Žemė yra vienas svarbiausių gamtos elementų ir nacionalinis turtas. Jos derlingas sluoksnis naudojamas kaip pagrindinė gamybos priemonė. Bet kokia žmogaus veikla yra susijusi su žeme ir jos naudojimu. Teisine prasme žemė suprantama kaip suverenios valstybės teritorija, taip pat kaip nuosavybės ir naudojimo teisės objektas.
Valstybė, teisės normomis tvarkydama žemės santykius, siekia detaliai apibrėžti žemės, kaip pagrindinio nacionalinio turto, teisinį režimą, reguliuoti disponavimo žeme tvarką, garantuoti racionalų žemės naudojimą ir apsaugą. Šiuos žemės santykius įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Vienas svarbiausių yra Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas, reglamentuojantis žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje.
Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą tausojant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.
Svarbūs įstatymai, reglamentuojantys nuosavybės teises, yra "Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas", Žemės reformos įstatymas ir kiti teisės aktai. Nuosavybės teisė yra viena svarbiausių daiktinių teisių, kurios reglamentavimui skirta Civilinio kodekso 4 knyga. Nuosavybės teisės reglamentavimas yra aktualus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.
CK 1.2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymo pagrindu - teismas, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti.
CK 4.38 str. nuosavybės teisės objektais gali būti daiktai ir kitas turtas, skirstomas į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą. Bendras Lietuvos Respublikos žemės plotas sudaro 6530,1 tūkst. ha. Kaip numatyta minėto straipsnio 3 dalyje, neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui.
Žemės savininkui valdymo teisė suteikia galimybę turėti žemę savo žinioje ir daryti jai fizinį bei ūkinį poveikį. Naudojimo teisė savininkui leidžia žemės naudingąsias savybes pritaikyti savo poreikiams tenkinti ir taip gauti iš žemės naudą. Disponuodamas žeme savininkas įgyja teisę keisti žemės teisinę padėtį, tai yra sudaryti žemės pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo ir kitus sandorius. Žemės sklypo savininko teisės ir jų apimtis reglamentuota Civilinio kodekso 4.40 - 4.46 straipsniuose.
Žemės nuosavybės teisei įgyti taikomi analogiški pagrindai: sandoriais, paveldėjimu, įgyjamąja senatimi, kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Privati žemės nuosavybės teisė įgyjama administraciniu aktu, sandoriu arba teismo sprendimu. Nuosavybės teisė į žemę suteikiama neatlygintinai apskrities viršininko sprendimu. Teismo sprendimu - tai yra teisės, kai reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie įgijimą žemės nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi ir pan.
Nuosavybės teisės į žemę atkūrimą reguliuoja eilė įstatymų: 1991 m. Žemės reformos įstatymas, 1993 m. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Vyriausybės nutarimai pakeitė 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, 1997 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymas, Žemės įstatymas.
Asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą, nuosavybės teisės atkuriamos patvirtinus šio fakto nustatymą.
Teisę atkurti nuosavybės teises turi asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, jog testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą.
Asmenys, kurių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai neišliko, turi kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo.
Žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šį įstatymą priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais.
Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama ir kompensuojama natūra pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.
Kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natūra, išskyrus šioje dalyje išvardytus atvejus, skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, ar asmeniui, naudojančiam ar įgijusiam nuosavybėn iš valstybės šį žemės sklypą, skiriamas iki 30 procentų didesnio žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo žemės, esančios teritorijoje, kurią apima vietinis žemės reformos žemėtvarkos projektas.
Žemė, kurioje įveisti pramoniniai sodai, uogynai bei medelynai, grąžinama natūra piliečiams. Šios žemės naudotojai, jeigu žemės savininkas pageidauja ir atsiskaito su naudotojais už medžius ir vaiskrūmius (nesusitarus kitaip), privalo žemę atlaisvinti per trejus metus.
Kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama ar nuomojama fiziniams, juridiniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialams, grąžinama natūra, jeigu ji pagal šį įstatymą nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises grąžinant šią žemę natūra, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu.
Valstybinės žemės pirkimas aukcione
Valstybinės žemės sklypai dažnai parduodami viešuose aukcionuose. Tai puiki galimybė įsigyti reikiamo nekilnojamojo turto pigiau. Dalyvaujant varžytynėse ir aukcionuose ne tik sutaupysite, tačiau neprašausite ir kokybės požiūriu - juose tikrai galima rasti nedaug naudoto ar net visai naujo turto.
Pavyzdžiui, Šiaulių rajono savivaldybėje, Vijolių kaime, buvo parduodamas valstybinės žemės sklypas viešame atvirame aukcione. Sklypo bendras plotas yra 0,0314 ha, pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas priskiriamas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms. Kadaastro Nr. 9103/0001:1585, unikalus Nr. 4400-6452-0309. Pirkėjui svarbu žinoti, kad taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, apimančios: elektroninių ryšių tinklų infrastruktūros apsaugos zonas (iš viso 76 kv. m) ir požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas (iš viso 942 kv. m).
Aukcionas vykdomas atviru būdu. Pradinė šio valstybinės žemės sklypo kaina sudaro 1953 EUR. Aukciono įregistravimas vyksta nuo 2025-02-11 00:00:00 iki 2025-02-21 23:59:59. Pats aukcionas pradėtas 2025-02-27 09:00:00 ir baigiasi 2025-02-28 13:59:59. Valstybinės žemės sklypo apžiūra galima iki aukciono pradžios.
Detalesni pardavimo ir apmokėjimo terminai nurodyti sutarties projekte, kuris patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2025-01-21 įsakymu Nr. 1P-45-(1.1 E.).
Svarbu: Sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos dėl ryšių tinklų ir požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų. Aukcioną organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Lietuvos apskritys
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra svarbūs planuojant ir naudojant žemę. Šie projektai dažnai apima žemės sklypų padalijimą, sujungimą arba paskirties keitimą. Informacija apie rengiamus projektus yra viešai skelbiama, kad visuomenė galėtų susipažinti ir teikti pastabas.
Pavyzdžiui, Kauno rajone buvo vykdomi šie projektai:
- Užliedžių sen., Giraitės k.: Žemės sklypo padalijimas, suformuojant iki dešimt atskirų žemės sklypų ir pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties, bei nustatyti naudojimo būdą - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos.
- Šermukšnių g. 6, Daugėliškio k., Vilkijos apylinkių seniūnija: Žemės sklypo formavimo projektas, esamiems statiniams ir įrenginaims eksploatuoti, pagal Nekilnojamojo turto, kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį.
- Teleičių g. 10, Teleičių k., Garliavos apyl. sen.: Nuosavybės teise valdomo žemės sklypo padalijimas, suformuojant du atskirus žemės sklypus.
- Patamulšėlio k., Rokų sen.: Inos Ritos Kondrotienės, Edmundo Pupelio nuosavybės teise valdomo 2,2400 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 5273/0019:374) atidalijimas ir padalijimas suformuojant tris atskirus žemės sklypus.
- Kulautuvos mstl., S. Nėries g.: Žemės sklypo suformavimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta jų tiesioginę paskirtį (registro Nr. 20/166984).
- Kampiškių k., Alšėnų sen.: Žemės sklypo atidalijimas, suformuojant iki dvidešimt dviejų atskirus žemės sklypų.
- Vyšnių g. 6, Lapių mstl., Lapių sen.: Suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (registro Nr.:20/215038)
Šie projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis.
Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas
Kaip sužinoti apie rengiamus projektus?
Informacija apie rengiamus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus skelbiama savivaldybių interneto svetainėse, Nacionalinės žemės tarnybos puslapyje, taip pat vietinėje spaudoje. Svarbu sekti šiuos skelbimus, jei esate suinteresuoti žemės sklypais konkrečioje teritorijoje. Taip pat galite kreiptis tiesiogiai į savivaldybės administraciją arba projekto rengėją, kad gautumėte daugiau informacijos.
Dažnai skelbimuose nurodomas projekto tikslas, planavimo iniciatorius, rengėjas ir kontaktiniai duomenys. Taip pat nurodomas laikotarpis, per kurį galima susipažinti su projektu ir teikti pastabas ar pasiūlymus.
Laiku sužinoję, kurioms įmonėms paskelbtas bankrotas, išvengsite darbo su jomis rizikos, o jei esate su jomis dirbę praeityje ir turite skolininkų jų tarpe, spėsite vieni iš pirmųjų pretenduoti į apmokėjimą. Įmonių bankrotų apimtys įgalins padaryti išvadas apie ateities tendencijas konkrečiose srityse ir numatyti , kuriose iš jų verta investuoti, o kuriose neverta pradėti jokios veiklos. LRvalstybe.lt skelbia pranešimus apie įmones, kurioms paskelbtas bankrotas - užsukite peržvelgti šio sąrašo, nes tai papildys Jūsų kaupiamą verslo informaciją.
Verslo pasaulyje informacija yra vienas svarbiausių dalykų. Kuo didesniu informacijos kiekiu disponuojate, tuo geriau pasverti bus Jūsų sprendimai. Kuo tikslesnė bus Jūsų turima informacija, tuo veiklos rezultatai bus artimesni apskaičiuotiems planams. Ir, be abejo, tas, kas vertingą informaciją gaus pirmesnis, galės tikslingiau panaudoti ją savo tikslams pasiekti.