Apie Rumšiškes, ko gero, girdėję yra visi. Taip, nepastebėti didžiausio muziejaus po atviru dangumi (195 ha) Lietuvoje - sudėtinga. Rumšiškės, nedidelis kaimelis Kaišiadorių rajone, už 20 km nuo Kauno ant Kauno marių kranto kasmet pritraukia apie 100.000 lankytojų.
Lietuvos etnografijos muziejų (taip oficialiai yra vadinamas Rumšiškių muziejus) sudaro visų penkių Lietuvos istorinių regionų (Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos) kasdienės buities ekspozicija. Įdomu, kad tai yra daugiausia objektų - Lietuvos buities objektų (jų yra net virš 90000) turintis muziejus po atviru dangumi visoje Europoje. Bet muziejams svarbūs ne tik ir ne tiek skaičiai, kiek galimybė prisiliesti prie praeities, ją pajausti, suvokti.
Rumšiškių muziejaus vaizdas. Šaltinis: Wikipedia
Muziejaus istorija ir ekspozicijos
Idėja tokiam muziejui atsirasti buvo gvildenama dar XIX amžiuje, pučiant pirmojo Atgimimo vėjams, bet buvo įgyvendinta tik 1974 metais (1965 m. muziejus buvo įsteigtas ir pradėtas jo rengimas). Tais sovietiniais laikais „pramonės darbininkas“ ir „valstietis“, tiksliau, „kolūkietis“ (ne veltui Tarybų Sąjungos herbą puošė būtent kūjis ir pjautuvas) buvo du pagrindiniai atraminiai tarybinės visuomenės stulpai. Tad reikėjo juos visaip aukštinti, glorifikuoti.
Iš pačių įvairiausių Lietuvos regionų buvo pervežamos, ir po to vėl iš išrinktų detalių kruopščiai surenkamos po rąstą namai, trobos, pirkios, svirnai, klėčiai, pirtys, malūnai, tvartai... Yra be galo daug ir namų apyvokos daiktų, technikos, atsiradusios tarpukario laikotarpiu - traktoriai, siejimo mašinos ir t.t.
Vainikuoja visą tai - MIESTELIO sektorius, kuriame yra sukurtas improvizuotas nedidelis miestelis su tikrais autentiškais pastatais. O už jo - tautos tremties ir rezistencijos sektorius, kur pasakojama apie pokario sunkius laikus, tremtį ir partizanų kovą. Seniausi eksponatai mena net XVIII amžių - tai keletas klėčių ir trobų, menančių dar nepriklausomos Abiejų Tautų Respublikos laikus. Bendrai, visi eksponatai apima maždaug 2 su puse amžius - XVIII amžiaus pradžia - XX amžiaus vidurys. Dešimtys unikalių pastatų, išrinkti ir surinkti preciziškai iš naujo, dar ir suskirstyti pagal savo kilmę - įspūdingas vaizdas.
Bet iš viso to įspūdingo autentiško palikimo išsiskiria barokinis medinis Aristavėlės dvaras. Jo grakščios, lengvos, bet tuo pačiu metu paprastos formos nepalieka abejingų. Statytas dar 1700 metais, jis priklausė Zabielų giminei. Statomas buvo Martyno Zabielos, Kauno pavieto raštininko, o XVIII amžiaus pabaigoje atiteko Medekšų giminei.
Medekšos kiek perstatė dvarą, bet išsaugojo jo barokinį siluetą. Pastatas neišsiskyrė prabanga - tai buvo tipinis vidutinės bajorų giminės dvaras, užtat vienintelis toks išlikęs Lietuvoje, išgyvenęs Šiaurės karą, carinės Rusijos jungą, Napoleono invaziją, ir visas XX amžiaus negandas. Daugiausia kliuvo dvarui po 1940 metų: jis atiteko kolūkiui, buvo perstatytas, įrengti butai, o vėliau, dvarui vis labiau nykstant, netgi kiaulidės!
Tačiau 1987 metais dvaras buvo išrinktas, "užkonservuotas", 2010 m. atstatytas, o 2016 metais atvertas lankytojams. Beje, dvare buvo apsistoję aukšti Napoleono kariuomenės pareigūnai, o jo didžiajame kamine 1863 metais slėpėsi net 7 sukilėliai! Dėl pastato stogo, kuris daugiau negu dukart aukštesnis už sienas, dvaras yra labai erdvus - čia tilpdavo 12 kambarių.
Renginiai ir edukacinės programos
Didžiausias renginys Rumšiškėse - tai Užgavėnės. Iš visos Lietuvos čia atvažiuoja žmonės, kad linksmai sutikti pavasarį ir palydėti žiemą. Į žūtbūtinę kovą stoja Lašininis ir Kanapinis, vyksta kaukių dirbtuvės, renkama pati baisiausia kaukė, na, ir, be abejo ragaujama karštų blynų ir šiupinio.
O be vaizdingo ir įtraukiančio maršruto, kurį, beje, galima įveikti pasinaudojus brička (beje, Rumšiškėse galima pajodinėti ar net važnyčioti) muziejus dar gali pasiūlyti linksmai atšvęsti liaudies šventes - Užgavėnes, Velykas, Sekmines, Žolines su vaišėmis, kostiumuotomis eisenomis, muzika, šokiais. Taip pat muziejuje vyksta orientacinis žaidimas.
Mergvakaris - edukacija merginoms apie tradicijas vestuvių išvakarėse nuotakos namuose. „Praverkime vestuvinių papročių lobių skrynia“ - apie tai, kaip prieš šimtmetį ir seniau buvo ruošiamasi vestuvėms; apie tai, kokią šeimos sampratą atspindi tuomečiai vestuvių papročiai. Palydėtuvės į bažnyčią vaiko krikštui „Ant krikštatėvių rankų“ - edukacija apie krikšto apeigas XIX a.
Laukiu velykėlių. Marginu velykaitį. Sekminės. Piemenų rūpesčiai ir linksmybės. Atvažiavo kalėda. Vakarojimas. Ar norėtumėt pajausti nuotaiką kaimo gryčioje žiemos ar rudens vakarą, pasinerti į mistikos atmosferą, išburti savo ateitį, sužinoti, iš kur atsiranda vaiduokliai, sužinoti, ką gamino iš kanapių mūsų protėviai? Nauja nuotolinė edukacija „Sveiki sulaukim Šv. Velykų“.
Advento vainikas. Jurginės - „saugok ir dabok mūsų gyvulius“. Jurginės buvo minimos pavasarį, kai į laukus išgindavo pirmą kart gyvulius vaikai. Dar ši šventė vadinosi piemenukų švente. Edukacijos metu pasinersite į nelegalios pogrindinės mokyklos XIX amžiaus antrojoje pusėje gyvenimą. Kodėl pogrindinės? O gi nuo 1864 iki 1904 metų veikė lotyniškos abėcėles Lietuvoje ir Lenkijoje draudimas. Iškilo grėsmė lietuvių kalbai, bet prasidėjo tylusis intelektualinis pasipriešinimas - knygnešystė, o taip pat atsirado nelegalių mokyklų tinklas.
Pradžios mokykla XX amžiaus 3-4 dešimtmetyje. Edukacijos metu susipažinsite su mokymo procesu Smetonos laikų Lietuvoje. Šios edukacijos metu susipažinsite su sunkia tremtinių dalia, o apie ją papasakos buvusi tremtinė, kuri, būdama trylikos metų, 1941 metais buvo išvežta iš pradžių į Altajaus kraštą, o po to net prie Laptevo jūros, už poliarinio rato. Taip pat apžiūrėsite tremtinių vagoną ir jurtą, kurioje tremtiniams teko gyventi.
Muzikuokime kartu. Edukacijos metu susipažinsime, kokia muzikos samprata buvo senovėje, ir kuo jinai skiriasi nuo dabartinės. Taip pat sužinosite, kaip gaminami įvairūs instrumentai - nuo dambrelio iki mandolinos, nuo būgno iki ožio rago, nuo lumzdelio iki skudučių . Kaimiški jaunimo žaidimai. Vaikų žaidimai, pasakos, dainos… Šiame užsiėmime bus supažindinama su senoviniais žaidimais, bus įvedama į pasakų, dainų, mįslių karalystę.
Tai - edukacija jaunimui apie senovės kluono istoriją. Šiame užsiėmime supažindinama su linų drabužių gamyba, kaip apdirbami linai, kad virstų audeklu. Šiltuoju metų laiku vaikai detaliai susipažįsta su svirnu ir klojimu, taip pat su įrankiais ir darbais, kuriuos reikėdavo nudirbti tam kad duona pasiektų stalą. Šaltuoju metų laiku veiksmas vyksta Pakapių gryčioje, vaikai kviečiami išbandyti darbelius, kuriuos jų bendraamžiai atlikdavo, talkindami suaugusiems. Ir šiltuoju, ir šaltuoju metų laiku vaišinamasi tradicine duona.
Šios edukacijos metu Aukštaitiškos Mičiūnų sodybos ekspozicijoje stebėsim gandro lizdą, susipažinsim su lietuvių požiūriu į gandrą, mokysimės stebėti bundančios gamtos požymius. Jei norite pavakaroti, pavalgyti tikrų tradicinių lietuviškų patiekalų ir pabūti su savo kompanija autentiškoje kaimiškoje aplinkoje - ši programa yra būtent Jums. Tai - galimybė autentiškai atšvęsti asmenines šventes, sukaktis.
Kainos
Kaina: iki 12 žmonių - 120 eurų grupei, iki 20 - 200 eurų grupei. Edukacinis užsiėmimas apie pirmąjį taip paplitusį konditerijos gaminį. Kaina: Vaikams - 60 eurų + 6 eurai vaikui + įėjimo bilietai; suaugusiems - 100 eurų + 6 eurai + įėjimo bilietai.
Užsiėmimo metu pasakojama, ką valgė, ir ko nevalgė mūsų protėviai, kokie buvo regioniniai kulinariniai ypatumai, kokie buvo tradiciniai patiekalai lietuviškam kaime. Pastaba: be atskirai paminėtų kainų, kainos edukacinėms užsiėmimams yra 20-30 eurų vaikų grupei ir 60 eurų suaugusiems.
Rumšiškių muziejus siūlo ne tik pasinerti į praeities atmosferą, bet ir aktyviai dalyvauti edukacinėse programose, šventėse bei renginiuose. Tai puiki vieta praleisti laiką su šeima, draugais ar kolegomis, susipažinti su Lietuvos istorija ir tradicijomis.