Valstybinės Nuosavybės Terminologija Rusų Kalba: Raida ir Vartojimas

Šiame straipsnyje nagrinėsime bendrosios nuosavybės teisės sąvoką, jos raidą ir vartojimą teisės terminuose. Straipsnyje terminai skirstomi į grupeles - jos daugiausia sudaromos pagal tam tikrus vedinius ar jų pamatinius žodžius, paisant ir žemesnių darybos pakopų.

Bendroji nuosavybė pasaulyje

Teisė ir Jos Darybos

Nuo raštijos pradžios teisė buvo vartojama kaip ypatybės pavadinimas - reikšmėmis "teisybė", "teisingumas", "tiesa", o tokia, kaip mes ją suvokiame dabar, tapo gerokai vėliau. Žiūrint sinchroniškai, neatmestini ir galimi kalbamo termino darybiniai ryšiai su veiksmažodžiu feisti. Būtent į šių sąvokų ryšį dėmesį atkreipia teisininkai.

Teigiama, kad teisė radosi iš teisingumo vykdymo ir sietina su žodžiu feisti, sakoma, kad "teisėjas - asmuo, kuriam suteikta teisė teisti, yra pagrindinis ir tikrasis teisės esmės reiškėjas". Jau nuo senųjų raštų, pavyzdžiui, K. Sirvydo, dabartinė "teisės" reikšmė buvo vartojama fiescl. Istoriškai žodis feisi siejamas su fiesus (Būga 1958:110). Daugelyje kalbų teisė išreiškiama tais pačiais žodžiais, kurie reiškia ir tiesumą, tiesią liniją, plg.: rusų npau6da7, lotynų rectus, vokiečių recht, anglų right, prancūzų droit, ispanų derecho, graikų orthos (Maksimaitis 1988: 21).

Pati teisės sąvoka siejama su tiesumu: "Teisė yra tiesusis kelias, vedantis pavienius asmenis ir visuomenę į tobulumą ir laimę" (Maliauskis 1924: 29). Teisininko A. Vaišvilos nuomone, teisė pradėta vartoti tik XX a. pradžioje po spaudos draudimo panaikinimo. Jis šaknies teis- vietoj ties- pasirodymą sieja su 1904 m. Amerikoje išleistu istorijos vadovėliu Istoriia abelna (ten pavartota teisdari iftas istatymas), nors šioje knygoje esama dar ir tradicinės vartosenos - vietoj ciuilini feise rašoma cioiliSfros fiesos (Vaišvila 2400: 107).

Negalima sakyti, kad tiesos 1918-1940 m. kodeksuose jau visai nebeliko. Šis žodis vartotas daugiau "teismo", "teisingumo" reikšmėmis, pvz.: slėpti žmogų nuo tiesos BS,, 767, tiesos darbas BSre 158 (npaaocy0ie). Pastaruoju atveju "teisingumą" reiškia visas dvižodis terminas. Taip pat tiesa buvo sustabarėjusiose konstrukcijose, kur originale npuaneua rcu cy}y: patraukti t i e s on BS,,, 767, patraukti t i es on CTl,n 207, CI' 677 S, BP\3I, iaukti tiesox CI,, 16t3, BSr,) 307, traukti f i eson CTf.u 206, BS34 156R, BPI3. 36.

Čia tiesa yra labai susijusi su dabartine "atsakomybės" reikšme, kai kuriuose junginiuose tiesa ir pavartota vietoj omabmcmeeHHocmb: paiaukti drausmis tieson BS,n 159, patraukti baudiiamon t leson BP!r,27 S. Dabartinėje teisėje yra keletas įsigalėjusių konstrukcijų su iliatyvu atsakomyben (patraukti administracinėn, baudy'iamon, drausminėn, materialinėn atsal?omyben), jos vartojamos tūkstančiuose dokumentų (Vladarskienė 2003: 50).

Anuomet kodeksuose taip pat būta (pa)traukti atsaleomybdn CTI*1309, BS31 155 T, BPI., 528, tik įdomu, kad f. |ablonskiui šis junginys nepatiko. Dar l912 m. patrauke atsakomybin jis gretino su lenk. pociqgngli doodpowiedzialno1ci ir taise taip: f ieson, tiesos nagan paime, paimdino, padaue, indaui (fablonskis 1935:95). Dar ir 1925 rn., vertindamas V. Širvydo kalbą. f. fablonskis patruukti atsakomyben taise (jau be ricsos) tik! intti nagan ()ablonskis 1935: 335). Motyvas frazeologinis, o ne terminologinis, toJi'l teikinys neprigijo.

Tiriamuosiuose kodeksuose vartoti ir vienaskaitos, ir daugiskaitos formos terminai: feise ClT[,,' 15/1, BPI.. 1194 S ir teisr,is CI., 144, CTI,* 2. BS],,334. Terminas turi reikšmes "teisingumo sistema ir jo mokslas" ir "teisingumo sistemos leidžiama galimybė". Kai kurie terminai gali būti vartojami abiem reikšmėmis, pvz.: autoriausteise C1..695/ i. CTI.H 2I7 (autoriaus /ci ses 8Sr,,620, autori7teises 13P|,.297 S), ciuilineteise CI..4l3 S, CT[.* 1S.IlS.r 43 S (r'ir.'ilines teiser CI,,35, CTI., I T). Šiuo atveju reikšmes skiria gramatinis skaičius, tačiau tai nėra skyrimo kriterijus.

Tos pačios reikšmės terminai būdavo pavartojami skirtingu skaičiumi - čia dar galėjo daryti poveikį ir iš anksčiau atėjęs tiesos ir tiesry skyrimas ar neskyrimas (plg. LKZii prielkario raittl patc'iktE jungini tiestl mokslas ir dabartin! feises mohs/cs). Kai kuriais atvejais iš nedidelio konteksto gali būti neaišku, kuria reikšme terminas pavartotas.

Teisės Terminų Įvairovė

Reliatyvių /risis terminų kodeksuose rasta labai daug - net apie'200 (iš jų maždaug 120 dvižodžių). Minėtos pirmosios reikšmės terminų negausu, pvz.: bausliamoji teise BS' 513 T, imperatyuini teise tsS* 1 T, kanonų teise BS.1 ,165 R, obligacini teis" CI,. 568 (prieuoliq tei.se Cl,* 568), policineteisi BPIrr l P. procesineteise CTI,, 1T (procesualinit else C|..108-+ T, BPI.. 73 P), revoliucinių ir perversminių intperatyuini4 precedentų teise BS.r i T, statutine teise BS.r 1 T, tarptautine teise 8S..,, 5 R, or'-lojite rse C1.,413 S, CTI,* 1 S (oiesYosiosteises BPf.,905 S), materialineciuiline teise CI., 531 T, CTIrB 29 T. Skliaustuose nurodomi skirtingos skaičiaus arba skirtingos raiškos, bet iš esmės tE pačią ar labai artimą sąvoką kodeksuose įvardijantys terminai.

Toliau pateikiama visa teisės terminų įvairovė (išskyrus gal vieną kitą atveju, jie čia yra antrosios reikšmės). Terminai suskirstyti pagal elementų skaičių: dvižodžiai (a), trižodžiai (b), keturžodžiai (c), ilgesni (d):

a) Dvižodžiai:apeliacijos teisi CPI,rv 778. C'I1," 1(16 (apeliat'iriteisiCIl."778), apsigynimo teisis IlPI,. 15()'l .upskundimo tei se Rl)f ,,277/IT. asmens vybes f cisis IlS.,501 (asmens/ci ses I-1S,r502. CJ.,225T.Cl'l ,8 1368. išluomoteisr;s BS,,25. piliečio f eisc;s CPI.r,... (11'1..45. BS.r 'l R. pilietinės f cisr;s ClTI," -15. Cl)l,r(. 77), ulntetimo tei.sc IlPl,. l3Ull P,CT|."69. atreikalavimo telsc CP|.,,- 12t3/l(ragresoleise(-l'J,r\ llUl1). atskirų leisri(11,,555'I, cf-stąąemo ji te i-se CJ-. 1123(utstojino teis Cl.,156. o/-sloiror)imo t e i.s ri C'f ., 1127 T). truloranttirt le is r; L'],, 42.0'1'. bendranedalijamoji f ei se CTl,r 483 (bendrojinedalomoji /else CPf,,v 483), bendrojoturėjimo tei s e C[r.,543 (bendrojoualdymo f eisd Cl,n 543, bendros nuosavybės f elses BS]1 547R, bendrosios ttuosauybis f eise C1,.543), bendr1j4 seruitut4 le ise C[,, 4345, daiktinės auininko leise Cf,, 1691 T, daline beturio tti'isi BPI..976 P, fizinių asmenų leisds CIr.698 S, įstatyminės hipotēkos le ise CT|., 1527 P, išskirtine nuosttuybes /ei se C[,.543 T, kętltinamosios gynybos f eises BPIr3 174 P, laikinaia tinttos f eises IJPI\975/7P, namų mohytojo teisds BSrr 30/7, nepilnos nuosauybes teise Cl,,432, nuolatiniaiatimtos f eises BPI\\975/lP, obligacinenuomininho teise Cl,. 1691 T, paskutinio įolodio t eise tsP1.,748 S, pilietinis garbis t ei ses llPl.1975/7 P, pilnos nuosauybesf ei se Cf..463 S (pilnosios nuosauybis teise C|.. 124), pirkimo-pardavimo f eises Cf..1642 T, pirmaujamojo atlyginimo /eise CTJ,. 1275, pirmaujamojo pirkimo le i se Cl..542/26 (pirmesnio pirhimo lei sd Cl,, 542/26), prezumuojama turejimo tei se C1..531T, priuatinis nuosouybis Ierse Clr. 427, solidarine kreditori4 le ise Cl,, 1548 S, teise;apsiimtisutarlimls C[..2102 (teise darytisantoriusCl..2l02), teise atpirhtiturtq CTI."1442. teisd bylinitis feisme ClTlrs 584. teisd deleguoti įgaliotinj BPIr. 1186 S. teist;gautiradyb7 CI* 539 S, teis e gintisteisme Cl..543 S, t eise i2 palileimq CI3r 1104 PT,t e i s e i3 istatym7 CPlr,r 262, t e i s i naudotis daiktu C!,.420'f . t e i s i naudotis patogumdis CIrr 464. teisi pareikitieiftq CPlr,.7 (teise pareikiti reikinT Cl.. 1509 S, CTIr,7), t eis i pauartotiginftlq BS.' 45 T, t eis ri uerstis prakyba BSrr 2l8, BPI.3 34 T, teisiioatmetimo lei se 8P1,.238/I P,ualstybinis nuosauybtis teisl Cf., 42I, uisi!,ka beturiktteisi BP!..976P;

c) Trižodžiai: nekilnojamqj4 turtq nuosauybes / eis e Cl., 420, Re:spublikos Prezidentomaktnist e i s eBSrl 72V, BPI.3945V. teisi grąžintinusmerhtajamteises BPJ.,945V, tels e ipirmau-jantiatlyginimq CTI,, 1215 S. teise ihigyuosgalaos BPl,r 34S, tei s i pirkliautiuaistiniaisdalykais BSr, 198, f eise saistytispinig4pasholomis CI.. 186, teisd uisiimtigydytojopraktika BSre 195 (tei se uerstis gvdvtoio praktika BS, 195), t eisi uerslis uaistininhctdarbu BSrr202, teisminio turto perleidimo teisd CTf., 1793, ftuiihAs ir tuirtybine teisi CI.]. 420, turijimo ir naudojimo t e is e Cf,, 432 (oaldvmo ir nuudojimo t e i s e CI." 432)';

d) Keturžodžiai ir ilgesni: ihi gyuos galuos ualdymo teis e CTI.8 8l T (turijimo ihi gyuos galuos t e ise Cf..533), palaliniodalyvauimoturtopatogumuoseteise Cf..433, teise dalyoautisuelirnoturto nuudojime ir patogumuose C|.. 432, t e i s e ieihoti sauo turto i5 soelimo ualdymo CTl.,lT, te isi imtis piniginiqpashol7prieuoles CI,B 186, teise luisuairikiuotisauoturtq Cl-.i Vatlovaujamasi formaliajs kriterijais priclinksniai, jungtrrkai taip pat laikorni dcmenirnis (Zodiiais). Tcr-minologijoje vis labiau lsigalint informacinems technologijorls toks poiiuris vra patoge.snis ir gal pcrspektyvesnis. teisi pauelditipalikimqsoetimamehraite C!..66, t e i s i uaikitioti ir ualineti dideliais heliais ir plaukyti uandenimis CI\ 434, turto turejimo ir naudojimosi t e i s e CIr, 1691 S.

Dar vos ne pusšimtyje terminų teisė (reises) eina termino šalutiniu demeniu, kai įvardijama susijusi sąvoka, pvz.: ttsisokvmos nuo apshundimo t c ls cs IlPf ,, ),42, santuokinių t ei si4 atemimas C1.,.50 (santuokinių teisiq nutraukimas Cl.. 52), teisds imperalvuas BS.o I T, teisesiieidimcts CTItB2lT, BSrl 2 R, BPI* 303/1 P (tei s ds pažeidimas CPl.,u 217, teisissulaužymascJr.53lS, teisiq uigauimas BPl..3S), teisds norma CIrrll84T. teisi4 apreiimas BS.r 28 R (teis i4 susiaurininrcs BP1,,961), t eisiq ir pareig4 solidarumas C!..1548 S, teisi4 iiplitimas CJ.3 1113, teisi4 paoeldetolcs CP[,,, 458. teisiq subjektas CI.,. 69U 5, turliimo l e i s e.s perdauimas CIrr 514 S ir kt.

Teisinis Terminų Vartojimas

Keliolikos terminų grupelę sudaro sudėtiniai terminai su demeniu teisinis - vediniu iš teisė: teisini apsauga CI,3 531 T, r eisine ekspertyza BPI33 193 Y, teisini leompetenciio Clrr 693 T, teisini,! pagalbo Cl'698 T, teisini prezumpcija Clrr 106 T, teisine ualstybi BPI33 I80/4P.

Ši analizė atskleidžia, kaip teisės terminai buvo vartojami ir kito per laiką, atspindėdami visuomenės ir teisinės sistemos raidą. Taip pat gali atsirasti kelių asmenų nuosavybė, t.y. bendroji nuosavybė. Čia galima paminėti sutuoktinių bendrąją nuosavybę. Pagal romėnų teisę daiktas galėjo priklausyti ne vienam, bet keliems asmenims, kurie jį valdydavo bendrai. Tokiu atveju buvo kalbama apie bendrąją nuosavybę. Pagal romėnų teisę, kiekvienas iš bendrasavininkių turėjo nuosavybės teisės dalį į tam tikrą daiktą. Šios dalys nebūtinai turėjo būti lygios. Atliekant veiksmus, kurie lietė visą daiktą, buvo būtinas visų bendrasavininkių sutikimas.

Kiekvienas jų galėjo reikalauti bendro nuosavybės padalinimo. Nuosavybės teisę turi taip pat ir valstybė. Nauja nuosavybės forma - savivaldybių nuosavybė. Valstybės ir savivaldybių nuosavybę apjungianti nuosavybės rūšis vadinama viešąja nuosavybe, “kadangi aukščiausieji valstybės valdžios ir vietiniai valdžios organai valstybės ar savivaldybių turtą viešai valdo, naudoja bei juo disponuoja viešam (bendram) interesui, pasinaudodami rinkėjų tiesiogiai jiems suteikta teise” (V.

Pirminis yra toks būdas, kai įgijėjo teisė į daiktą atsiranda pirmą kartą arba nepriklausomai nuo ankstesnių teisių į šį daiktą. Tokiu būdu įgyta nuosavybė buvo laisva nuo bet kokių prievolių. Išvestinis yra toks būdas, kai naujojo savininko nuosavybės teisė remiasi ankstesnio savininko teise ir yra išvesta iš jo teisės. Tai sutartinis nuosavybės teisės įgijimo būdas.

Prie išvestinių būdų buvo priskiriami šie: mancipacija, iin iure cessio, tradicija. Prie pirminių būdų priskiriama užvaldymas, įgyjamoji senatis, perdirbimas, sujungimas ir sumaišymas, vaisių įgijimas. Įgyjant nuosavybę išvestiniu būdu, buvo taikomas principas, kad niekas negali perduoti daugiau teisių nei jis pats jų turi. Romėnų teisėje galiojo ir dar vienas svarbus principas, jog nuosavybė pereina ne sutarties pasirašymo, bet faktinio daikto perdavimo momentu ar įgyjamosios senaties keliu.

Skirtingai nuo mūsų teisės, pati pirkimo-pardavimo sutartis dar nesuteikdavo nuosavybės teisės į daiktą. Tam, kad pereitų nuosavybė į daiktą, buvo būtina atlikti veiksmą - mancipaciją ar tradiciją. Įgyjamoji senatis - tai nuosavybės teisės įgijimas tam tikram daiktui, kuris atsiranda dėl jo valdymo įstatymų nustatytam laikotarpiui. Šis būdas atsirado XII lentelių įstatyme, kuriame buvo pasakyta, jog asmuo, kuris sklypą valdo dvejus metus, o kitus daiktus - vienerius metus, įgyja nuosavybės teisę, nepriklausomai nuo šių daiktų įgijimo pagrindo.

Įgyjamoji senatis, anot dr. V. Nekrošiaus, romėnų teisėje buvo reikalinga tam, kad būtų garantuota daiktų ekonominė apyvarta, ir tam, kad būtų stabilizuota daiktą valdančio asmens teisinė padėtis. Tam tikrais atvejais įgyjamąja senatimi galėjo naudotis daikto savininkas, kuriam buvo sunku įrodyti nuosavybės teisę. Iš pradžių įgyjamoji senatis buvo taikoma tik Romos piliečiams. Po Justiniano konstitucijos Romos pilietybė tapo prieinama visiems imperijos gyventojams. Pagal Justiniano kodifikaciją, įgyjamosios senaties keliu negalima buvo įgyti nuosavybės į pavogtus daiktus, į daiktus, įgytus prievartos būdu bei į daiktus, priklausančius iždui ir bažnyčiai.

Daiktas turėjo būti įgytas teisėtai (turėjo būti pirkimo-pardavimo ssutartis, dovanojimo aktas ir pan.). Taip pat turėjo egzistuoti valdytojo gera valia. Būtina įgyjamosios senaties sąlyga buvo valdymo nenutrūkstamumas. Jeigu valdyme įvykdavo pertrauka, tai jai pasibaigus, senaties reikalaujamas terminas buvo skaičiuojamas iš naujo. XII lentelių įstatymas reikalavo skirtingų daikto valdymo terminų. Kilnojamuosius daiktus reikėjo valdyti vienerius, o nekilnojamuosius - dvejus metus. Justinianas vienerių metų terminą prailgino iki trijų. Taip pat jis įtvirtino nuosavybės teisės į žemę atsiradimą senaties keliu, t.y. Įgyjamosios senaties sampratą Lietuvoje apibrėžia Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniai.

Užvaldymas - tai seniausias nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris buvo taikomas įgyjant nuosavybę į užvaldytą niekieno daiktą: laukiniams gyvuliams lobiui paliktiems daiktams„Nuosavybės teisės išlaikymo sandoriai“ dr. Saulius AvižaPerdirbimas - kuris reiškė esminį daikto perdirbimą, šitaip sukuriant visiškai naują daiktą (pvz., iš vynuogių padaromas vynas, i...

tags: #valstybes #nuosavybe #vertimas #i #rusu #kalba