - klausimas, - svarsto R. Vasiliauskienė. - Juk daug metų kurtos ir tobulintos lietuviškos teisės aktų ir teismų sprendimų bazės greitu metu paleis savo DI sprendimus ir vargu ar norės, kad konkurentai naudotųsi šiuo įdirbiu.
Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad DI technologijos artimiausiu metu paveiks beveik visus darbus ir profesijas - niekas neturės imuniteto nei dabartiniam DI, nei beatsiritančiai visuotinio DI bangai. Taigi ir tūkstantmečius egzistavęs teisininko amatas keisis iš esmės, prognozuoja R. „Tie, kurie nesugebės greitai prisitaikyti, ne tik praras pozicijas tarptautiniuose reitinguose, klientus ir talentus, bet galbūt turės susitaikyti ir su tuo, kad pralaimi technologijoms.
Apibendrinant, valstybinės žemės nuomos aukcionai yra svarbus procesas, leidžiantis piliečiams ir įmonėms įsigyti teisę naudotis valstybine žeme. Elektroniniai aukcionai palengvina šį procesą, tačiau svarbu atidžiai sekti teisės aktų pakeitimus ir būti atsargiems naudojantis dirbtinio intelekto teikiamomis teisinėmis konsultacijomis.
tags: #valstybines #zemes #nuomos #aukcionas