Valstybinės žemės naudojimo sąlygos Lietuvoje

Lietuvoje valstybinės žemės naudojimo tvarką nustato Žemės įstatymas (1994 m., nauja redakcija 2004 m.). Valstybinę žemę patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja Nacionalinė žemės tarnyba, savivaldybės, Valstybės turto fondas, Valstybės žemės fondas ir kai kurie kiti valstybės bei savivaldybių subjektai.

Pagal Civilinį kodeksą (2000 m., įsigaliojo 2001 m.) valstybinės žemės sklypams gali būti nustatomi servitutai (servitutas).

Valstybinės žemės perdavimas patikėjimo teise

Savivaldybės tarybos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo, taip pat valstybinės žemės patikėtinių, nurodytų kituose įstatymuose (pvz., 1994 m. Miškų įstatyme), sprendimu valstybinės žemės sklypai gali būti perduodami neatlygintinai naudotis (sudarant panaudos sutartį, kuri ne vėliau kaip per 3 mėnesius įregistruojama Nekilnojamojo turto registre) valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų, parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, taip pat viešosioms įstaigoms ir kai kuriems kitiems subjektams (tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti), taip pat tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms.

Vyriausybės nutarimais valstybinės žemės sklypai miškui veisti ir (ar) kuriuose yra miško žemė perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti.

Valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijų ribose patikėjimo teise perduodant subjektui, parengiamas Vyriausybės nutarimo, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama valstybine žeme, esančia tų savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose, projektas. Kartu su Vyriausybės nutarimo projektu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų, perduodamų patikėjimo teise subjektui, priėmimo-perdavimo aktų projektai.

Priėmimo-perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai ir nesuformuotų sklypais teritorijų plotus detalizuojantys duomenys, pateikiami Žemės informacinėje sistemoje. Atvejai, kai valstybinė žemė neperduodama patikėjimo teise naudoti subjektui, nurodyti straipsnio 16 dalyje.

Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise subjektams, priėmimo-perdavimo aktą parengia ir pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas. Kai valstybinės žemės sklypas perduodamas subjektams, priėmimo-perdavimo aktą parengia Vyriausybė ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo.

Patikėjimo teise savivaldybėms perduodama valstybinės žemės teritorija, esanti miestų ir miestelių teritorijų ribose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo-perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse, ir Žemės informacinėje sistemoje. Suformavus naujus valstybinės žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo-perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, savivaldybės kas 3 mėnesius nuo valstybinės žemės sklypų suformavimo atnaujina informaciją ir apie juos turi paskelbti savo interneto svetainėse.

Kai valstybinė žemė reikalinga valstybei svarbiems projektams, regioninės plėtros tarybos pripažintiems regioninės svarbos projektams įgyvendinti, gynybos ir saugumo pramonės projektams arba gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams, arba nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, taip pat valstybinės žemės sklypus įtraukus į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarimu kitam įstatyme nustatytam subjektui.

Priimant Vyriausybės nutarimą ar kitą atitinkamą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir (ar) Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl valstybinės žemės suteikimo regioninės svarbos ar stambiems projektams, gynybos ir saugumo pramonės projektams ar gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams įgyvendinti, kai žemės paimti visuomenės poreikiams nereikia, Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime turi būti nurodoma, kad savivaldybės, kaip atitinkamos valstybinės žemės patikėtinės, teisės pasibaigia, ir nurodomas naujas subjektas, kuris tokią žemę valdys patikėjimo teise. Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo dienos apie tai raštu informuoja savivaldybę.

Kai valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau yra reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka.

Viešosios transporto infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą, nurodydamas valstybinės žemės, perduotos savivaldybei valdyti patikėjimo teise, poreikį viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, o Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo dienos apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo projektą.

Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise subjektams, būtų tinkamai vykdomi. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Vyriausybės nustatyta tvarka priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.

Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo.

Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo reikmėms ar subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba arba valstybinės žemės patikėtinis, gavęs Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, raštu apie tai informuoja Aplinkos ministeriją.

Aplinkos ministerija teikia Vyriausybei Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą.

Patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus dėl žemės servitutų nustatymo sandoriais ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimų išdavimą pagal Statybos įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas. Vyriausybės nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus miško žemės ar kitus žemės sklypus.

Valstybinės žemės nuoma ir panauda

Valstybinės žemės patikėtiniai aukciono būdu ar be jo valstybinės žemės sklypus gali išnuomoti ne daugiau kaip 99 metams, žemės ūkio paskirties žemę - ne daugiau kaip 25 metams, perleisti sudarant pirkimo‑pardavimo sutartį su privačiais ar juridiniais asmenimis arba neatlygintinai savivaldybėms.

Savivaldybės tarybos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo, t. p. valstybinės žemės patikėtinių, nurodytų kituose įstatymuose, sprendimu valstybinės žemės sklypai gali būti perduodami neatlygintinai naudotis (sudarant panaudos sutartį, kuri ne vėliau kaip per 3 mėnesius įregistruojama Nekilnojamojo turto registre) valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų, parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, t. p. viešosioms įstaigoms ir kai kuriems kitiems subjektams (tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti), t. p. tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms.

Valstybinės žemės patikėtinis sprendžia dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) išnuomojimo ne aukciono būdu, valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo, sprendimų pakeisti ar nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis priėmimo.

Valstybinės žemės patikėtinis sprendžia dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudai), valstybinės žemės panaudos sutarčių pakeitimo ar nutraukimo.

Valstybinės žemės, išnuomotos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo.

Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, administracijos apskaičiuotą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.

Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame (-oje) esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį.

Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, - statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno statinio ir (ar) įrenginio savininkui ar bendraturčiui išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai.

Vienkartinės kompensacijos už galimybę statyti naują (-us) statinį (-ius) ir (ar) rekonstruoti esamą (-us) statinį (-ius) ar įrenginį (-ius) išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) apskaičiuojamos ir mokamos iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, iki naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo pradžios, Vyriausybės nustatyta tvarka.

Žemės naudojimo valstybinė priežiūra

Inspekcija, nusprendusi atlikti žemės naudojimo valstybinės priežiūros planinį ar neplaninį patikrinimą, prireikus pateikia viešojo administravimo ar kitiems subjektams privalomuosius nurodymus per 10 darbo dienų pateikti visus Inspekcijos prašomus su patikrinimu susijusius dokumentus ir informaciją. Gavusi rašytinį motyvuotą prašymą iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, šį terminą Inspekcija gali pratęsti ne daugiau kaip vieną kartą ir ne ilgiau kaip 10 darbo dienų, kai dėl nuo privalomąjį nurodymą gavusio subjekto nepriklausančių priežasčių šis nurodymas negali būti įvykdytas per nustatytą terminą.

Planiniai žemės naudojimo patikrinimai atliekami pagal visus tikrinamam objektui taikytinus šio straipsnio 3 dalies 1-5 punktus.

Žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai, atlikdami tikrinamo objekto žemės naudojimo patikrinimą ir pastebėję gretimame ir (ar) kitame žemės sklype ir valstybinės žemės plote galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcijos vadovo nustatyta tvarka atlieka neplaninį šio žemės sklypo ir valstybinės žemės ploto žemės naudojimo patikrinimą, jeigu jį galima atlikti nepatenkant į šį sklypą ir valstybinės žemės plotą. Šiuo atveju šio straipsnio 2 dalis netaikoma, o tikrinamo žemės sklypo ir valstybinės žemės ploto savininkas, valdytojas ar naudotojas apie atlikto žemės naudojimo patikrinimo rezultatus informuojamas Inspekcijos vadovo nustatyta tvarka ir terminais.

Neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti.

Jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme.

Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija privalomąjį nurodymą jos vadovo nustatyta tvarka perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Nurodytas privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Sutikimas statyti statinius valstybinėje žemėje

Sutikimas suteikia teisę:

• statyti reklaminius įrenginius (reklaminius stendus, skydus, stulpus ir pan.), gyventojų bendriems viešiesiems poreikiams ir interesams tenkinti skirtus nesudėtinguosius poilsio ir sporto paskirties inžinerinius statinius, kurių parametrai atitinka Statinių klasifikavimo reikalavimus;
• įgyvendinant valstybės, savivaldybės ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, kuriuos įgyvendinant valstybinėje žemėje statomi laikinieji ir nesudėtingieji statiniai (statyti ir naudoti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius sutvarkant bei prižiūrint kaimo ir miesto vietovėje esančias viešąsias erdves, pritaikant jas vietos gyventojų poreikiams; įrengti / rekonstruoti konteinerių aikšteles;
• įrengti ir naudoti laikinuosius prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinius (kioskus, paviljonus, lauko kavinių aptarnavimo statinius).

Įrengiamo laikinojo statinio užimamas plotas negali būti didesnis kaip 25 kv. m. Juridiniams asmenims verslo tikslais.

Norint įgyvendinti statybos projektus Šiaulių miesto savivaldybės valdomuose žemės sklypuose, gatvėse ir jų apsaugos zonose, būtina gauti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žemės valdymo skyriaus rašytinį pritarimą. Ši paslauga teikiama ne elektroniniu būdu, pateikiant prašymą savivaldybės priimamajame, el. paštu arba paštu.

Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 6 priedo 1 punktu, iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, ir jei statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba numatomi statyti mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių, privaloma gauti tų statinių savininkų, o, esant atitinkamam savininko įgaliojimui, - tų statinių valdytojų ar naudotojų rašytinį pritarimą.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu galima statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius, pateikus dokumentus, įrodančius, kad asmuo laimėjo savivaldybės organizuotą konkursą ar aukcioną statyti daugiabučių namų gyventojų poreikiams skirtus laikinuosius nesudėtinguosius poilsio ir sporto paskirties inžinerinius statinius.

Prašymą išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) galima pateikti savivaldybės priimamajame prie 8 langelio, el. paštu.

Šiame prašyme nurodoma:

• kai žemės sklypas suformuotas, - prašomo išnuomoti naudojamo žemės sklypo unikalų numerį ir (ar) kadastro numerį, ir (ar) adresą; kai žemės sklypas nesuformuotas, - valstybinės žemės ploto dydį ir vietą (savivaldybės pavadinimas, miesto, miestelio, kaimo ar viensėdžio pavadinimas);
• statinių ir įrenginių, esančių prašomame išnuomoti naudojamame žemės sklype, unikalūs numeriai;
• jeigu naudojamą žemės sklypą pageidauja išsinuomoti Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, prašyme nurodoma juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas ir buveinė. Jeigu naudojamą žemės sklypą pageidauja išsinuomoti užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, prašyme nurodoma užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinė, taip pat Lietuvoje įsteigtos atstovybės ar filialo pavadinimas, kodas ir buveinė, jeigu užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija įsteigė Lietuvoje atstovybę ar filialą;
• informacija, ar nėra aplinkybių, kad statiniai ir (ar) įrenginiai, kuriems eksploatuoti siekiama išsinuomoti naudojamą žemės sklypą, pagal teritorijų planavimo dokumentus turi būti nugriauti (nukelti ar pašalinti); kai statiniai ir (ar) įrenginiai turi būti nugriauti (nukelti ar pašalinti), - nurodomi teritorijų planavimo dokumento pavadinimas, jo tvirtinimo data ir jį patvirtinęs subjektas;
• informacija, ar naudojamame žemės sklype planuojama statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius; atsižvelgus į šią informaciją, valstybinės žemės nuomos sutartis papildoma nuostatomis apie galimybę statyti statinius ar įrenginius ir atlyginimo už galimybę statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje sumokėjimą;
• Žemės sklypo planas, kuriame pažymėti sklype esantys statiniai ir įrenginiai (kai prašymo pateikimo metu prašomas nuomoti žemės sklypas suformuotas). Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), naudojamo žemės sklypo plane išskiriamos kiekvienam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir pagal Taisyklių 12.3 ir 12.4 papunkčius nustatytas šių dalių plotas. Žemės sklypo planas, kuriame užfiksuotas statinio (-ų) sunykimas, kai pageidaujama išnuomoti žemės sklypą Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje nurodytu atveju. Dokumentai ar kiti duomenys, įrodantys aplinkybes, kad pageidaujamame išsinuomoti naudojamame žemės sklype esantis statinys ar įrenginys skirtas pagrindiniam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui tarnauti, - statinio projektą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Statinių ir (ar) įrenginių, esančių žemės sklype ar jo dalyje, savininko sutikimas pageidaujant statinį ar įrenginį rekonstruoti, kai prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį pateikia statinių ir (ar) įrenginių nuomininkas.

Kartu su prašymu pateikiama:

• teisės aktų reikalavimus atitinkantis įgaliojimas, jeigu prašymą teikia atstovaujantysis asmuo, prašyme nurodant atstovaujančiojo asmens duomenis, ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) kopija, kai prašymą tiesiogiai (pasirašytinai), paštu, per kurjerius teikia fizinis asmuo;
• Patikėtinio žemės sklypo (-ų), patenkančio (-ių) į Įstatyme nurodytą teritoriją, planas, kuris parengtas atsižvelgiant į Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą dokumentą, kurio pagrindu bus nustatomos Įstatyme nurodytos teritorijos. Patikėtinio žemės sklypo (-ų), patenkančio (-ių) į Įstatyme nurodytą teritoriją, pažymėjimo plane dokumentas turi būti parengtas taip pat ir skaitmeniniu formatu ir atitikti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.

Kitais atvejais valstybinės žemės panaudos terminas nustatomas pagal valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, o statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., - pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta pastatų, statinių ir įrenginių, pastatytų iki 1996 m.

tags: #valstybines #zemes #naudojimas #ank