Valstybinės Žemės Privatizavimas Lietuvoje: Pirmumo Teisės ir Reglamentavimas

Norint sėkmingai privatizuoti ar išsinuomoti valstybinį turtą, būtina išmanyti turto privatizavimo, nuomos ir panaudos teisinių santykių reglamentavimo specifiką. Teisinio reglamentavimo išmanymas leidžia išvengti formalių taisyklių pažeidimų, apsaugo nuo teisminių ginčų ir padeda sėkmingai įgyvendinti planus.

Laikinas Valstybinės Žemės Naudojimas

Laikinai naudotis gali būti suteikiami tie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurie yra tinkami žemės ūkio veiklai vykdyti, neperduoti naudotis ir neišnuomoti, nesuformuoti atskirais žemės sklypais, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse ir teritorijose, priskirtose miestams po 1995 m.

Pirmumo teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą laikinai naudoti lemia prašymo pateikimo data. Jeigu keli pretendentai pageidauja laikinai naudoti tą patį žemės plotą, pirmenybė teikiama tam asmeniui, kuris prašymą pateikė pirmas. Prašymas teikiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam skyriui pagal esamą žemės vietą. Jame būtina nurodyti ne tik konkrečią pageidaujamo naudoti žemės vietą, bet ir jo plotą.

Prašymai išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo jų gavimo dienos. Jeigu asmens prašymas pateiktas iki liepos 1 d., - leidimo laikinai naudotis valstybine žeme pabaigos data yra tų pačių kalendorinių metų paskutinė diena. Jeigu prašymas pateiktas po liepos 1 d., - leidimo laikinai naudotis valstybine žeme pabaigos data yra kitų kalendorinių metų paskutinė diena.

Jeigu kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki liepos 15 d. asmuo neinformuoja teritorinio skyriaus apie ketinimą nutraukti laikiną žemės naudojimą, o teritorinis Nacionalinės žemės tarnybos skyrius neinformuoja asmens apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitais kalendoriniais metais, naudojimosi valstybine žeme terminas pratęsiamas dar vieniems kalendoriniams metams.

Vis dėlto, leidimo laikinai naudotis valstybine žeme negalima gauti ilgesniam laikui, pvz., 5-eriems metams. Taigi, ūkininkas rizikuoja, kad kiekvienais metais valstybė gali pareikalauti laikinai perduotą naudoti žemę gražinti.

Valstybinės Žemės Nuoma Be Aukciono

Dažnai sulaukiame klausimo, ar yra galimybių žemės sklypą išsinuomoti be aukciono ir kam šiuo atveju teikiama pirmenybė. Pirmumo teisė išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą be aukciono suteikiama ūkininkams, taip pat asmenims, turintiems dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti, Lietuvos arba užsienio juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms - žemės ūkio produkcijos gamintojoms, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

Asmuo, pageidaujantis išsinuomoti žemės sklypą, pirmiausia privalo pateikti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam skyriui. Prašymas teikiamas tam skyriui, kurio žinioje yra pageidaujamas išsinuomoti sklypas. Prašyme privalu nurodyti konkrečią vietovę, žemės sklypo plotą, ir pageidaujamą nuomos terminą.

Žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgesniam nei 99 metai laikotarpiui. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis nei 25 metai. Žemės sklypai laikiniesiems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymu nustatytam tokių statinių naudojimo terminui.

Valstybinės Žemės Sklypų Pardavimas

Privatizavimo įstatymo 22 straipsnis nustato, kad valstybinės žemės sklypų ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, priskirtų privatizuojamiems objektams ir įrenginiams, pardavimo, nuomos ar kitokio perleidimo tvarką nustato žemės santykius reglamentuojantys teisės aktai. Privatizuojamo objekto privatizavimo sąlyga, nustatanti, ar jam priskirtas žemės sklypas parduodamas ar tik nuomojamas, nurodoma privatizuojamo objekto privatizavimo programoje.

Į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) vis dažniau kreipiasi ūkininkai dėl iš Lietuvos įmonių gaunamų pasiūlymų išsinuomoti ar pirkti ūkininkų naudojamą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Ūkininkai domisi, ar galimas valstybinės žemės nuomos teisės perleidimas kitiems asmenims, ir kaip šį procesą reglamentuoja teisės aktai.

NŽT atkreipia dėmesį į svarbius teisinius ir praktinius aspektus, susijusius su valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuoma ir pardavimu. NŽT pažymi, kad fiziniai ar juridiniai asmenys negali jiems išnuomotų valstybinės žemės sklypų perleisti (parduoti ar išnuomoti) kitiems asmenims.

Valstybinės Žemės Ūkio Paskirties Žemės Nuoma

Remiantis teisės aktais, valstybinę žemės ūkio paskirties žemę išsinuomoti gali Lietuvos ir kai kurie užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys bei kitos užsienio organizacijos, atitinkančios tam tikrus kriterijus. Valstybine žemės ūkio paskirties žeme ją išsinuomojęs fizinis ar juridinis asmuo gali naudotis nuomos sutartyje nustatytą laikotarpį.

Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Teisė nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę fiziniams ir juridiniams asmenims suteikiama valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytam nuomos terminui, bet ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui - terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.

Suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami pasirašius valstybinės žemės nuomos sutartį ir ją įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Taip pat prieš 3 mėnesius iki nuomos termino pabaigos asmuo gali teikti prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties atnaujinimo arba pratęsimo. Jeigu asmuo prašo nuomos sutartį atnaujinti, tokiu atveju pasirašoma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje nustatomas naujas nuomos terminas. Jeigu valstybinės žemės nuomininkas prašo nuomos sutartį pratęsti, sutartis pratęsiama tokiam nuomos terminui, koks yra nurodytas pakeitimo sutartyje.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartys gali būti nutraukiamos prieš terminą vienašališkai, kai nesilaikoma nuomos sutartyje nustatytų sąlygų. Nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, nuomos teisė išregistruojama ir pakeičiami Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, o valstybinės žemės sklypas grąžinamas į laisvos žemės fondą. Laisvos valstybinės žemės fondo žemė valdoma, naudojama ir disponuojama ja įstatymų nustatyta tvarka.

NŽT atkreipia dėmesį į tai, kad valstybinės žemės nuomą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės asmeniui, turinčiam teisę į valstybinės žemės sklypo ar jo dalies nuomą, perleisti šią jam priklausančią teisę kitam asmeniui.

Vadovaujantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėmis, išnuomotų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų subnuoma negalima, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgesniam nei 5 metai laikotarpiui, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Tokiu atveju valstybinės žemės nuomos sutarties projekte turi būti nurodyta, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo (t. y. NŽT) sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas.

Kaip minėta, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms.

Pirmumo Teisė Nuomotis Valstybinę Žemę

Pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus be aukciono turi:

1. Fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti.
2. Juridiniai asmenys - žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Valstybinės Žemės Ūkio Paskirties Žemės Pardavimas

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta, kad laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

Teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi:

1. Asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, - šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Žemės ūkio paskirties žemės sklypai formuojami prie asmens nuosavybės teise turimų statinių, kurių paskirtis Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip žemės ūkio paskirties ir kurie reikalingi šiems statiniams pagal jų paskirtį eksploatuoti.
2. Asmeninio ūkio žemės naudotojai - jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus. Asmeninio ūkio naudotojai gali pirkti iš valstybės tik jiems pagal teisės aktus suteiktą ir jų pačių asmeninio ūkio poreikiams naudojamą asmeninio ūkio žemę. Žemė, kurios asmuo savo asmeninio ūkio poreikiams nenaudoja, neparduodama. Mirus asmeniui, kuriam buvo suteikta naudoti asmeninio ūkio žemė, teisę iš valstybės pirkti šią asmeninio ūkio žemę įgyja mirusiojo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
3. Privačių žemės sklypų savininkai - tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha. Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.

Ši informacija padės jums geriau suprasti valstybinės žemės privatizavimo procesus ir galimybes Lietuvoje.

tags: #valstybine #zeme #privatizuoti #pirmenybe