Valstybės tarnautojo atsakomybė už turtą apima ne tik materialinių vertybių saugojimą, bet ir tinkamą jų naudojimą bei valdymą. Šis aspektas yra glaudžiai susijęs su skaidrumo ir viešumo principais, kurie užtikrina, kad visuomenė galėtų pasitikėti valstybės tarnautojų veikla.
Atsakomybė už turtą yra neatsiejama valstybės tarnautojo veiklos dalis, todėl būtina laikytis aukščiausių etikos standartų ir užtikrinti skaidrumą visose srityse.
Valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra esminiai užtikrinant tinkamą valstybės tarnautojų elgesį ir atsakomybę:
- Atsakomybė
- Atvirumas
- Efektyvumas
- Kūrybingumas
- Lankstumas
- Lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai
- Nesavanaudiškumas
- Sąžiningumas ir nešališkumas
- Padorumas
- Pagarba žmogui ir valstybei
- Politinis neutralumas
- Profesionalumas
- Teisingumas
- Viešumas ir skaidrumas
Šie principai yra esminiai užtikrinant tinkamą valstybės tarnautojų elgesį ir atsakomybę.
Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti. Valstybės tarnautojas savo veikloje privalo vengti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyto interesų konflikto (toliau - interesų konfliktas). Viešumo principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai, vadovaudamiesi šiame įstatyme nustatytais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais, formuoja tarnybinės etikos politiką valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ar įstaigų sistemoje ir kontroliuoja, kaip tarnybinės etikos politika įgyvendinama.
Svarbu paminėti, kad valstybės tarnautojai turi vengti bet kokių interesų konfliktų, kurie galėtų pakenkti jų nešališkumui ir sąžiningumui. Tai reiškia, kad jie neturėtų priimti dovanų ar paslaugų, kurios galėtų būti interpretuojamos kaip bandymas paveikti jų sprendimus.
Be to, valstybės tarnautojai turi būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, o tai reiškia, kad jie privalo laikytis įstatymų ir gerbti valstybės institucijas.
Valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų aspektai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad bendriausia prasme konsultacijų su darbuotojais tvarkos pažeidimas (nesilaikymas) būtų pagrindas pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, jeigu būtų nustatyta, jog konsultacijų su darbuotojų atstovais nesurengimas ar surengimo tvarkos pažeidimas galėjo turėti esminę įtaką konkretaus darbuotojo atleidimo atveju.
LVAT formuojamoje praktikoje VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinamos visų pirma kaip įtvirtinančios valstybės tarnautojo teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. Numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimą, atitinkama institucija (įstaiga) per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą.
VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu valstybės tarnautojas į kitas pareigas gali būti paskirtas tik iki jo užimamos pareigybės panaikinimo. Kitaip tariant, būtent pareigybės panaikinimas, o ne atleidimas iš pareigų yra ta teisiškai reikšminga aplinkybė, iki kurios atsiradimo aptariama karjeros valstybės tarnautojo garantija būti paskirtam į kitas pareigas gali būti įgyvendinama.
Atleidžiant valstybės tarnautoją pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jam taip pat taikomos VTĮ 44 straipsnio 5 dalies nuostatos. Administracinėje byloje Nr. A2-706/2007 aiškindama VTĮ 44 straipsnio 4 dalies (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) nuostatas, teisėjų kolegija pažymėjo, jog bendra minėtoje normoje įtvirtinta taisyklė - kad apie ketinimą atsistatydinti valstybės tarnautojas privalo pranešti jį į pareigas priėmusiam asmeniui prieš 14 kalendorinių dienų.
Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų. Kadangi nurodyta teisės norma yra dispozityvi, viršijus įstatyme nustatytą nedarbingumo laiką, darbuotojas nėra atleidžiamas automatiškai, t. y. darbdaviui priklauso diskrecijos teisė pasirinkti tokį darbuotoją atleisti ar ne.
Aptariamoje byloje, pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas, vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, kad pataisos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pataisos pareigūnas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba jei buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pareigūno vardą žeminančių kaltų veiksmų paviešinimas ar paviešinimo mastas nėra būtinos sąlygos pripažinti, kad atitinkami nustatyti kalti pareigūno veiksmai žemina pareigūno vardą, nes akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo atitinkama vidaus reikalų sistemos įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas yra sietinas su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kad statutiniai valstybės tarnautojai, kuriems įstatymų suteikti valdingi įgaliojimai, patys nepažeis įstatymų ir laikysis nepriekaištingo elgesio standartų.
LVAT yra nurodęs, jog DK 135 straipsnio 2 dalies nuostata suponuoja atsakovui pareigą visų pirma vertinti atleidžiamo tarnautojo kvalifikaciją. Atsakovas, priimdamas sprendimą atleisti tarnautoją, turi diskrecijos teisę pasirinkti, su kuriais tarnautojais toliau tęsti tarnybos santykius, tačiau tokia diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais - įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais VAĮ 3 straipsnyje.
Pagrindiniai valstybės tarnautojo veiklos principai
| Principas | Aprašymas |
|---|---|
| Atsakomybė | Atsakingas už savo veiksmus ir sprendimus. |
| Atvirumas | Skaidrus ir atviras visuomenei. |
| Efektyvumas | Veikla turi būti efektyvi ir duoti naudos. |
| Lojalumas | Lojalus Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai |
| Sąžiningumas ir nešališkumas | Sąžiningas ir nešališkas priimant sprendimus |
Ši lentelė apibendrina pagrindinius valstybės tarnautojo veiklos principus.
tags: #valstybes #tarnautojo #atsakingo #uz #turta #vertinimo