Paveldėjimo procesas Lietuvoje apima įvairius aspektus, pradedant nuo testamento sudarymo ir baigiant turto dalybomis. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius paveldėjimo klausimus, įskaitant skolininko mirtį, valstybės įsipareigojimus, laiduotojo atsakomybę ir sutuoktinio teises.
Testamento Sudarymas ir Galiojimas
Testamentas yra svarbus dokumentas, leidžiantis asmeniui nuspręsti, kam atiteks jo turtas po mirties. Testamentą gali surašyti bet kuris veiksnus asmuo, palikdamas visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, įskaitant valstybę, savivaldybes ar juridinius asmenis. Taip pat testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad testamentai, sudaryti iki 2001 m. liepos 1 d., nėra registruojami Testamentų registre. Tačiau, jei testamentas buvo sudarytas įstatymų nustatyta tvarka iki šios datos, jis yra galiojantis, jeigu nėra pakeistas sudarytu vėlesniu testamentu ar nėra panaikintas.
Penki patarimai, kaip sudaryti pirmąjį testamentą
Penki patarimai, kaip sudaryti pirmąjį testamentą
Testamento Užginčijimas
Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.
Paveldėjimas ir Skolos
Mirus fiziniam asmeniui, jo turtas ir turtinės prievolės pereina įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Taigi, paveldimas ne tik turtas, bet ir skolos.
Pagal Civilinio kodekso 5.1 str. paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.
Įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Tačiau neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.
Gavę pranešimą apie skolininko mirtį, antstoliai sustabdo vykdomąsias bylas iki to momento, kol paaiškėja paveldėtojai. Jeigu skolų turintis žmogus neturi jokio turto (nei būsto, nei žemės sklypo, nei santaupų ar kt.), kurį galėtų paveldėti kiti asmenys arba valstybė perimtų savo nuosavybėn, tai skolų išieškojimas po jo mirties nutraukiamas. Vis dėlto sprendžiant, turi žmogus turto ar ne, reikėtų būti atidiems. Kartais artimųjų požiūriu bevertis statinys ar kitas asmeniui priklausantis daiktas teisiškai laikomas materialaus turto vienetu.
Jei po skolininko mirties kas nors pradeda tokiu turtu naudotis, tai toks asmuo gali būti pripažįstamas priėmusiu palikimą, o kartu - ir atsakingu už mirusiojo skolas.
Kaip Apsisaugoti Nuo Per Didelės Palikėjo Skolų Naštos?
Žmogaus negrąžintos skolos gali viršyti jo turėto turto vertę. Tokiu atveju priimti palikimą būtų nuostolinga, nes paveldėtojas įgautų prievolę dengti palikėjo skolas ne tik iš mirusiojo turėto turto, bet ir iš savo asmeninio turto.
Išeitis - antstolio sudaromas paveldimo turto apyrašas. Civilinio kodekso 5.53 straipsnyje įtvirtinta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą.
Apsisprendus sudaryti apyrašą, pirmiausia reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Jis išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, kuris vėliau pateikiamas antstoliui. Paveldimo turto apraše antstolis surašo visus palikimą sudarančius daiktus ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas. Apyrašo pabaigoje įpėdinis paliudija, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos.
Atsakomybė Už Skolas Priėmus Palikimą Pagal Apyrašą
Priėmęs palikimą pagal apyrašą, įpėdinis už mirusiojo skolas atsako visu paveldėtu turtu.
Sutuoktinio Teisės Paveldėjimo Atveju
Santuokoje įgytas turtas paprastai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Mirus vienam iš sutuoktinių, mirusiojo vaikai iš pirmos santuokos turi teisę į paveldėjimą.
Tačiau, jei yra sudaryta vedybų sutartis, kurioje nurodyta, kad vienas į kito turtą, skolas ir t.t. nepretenduojama, tuomet kiekvieno sutuoktinio turtas laikomas asmenine nuosavybe.
Dovanoto Turto Statusas
Padovanotas turtas dovaną gavusiam sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Turto Dovanojimas
Vadovaujantis CK 1.74 str., nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį turi patvirtinti notaras. Notarui reikėtų pateikti dovanojamų žemės sklypų nuosavybės dokumentus, žemės sklypų planus, tėvų santuokos liudijimą, dovanos gavėjų gimimo ir santuokos liudijimus, jeigu keitėte pavardes, bei asmens dokumentus.
Apdovanotasis, gavęs dovanų žemės sklypą ne iš artimo giminaičio, privalės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį valstybei nuo žemės sklypo vertės, nurodytos duomenų patikslinime, išduotame VĮ Registrų centro, arba pateikus nepriklausomų turto vertintojų vertinimą.
Mokesčiai
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami mokesčiai, susiję su turto dovanojimu ir paveldėjimu:
| Mokesčio Tipas | Informacija |
|---|---|
| Turto dovanojimo mokesčiai | Priklauso nuo dovanos gavėjo giminystės ryšio su dovanotoju ir turto vertės. |
| Turto paveldėjimo mokesčiai | Priklauso nuo paveldėto turto vertės ir paveldėtojo giminystės ryšio su palikėju. |
Kiti Svarbūs Aspektai
- Nepilnamečių vaikų teisės: Tėvai gali jiems priklausantį nuosavybės teise turtą perleisti savo nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tėvai tvarkytų vaiko turto reikalus iki vaiko pilnametystės.
- Turto deklaracija: Jei asmuo gyvena užsienyje, tačiau įsigijo butą Lietuvoje, turtas registruotas Registru centre, reikalinga turto deklaracija.
- Įgaliojimai: Įgaliojimai neveiksniems asmenims netvirtinami.