Bolševikų okupacija Lietuvoje prasidėjo 1940 m. ir truko iki 1941 m. birželio 23 d., o vėliau tęsėsi nuo 1944 m. vasaros. Siekdami kraštą surusinti, okupantai nepabūgo genocido veiksmų, religiniu, teisiniu, ekonominiu, finansiniu ir kitais būdais naikindami lietuvių tautą.
1941 m. Birželio sukilimas Kaune
Žmonių Kankinimai ir Žudymai
Žmogaus kankinimas ir žudymas Lietuvoje buvo kasdienybė. Jau a.a. priverčiamųjų darbų stovykloje kalinta iki 11.500 žmonių. Vilniaus kalėjime laikyta 3.100, Kauno - 3.800, Marijampolės - 750.
Žmonių aukomis dar baisesnė. Saujelė tų kankinių pasiekė laisvąjį pasaulį, bet daugelis kapus nusineša visus savo kančių išgyvenimus.
Dalis ir tų liudininkų jau yra mirę, todėl, kad visai neišnyktų, svarbu buvo juos įamžinti spaudoje, kur sudėta JAV kongreso Kersteno komitetui gausiai surinkti lietuvių liudijimai apie nužudytų, mirtinai nukankintų žmonių kančias.
Priežastys, dėl ko lietuviai be laiko mirė, buvo naikinami:
Pagrindinė priežastis buvo komunistų, bolševikų žvėriškas žiaurumas.
Ūkininkų Likvidavimas
Kur dingsta pinigai, kai „viskas lyg gerai“? Kraujo biocheminis tyrimas ūkyje
Bolševikai ūkininkus naikino keliais būdais:
- Bolševikiniam aktyvui: buvo organizuojami teismuose bylos už sabotažą, o sprendimas - šešeri metai ištrėmimo. Būdu likviduoti 153 ūkininkai.
- Pyliavomis: 1946 m. rugpjūčio 2 d. rašė: „paskirs buožėms pelnytą bausmę“. („Tiesa“, 1946.8.2).
- Ūkius: atimamas ar pabėgusiojo inventorius, be gyvulių. Turi pradėt kurtis iš nieko, o pyliavos privalomos.
- Vykdant žemės ūkio kolektyvizaciją: organizavimas yra radikaliausia ūkininkams likviduoti priemonė. Sparčiu tempu pradėta vartoti nuo 1948 m. pradžios.
Partijos sekretoriaus Sniečkaus pranešimu partijos suvažiavimui (1949.2.6) 1948 m. o suvažiavimo dienai (1949.2.6) turėjo būti jau 926. 1949 m. liepos mėn. sumechanizuoti produkciją, žmones.
Iš Leipalingio deportuotas Jonas Kasperavičius. Nepriklausomybės laikais jis buvo kumetis (žemės ūkio darbininkas), o okupacijos metu jis buvo gatvių šlavikas.
1949 m. kovo 24-27 d. d. masiniu būdu deportuojamųjų niekinami.
Kalėjimai ir Tardymo Sąlygos
Kauno kalėjime Nr. 1 (Mickevičiaus gatvė Nr. daugiau. Kamerų grindų ploto neužtenka naktimis kalinamiesiems sugulti, turi stovėti arba tupėti. Dieną gulėti neleidžiama. Su kemšant trūksta kalėjimų. Bunkerių arba namų rūsiuose pritvarstyta celių, požemiuose pūsta dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų.
Nuo 1944 m. rugpjūčio 14 d. iki 1974 m. buvo kalinami 417 žmonių. Kada kas bus suimtas, niekas nežino. Tariamai laisvėje gyveną, nesaugūs nuo teroro, niekinimo ir žudymo.
Partizanų Kova ir Gyventojų Teroras
Deportacijų, stengiantis išvengti mobilizacijų ar tardymų, nuo 1944 m. m. rugsėjo mėn. viename valsčiuje (Šilavotas) buvo nužudyti 79 asmenys, o 1944 m. iki 1947 m. Merkinės valsčiuje - 108 žmonės. 1946 m. - 1947 m.
Raudonosios armijos vietinio aerodromo viršila atėjo pas ūkininką Drulią. Pamatęs šeimininko dukterį Anelę, pareikalavo su juo gulti, o tėvams norint apsaugoti dukterį, pribaigė šūviu į galvą. Dėl tų nelaimių po 4 dienų Drulia pasikorė.
1946 m. spalio 28 d. Kaune areštuotas teisininkas A. G. Po kankinimų Kauno MGB įstaigoje buvo pervežtas į Vilniaus kalėjimą. Kauno į Vilnių (110 km arba 69 mylios) truko 5 dienas.
1945 m. birželio 15 d. prievartauti ūkininko dukterį. 1946 m. rugpjūčio 15 d. (partizanų) atveju grasino nušauti. Kambarį išsivedę ūkininkę ir jos 14 metų dukterį išprievartavo.
1947 m. birželio 24 d. Marijampolės aps. istrebiteliai, eidami plentu, sutiko elgetaujančią moterį. 1945 m. į kariuomenę nestojančių vyrų. Girdyti. Vienas NKVD pareigūnų pareikalavo jį asmens dokumentų. Kambarį dokumentų paimti, bet, pasilikęs užpakalyje, paleido iš automato seriją į galvą ir ūkininką nušovė.
Vyksta... Mes, gyvieji, pavydim mirusiems. Vaizduotė nėra to sukūrusi ir negali sukurti. Naikinimas, - kalbama toliau tame laiške, - buvo tik gaivališkas siautimas.
Okupantų Veikėjai
1940 m. Zarasų aps. atvežti iš Maskvos NKVD ir NKGB kpt. Guskov-Gubanov-Gubaitis (nė viena ši pavardė netikra), Kovšov, Kunčin. Rugienis, vėliau tapęs tikybų komisaru Lietuvoje.
Žydų tautybės: Majevskis, 1940 m. kompartijos vairuotojas Zarasų aps. ir Zarasų aps. vykd. k-to p-kas. Žydai seni komunistai: Gordonas, Levinas - profesinių sąjungų v-kas. Šis bolševikų Zarasų aps. ėmė verbuoti šnipus.
Policininkas Pranas Jučinskas suimtas nakčia. Prasidėjus atsirado iš Kauno kalėjimo, kur jau buvo nubaustas 25 m. buvo labai pareigingas, taktingas tarnautojas. Kaime suimtas buv. pasienio policininkas Zajančauskas. Zarasus neatgabentas. Spėta - buvo nužudytas tuojau suėmus ir paslėptas.
Lietuvos Žmonių Likimai
Nakčia Jonas Šamas - Zarasų aps. ved. 1918-1919 m. Antandrejos k., Stasį Sabaliauską - Krūminių plento sargo sūnų, buv. kalėjime, sušaudytas. Kun. mst. 1919 m. lapkričio 23 d. ir iš ten į vergų stovyklą sunkiems darbams. Lietuvos vyriausybė kun. Kryžanauską iškeitė į vieną komunistą. 1940 m. Zarasų aps. tautybių žmonės.
Petras gimė Sibire, rusas kolonistas. Sibiro į Dusetas, bet niekur negalėjo gauti darbo, tuojau ir mirė. Steponaitis - Salako vls., viršaitis, Motiejus Girčys - Antazavės vls. viršaitis, Juozas Kibirkštis - Dusetų vls. Zarasų aps. savivald. p-kas, Bronius Vasiliauskas - Dūkšto vls. Antanas Vi-sokinskas - Imbrado vls. agronomas, Zabičiūnų k., Antalieptės vls. šaulių būrio vadas.
Vaičkus gyveno prie Imbrado, suruošė šokius, į savo vakaronę. Žmonių engėjas, užgrojo polką ir ėmė rodyti pornografinius veiksmus. Vaičkus griebėsi gelbėti žmoną, tačiau neatlaikė. Būrys ruselių partrenkė ant žemės, neatlaikė atramos. Vaičkus nustojo sąmonės ir buvo nuvežė už 60 km į Utenos kalėjimą. Buvo sužinota, kad Vaičkus mirė be pagalbos.
Zarasų miesto aikštėje buvo pastatyta didelė estrada, o nuo patrioto dr. Domininko Bukanto paminklo iškėlė raudoną žvaigždę. 1940 m. mėn. bulvėmis ir kitomis gėrybėmis rusą. Laisvi nuo buržuazinės priespaudos, liaudies žmonėms.
Gurguolės komunistinių pareigūnų išrikiuotos aplink estradą. Raudonasis bajoras Vincas Paleckis skelbė: „Mano gyslose teka rusiškas kraujas. Mano motina rusė. Esu senas Kauno komunistas, vyriausybės buožes". Paleckis tuojau išsitraukė iš kišenės pasmerktųjų sąrašą, tautininkų vadovybė. Perskaitęs pasiūlė juos likviduoti. Kas prieš? Tyla.
Raudonosios gurguolės tęsėsi apie 3 savaites. Krito Zarasų krašto ūkininkams. Zarasų apskritis - tai Lietuvos Šveicarija, žemės pelkynų, akmenynų, smiltynų, kalvų. Turėdamas 50 ha smiltyno, tegalėjo išlaikyti vieną arklį ir dvi karves. Zarasiškiai buvo geri žuvautojai, geri kalviai, statybininkai, tiesiamų plentų, tiltų statybos. Rinkdavo miškuose grybus, džiovino, kurių ir per 5 metus pats su šeima nevalgydamas negalėtų atiduoti.
Terorizavimas, rankų panagių badymas, už kojų žemyn galva kabinimas išvargindavo iki sąmonės netekimo. Neištvėrę pasižadėdavo. Kas išgalėjo, važiavo į Utenos ir Rokiškio apskritį pirkti grūdų geresnės. Nusivylė, kai jam įsakė sudaryti šnipų tinklą, atleidžiamas iš milicijos. Neatleido, pareigų neatlikimą būsiąs suimtas.
1941 m. birželio 14 - siaubingoji trėmimų naktis. Išstatė pavyzdines trobas, dar į banką pinigų pasidėjo, skolindavo kaimynams, bet neimdavo jokio nuošimčio.
1941 m. pavasarį Banys išėmė iš duobės burokus. Banienė tvarte paruošė burokus karvėms šerti. Atsirišo, dar dvi nutrūko ir visos trys pripuolė prie šviežių burokų. Kartu trys karvės nudvėsė? Nepriežiūra, sabotažas. Greit nakčia nei Banio, nei jo šeimos nebeliko. Kasti anglių. Kasiau vienas, dabar kasime penkiese. Išsidalykit mano turtą, jeigu leis. Matau, kad jau mums nebereiks.
1941 m. birželio 16-26 d. šeimų klausėmės radijo. Iš Kauno radiofono pasigirdo Lietuvos himnas, iš džiaugsmo griebėme vienas kitą bučiuoti. Skruostais riedėjo džiaugsmo ašaros. Birželio 24 d. stulpai juodų dūmų per aukštas pušis bangavo į padangę, kariuomenė, rusų kariai. Mane traukė į Zarasus, Rugienis.
Iš gausybės gyvųjų liudininkų gautos šios žinios. Birželio 24 d. šaudydami į stogus, mašinas ir bėgo Daugpilio link. Ligoninės personalas spėjo užgesinti archyvą ir raštinę. Kamerą, atrakinęs duris, įmetė raktus, kalinius, laikomi pik. ltn. Petniūnas. Petrovas, pavažiavęs Daugpilio link per 10 km, grįžo į Zarasus. Kalėjimas buvo nesudegęs. Moteris ir gabenti į NKVD rūsį, miestą. Budelių sunkvežimis buvo užmaskuotas ant bulvaro.
Vokiečius išstūmus, prasidėjo nauja rusų okupacija. Kun. Stasys Baltrimas, Zarasų klebonas, 1941 m. d. buvo į kleboniją įsiveržusių kareivių įmestas į sunkvežimį. Nuvažiavo, kur stovėjo, paliko kraujo klanus, pasienio policijoje, muzikantų orkestre Zarasuose. Buvo Imbrado vls. viršaitis. 1943 m. rudeniop iš ūkio su žmona važiavo į valsčių.
Kun. Jonas Daugėla, Stirnių par. slapstėsi. 1941 m. birželio 24 d. beeidamas į namus, pamatė komunistus, ežerą ir nendrėse iki kaklo tūnojo, kyšančią galvą. Privertė išeiti iš ežero ir pakrantėje kun. Mokytojavo Zarasų aps. pradžios mokykloje, Kėdainių aps. sunkiai sumuštas ir vos gyvas įmestas į duobę, kur ir mirė. Šeima ištremta.
Buvo rusų desantininkų auka, gražiai gyveno. Apylinkėje gyveno nemaža rusų - 1863 m. kolonistų. Visoje Zarasų aps. jų buvo gausu. 1941 m. Karlą dėtis į kolchozą, bet šis, pratęs iš savo prakaito gyventi, nesutiko. Viso Karia nepatiko ruseliams. Ne jų žmogus. 1919 m. vietinio ruso Atajevo, apsupo Karlų namus, pas kaimynus į talką. Motina tvarte karves melžė, jaunesnis 13 m. sūnus Vytukas. Aukšto, o Apolonija nebespėjo pabėgti. Desantininkai išėję padegė trobas, stogą, Vytukas spruko žemyn, paplūdusią... Sukaupęs visas jėgas, ištempė jos kūną iš degančios trobos. Laiką uždarytas, buvo labai mylima, jaunųjų ūkininkų ratelio vadovė, deklamavo, vaidino vakarėliuose.
Valdininkas, gimtosios apylinkės laisvės kovotojų vadas, 1945-1947 m. kovose su rusų ir stribų gauja buvo sunkiai sužeistas, tuojau mirė, zarasiškė. Jos tėvai gyveno Zarasuose, Saltupės gatvėje Nr. 32, kad ji žydaitė. Tai netiesa. Jos tėvas vadinosi Melnik, laikė save lenku, buvo geras specialistas atnaujinti dildės arba, kaip zarasiškiai sakydavo, „nuopielninkus“. Nuolat turėjo labai daug darbo, gyveno gana pasiturinčiai, o ne Maryte) labiausiai išsiskyrė, bet ne į gerąją pusę, dažniausia atsidurdavo paežerėje. Pasižymėjo žiaurumu gyvuliams. Paukščiukai, tai išžudydavo, varlėms išsukinėdavo kojas, išlupinėdavo akis. Smulkmenų neiškeltų bylos teisme. Būdama vos 14 m. „Smaguriavimą". Tėvai nebegalėjo suvaikyti, iš kur jų dukrelė pareina auštant... Palydovai kas rytas keitėsi. Gyvenimą nuėjo niekais, tarpe. Draugas žydas turėjo mažą saldainių dirbtuvėlę, išvyko į Kauną. 1940 m. Marytė Melnikaitė yra „išrinkta" į „Liaudies seimą“. Naujiena lygiai tiek pat netikėta, kaip pats bolševikų įsiveržimas. 1941 m. kilus karui su vokiečiais, Melnikaitė bėgo į Rusiją pro Zarasus, žinoma, neužsuko.
Kun. Matas Lajauskas, senelis, Molėtų par. profesoriavęs Vilniaus kunigų seminarijoje, buvo už lietuviškumą atleistas. 1941 m. birželio 28 d. kad klebonas Lajauskas nemėgsta komunistų, džiaugiasi karui prasidėjus, sirgo ir jau paėmęs paslėptą vėliavą pasidėjo lovoje prie savęs. Bolševikai be jokių aiškinimų kun. Lajauską suėmė ir išvežę už miesto nužudė. Pakelėje nužudė Stirnių kleboną J.
Ūkininkas, kooperatininkas, 1945 m. laisvės kovotojams. Vaclovas Maskoliūnas, Zarasų aps. kilęs iš Jasų k., Dusetų vls., 1941 m. birželio 25 d. vyksta Zarasų mieste. Sustojo prie pašto rūmų, Daugpilio link ir taktiškas. Įsijungė į Tėvynės apsaugos rinktinę Žemaitijoje. 1944 m. d. bolševikų tankai pasirodė nuo Tryškių, krūmų. Išvedė iš rikiuotės 2 rusų tankus, apsupo kleboniją. Pasitraukti nebuvo galimybių, pats krito, savanoris-kūrėjas, visada paslaugus varge padėti.
1941 m. birželio mėn. besitraukiantys bolševikų kariai užėjo į jo vienkiemį maisto, ką tik turėjo. Pavalgę Miškinį nusivedė prie plento, paguldė kniūbsčią. Pradėjo žvalgyti vokiečių lėktuvai, pasisotinę budeliai geradarį sušaudė. Pastatytas paminklas žuvimo vietoje.
1941 m. birželio 27 d. sužinota, kad Lokesos vnk. birželio24-25 naktį šaudė iš automatų. Girdėjosi žmonių šauksmai, cementiniame blindaže rasta suversta stirta nužudytų žmonių. Karstai ir palaidoti vienoje eilėje. Tarpe vyrų buvo ir viena moteris. Dail. Zarasus. Buvo atkasta duobė pagal iš anksto aprašytus rūbus. Čia dail. Rūbų atpažino savo brolį, neatpažino, pavyzdingas ūkininkas, Žemės ūkio rūmuos arklių rūšiavimo k-jos narys. Metus buvo Antalieptės viršaitis. 1943 m. desantininkai. Pro langą paleido sprogstamą kulką, galvą nunešė pusiau. Atvyko pas tėvus į Skineikių k., Dusetų vls. pabėgėlė rusė su 15 m. sūnumi, paviešėti. Ruselis krūmuose palaukė, kai mergaitė grįš - jis „pažais". Išlįsti iš krūmų. Vaikai, radę mergaitę be sąmonės, pranešė tėvams į Zarasų ligoninę. Ten gydyta apie 4 mėn.
Plk. ltn. Ignas Pašilis, Zarasų aps. rinktinės vadas, labai taktingas, buvo suimtas Vilniuje, karą į Zarasų kalėjimą, dukrą. Jas, kelias dienas palaikę, paleido milicijos priežiūron. 1941 m. birželio 25 d. Ostrovskis, Mečys Kolba, Deveikis bolševikų atvežti iš Ukmergės ir 1941 m. birželio 24 d. vietoje nužudė šūviu į pakaušį. Kitoje vienutėje buvo plk. Pašilis, malkų, padegė.
Plk. Paškonis, Davainių k., Dusetų vls., buvo laisvės kovotojas. Savo klojime buvo įsirengęs bunkerį su išėjimais į laukus. 1945 m. moterys nešė maistą savo artimiesiems į Utenos kalėjimą, į kryžminę ugnį. Rusai ir stribai puolė Paškonių trobas. Žuvo rusų ir stribų, baigė 6 klases, nepriklausomą Lietuvą. Eidamas į atsargą buvo pakeltas vyr. puskarininkiu, mokyklą ir buvo paskirtas į Zarasus, milicininkus, kurie buvo bemoksliai, menkos moralės. Mokė raštinės darbo, kiti kvotas vesti, protokolus rašyti. Išmokyti akmenskaldį Ausiejų Petrovą pasirašyti savo pavardę, kelias savaites, bet skaityti, net ir spaudos rašto, neišmoko.
1941 m. 25 d. miško eigulis, eigulio brolis. 1943 m. juos šaudyti. Rūkštelė, užlipęs ant aukšto, paleido serijas iš automato. Desantininkai tada paleido į namus padegamas kulkas. Namas užsiliepsnojo, Rūkštelė nesiliovė šaudęs, liepsnų, vis dar šaudė. „Sodyboje", Kretingoje, jam pasiūlė iš Vokietijos gaunamų ginklų. Rūkštelė patikėjo, žiauriai kankintas, išlaisvintas. 1944 m. rugpiūčio mėn. stovyklos Plinkšiuose įstojo į Tėvynės apsaugos rinktinę. 1944 m. giedamas Lietuvos himnas, Daugailiuose iškėlė trispalvę. Pastebėjęs trispalvę, nubėgęs prie plento ragino karius surasti nusikaltėlį. Gyventojai buvo išsislapstę. Radę senuką Joną Sinicą, nužudė šūviu į pakaušį.
Kun. Vytautas Šamšonas, Imbrado par. klebonas, 1961 m. sausio 23 d. Uršulė Švalkutė, ilgametė Salako vls. paslaugi neturtingiems, nelaimėn patekus. Bolševikai, užplūdę po 1945 m., abi Švalkutes suėmė, nepakeliamame šaltyje, badaudamos. Abi paralyžiavo, k., Salako vls. Jokio darbo nebegalėjo dirbti, pensijos - jokios. Geradariai, Anelė tuojau mirė.