Jei gyvenate daugiabutyje ir esate nepatenkinti esama namo būkle ar administratoriaus teikiamų paslaugų kokybe, bendrijos steigimas gali būti puikus sprendimas. Daugiabučių namų savininkų bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrija - tai galimybė Jums būti atsakingiems už savo bendro turto valdymą, priežiūrą, bendrų problemų sprendimą, savo namo aplinkos tvarkymą ir pan. Tai galimybė patiems priimti sprendimus, galimybė patiems nusistatyti, kokius ir kokio dydžio mokesčius rinksite, dalyvauti paslaugų ir darbų pirkimo procedūrose ir pan.
Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbiausius bendrijos steigimo etapus, nuo iniciatyvos iki veiklos pradžios.
Bendrijos steigimo iniciatyva ir steigiamasis susirinkimas
Bendrijos steigimą gali inicijuoti bet kuris daugiabučio buto ar kitos patalpos savininkas arba jų grupė. Pirmasis žingsnis - suburti iniciatyvinę grupę, kuri imsis organizacinių veiksmų. Ši grupė atsakinga už bendrijos įstatų projekto parengimą, dokumentų ruošimą ir susirinkimo planavimą.
Iniciatyvinė grupė turi užtikrinti, kad visi butų ir kitų patalpų savininkai būtų tinkamai informuoti apie steigiamąjį susirinkimą. Pranešime būtina nurodyti susirinkimo datą, laiką, vietą ir darbotvarkę. Taip pat privaloma informuoti esamą pastato administratorių apie numatomą susirinkimą.
Sprendimą steigti bendriją priima butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų steigiamasis susirinkimas. Sprendimas dėl steigimo yra priimamas bendrijos steigiamajame susirinkime, susirinkime dalyvaujančių gyvenamųjų namų (tam tikrais atvejais žemės sklypų ar dvibučių gyvenamųjų pastatų butų) ar konkretaus visų gyventojų interesus tenkinančio daikto (pvz. kelio) savininkų paprastąja dauguma.
Tam, kad steigiamasis susirinkimas galėtų būti laikomas teisėtu, jame turi dalyvauti daugiau kaip pusė visų gyvenamųjų namų (tam tikrais atvejais žemės sklypų ar dvibučių gyvenamųjų pastatų butų) savininkų ar konkretaus visų gyventojų interesus tenkinančio daikto bendraturčių.
Susirinkimo metu svarstomi ir priimami esminiai sprendimai:
- Bendrijos įstatų tvirtinimas.
- Valdymo organų (pvz., pirmininko, valdybos) rinkimai.
- Bendrijos buveinės adreso nustatymas.
Kad sprendimai būtų teisėti, susirinkime turi dalyvauti dauguma butų ir kitų patalpų savininkų arba jų įgaliotų atstovų. Sprendimai paprastai priimami balsų dauguma. Bendrijos steigėjai yra butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai. Bendrija steigiama butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams pareiškiant pritarimą bendrijos steigimo ir kitais bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkės klausimais šiame susirinkime arba raštu iš anksto.
Bendrijos savininkų susirinkimas yra aukščiausias valdymo organas. Bendrijos vadovas vadinamas Pirmininku. Pirmininką renka Bendrijos savininkų susirinkimas bendrijos narių balsų dauguma. Svarbu, kad Pirmininkas būtų žmogus, turintis įmonės valdymo pagrindus (finansai ir mokesčiai, personalas ir psichologija, derybų meno ir pan.). Bendrijos valdymui būdingos visos funkcijos kurios paprastai sutinkamos įmonės valdyme. Vienus darbus gali daryti patys gyventojai, o kitus samdyti specializuotas arba kompleksines infrastruktūros priežiūros paslaugas teikiančias įmones. Bendrija gali samdyti darbuotojus.
Svarbu ne tik įvykdyti visus teisės aktų reikalavimus, bet ir užtikrinti, kad procesas būtų skaidrus ir suburtų gyventojų palaikymą. Tokiu būdu galima išvengti konfliktų ir sukurti tvirtą pagrindą sklandžiai bendrijos veiklai.
Dokumentų rengimas ir registravimas
Norint įsteigti GNSB, ypatingai svarbu iš karto teisingai paruošti, užpildyti ir patvirtinti visus reikalingus dokumentus, kadangi nustačius dokumentų trūkumus, steigiamąjį susirinkimą tenka šaukti iš naujo. Steigiamajame susirinkime išrinktas bendrijos pirmininkas pateikia patvirtinti notarui GNSB įstatus ir kitus steigimo dokumentus, o notaro patvirtintus dokumentus, - Juridinių asmenų registrui. Notaro patvirtintus bendrijos steigimo dokumentus reikia nunešti į Registrų centrą tam, kad bendrija būtų įregistruota Juridinių asmenų registre.
Registrų centre dokumentus priimantis asmuo turėtų papildomai jūsų paprašyti pateikti prašymą (vietoje užpildyti) dėl žymos apie anksčiau nustatytą turto administratorių panaikinimo ir naujos žymos apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formą - įsteigtą bendriją įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Prieš įregistruojant bendriją Registrų centre, bendrijos steigimo dokumentus turi patvirtinti notaras.
Po steigiamojo susirinkimo bendrijos įstatus turi patvirtinti notaras. Tuomet bendrija registruojama Juridinių asmenų registre. Reikalingi dokumentai:
- Patvirtinti įstatai.
- Steigiamojo susirinkimo protokolas.
- Valdymo organų narių sąrašas.
- Kiti dokumentai, jei to reikalauja teisės aktai.
GNSB steigiamos ir registruojamos vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo antrame skirsnyje nurodyta tvarka. Visų GSNB steigimui reikalingų dokumentų sąrašą ir šių dokumentų rengimo, skelbimo ir tvirtinimo tvarką galima rasti jau aukščiau minėtų teisės aktų nuostatose, tačiau, apibendrinant, steigiant GNSB privaloma parengti visų pritariančiųjų bendrijos steigimui savininkų pasirašytą sąrašą, bendrijos įstatus, atitinkančius Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimus, skelbimą apie vyksiantį bendrijos steigiamąjį susirinkimą, steigiamojo susirinkimo protokolą, steigiamojo susirinkimo dalyvių sąrašą, savininkų, steigiamojo susirinkimo metu pareiškusių pritarimą steigti bendriją, sąrašą (su jų parašais) ir steigiamojo susirinkimo balsų skaičiavimo komisijos protokolą.
Bendrijos veiklos pradžia
Sėkmingai užregistravus bendriją, pradedama veikla:
- Perimama pastato techninė dokumentacija.
- Sudaromos sutartys su paslaugų teikėjais.
- Organizuojama bendro naudojimo objektų priežiūra.
Užtikrinkite, kad pirmieji darbai būtų vykdomi skaidriai ir atsižvelgiant į visų gyventojų poreikius. Tai sustiprins pasitikėjimą bendrijos valdymu.
Teisės aktai, reglamentuojantys bendrijų veiklą
Bendrijų steigimą, veiklą ir valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai, todėl svarbu juos gerai išmanyti prieš pradedant steigimo procesą. Pagrindiniai teisės aktai apima:
- Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymas: Šis įstatymas apibrėžia bendrijos steigimo, valdymo ir veiklos tvarką. Jis nurodo, kaip turi būti sudaryti įstatai, organizuojami susirinkimai ir renkami valdymo organai.
- Civilinis kodeksas: Civilinis kodeksas numato savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu.
- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas: Šis įstatymas svarbus organizuojant bendrijos finansinę veiklą ir užtikrinant skaidrų apskaitos tvarkymą.
Nuo bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos baigiasi jungtinės veiklos sutartis, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimai.
Alternatyvūs daugiabučio valdymo būdai
Savarankiškos daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros organizavimui butų ir kitų patalpų savininkai gali rinktis arba steigti bendriją, arba pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Kitokiu atveju, t. y. neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties, savivaldybės vykdomoji institucija skiria administratorių.
Jei bendrija nėra steigiama, daugiabučio valdymui gali būti pasirinkti kiti būdai:
- Pastato valdymą perima savivaldybės paskirtas administratorius.
- Paslaugas organizuoja jungtinės veiklos sutartimi susijungę gyventojai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar visiems daugiabučio gyventojams reikia sutikti steigti bendriją?
Ne, steigimui nereikia visų gyventojų sutikimo. Pagal įstatymą bendrijos steigimui užtenka daugumos butų ir kitų patalpų savininkų balsų steigiamajame susirinkime. Svarbu užtikrinti, kad visi gyventojai būtų tinkamai informuoti apie susirinkimą ir turėtų galimybę dalyvauti.
Kas atsitinka, jei dalis gyventojų nesutinka steigti bendrijos?
Gyventojai, kurie nesutinka su bendrijos steigimu, netenka teisės dalyvauti jos veikloje ir sprendimų priėmime, tačiau jie privalės prisidėti prie bendrų išlaidų (pvz., pastato priežiūros), kaip nustatyta teisės aktuose.
Kokius dokumentus reikia paruošti bendrijos steigimui?
Pagrindiniai dokumentai:
- Bendrijos įstatai.
- Steigiamojo susirinkimo protokolas.
- Valdymo organų narių sąrašas.
- Bendrijos buveinės adreso nustatymo dokumentai.
- Notaro patvirtinti įstatų dokumentai.
Kiek kainuoja bendrijos steigimas?
Bendrijos steigimo kaina priklauso nuo kelių veiksnių:
- Dokumentų tvirtinimo pas notarą mokesčiai.
- Juridinių asmenų registro įregistravimo mokestis.
- Galimos išlaidos konsultantams ar specialistams, jei kreipiatės pagalbos.
Tuo tarpu, gyvenamųjų vienbučių ar dvibučių namų ir nesudėtingųjų statinių (pvz. iki 80 kv. m ploto pastatai, vietinės reikšmės susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai ir kiti inžineriniai statiniai), skirtingai nei daugiabučių namų, techninę priežiūrą gali vykdyti patys šių statinių naudotojai, todėl prievolės vienytis ir bendrai organizuoti šių objektų priežiūrą teoriškai nėra. Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokato padėjėjas Jaunius Navickas atkreipia dėmesį, kad visgi dėl bendrų objektų, tenkinančių privačių gyvenamųjų namų kvartalų gyventojų interesus ir poreikius (pvz. kelias, gatvės apšvietimas, pakeliami užtvarai, rekreacinės zonos, žaidimų aikštelės, inžineriniai tinklai ar įrenginiai ir kt.), išlaikymo, valdymo, naudojimo ir priežiūros dažnai kyla neaiškumų ar net nesutarimų. Dėl šios priežasties gyventojai vis dažniau renkasi steigti bendrijas.
Gyvenamųjų namų savininkų bendrija (GNSB), bendrinėje kalboje geriau žinoma kaip individualių namų bendrija - tai ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis privatus juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas yra įgyvendinti pastatų (tam tikrais atvejais - žemės sklypų ar dvibučių gyvenamųjų pastatų butų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Šio juridinio asmens steigimo, veiklos vykdymo, valdymo, restruktūrizavimo ar likvidavimo tvarką nustato bendrosios Civilinio kodekso ir specialiosios Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos.
Teisininkas pažymi, kad GNSB steigimo iniciatyvos teisę turi bet kuris vienas (ar keletas) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkų, įskaitant ir nekilnojamojo turto vystytojus. GNSB steigimo klausimas sprendžiamas ir sprendimas dėl steigimo yra priimamas bendrijos steigiamajame susirinkime, susirinkime dalyvaujančių gyvenamųjų namų (tam tikrais atvejais žemės sklypų ar dvibučių gyvenamųjų pastatų butų) ar konkretaus visų gyventojų interesus tenkinančio daikto (pvz. kelio) savininkų paprastąja dauguma. J. Navickas atkreipia dėmesį, jog tam, kad steigiamasis susirinkimas galėtų būti laikomas teisėtu, jame turi dalyvauti daugiau kaip pusė visų gyvenamųjų namų (tam tikrais atvejais žemės sklypų ar dvibučių gyvenamųjų pastatų butų) savininkų ar konkretaus visų gyventojų interesus tenkinančio daikto bendraturčių.
Paprastai steigiamajame susirinkime kiekvienas gyvenamojo namo savininkas ar konkretaus visų gyventojų interesus tenkinančio daikto bendraturtis turi po vieną balsą. Visų GSNB steigimui reikalingų dokumentų sąrašą ir šių dokumentų rengimo, skelbimo ir tvirtinimo tvarką galima rasti jau aukščiau minėtų teisės aktų nuostatose, tačiau, apibendrinant, steigiant GNSB privaloma parengti visų pritariančiųjų bendrijos steigimui savininkų pasirašytą sąrašą, bendrijos įstatus, atitinkančius Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimus, skelbimą apie vyksiantį bendrijos steigiamąjį susirinkimą, steigiamojo susirinkimo protokolą, steigiamojo susirinkimo dalyvių sąrašą, savininkų, steigiamojo susirinkimo metu pareiškusių pritarimą steigti bendriją, sąrašą (su jų parašais) ir steigiamojo susirinkimo balsų skaičiavimo komisijos protokolą.
