Juridiniai asmenys turi civilines teises ir pareigas, kurias įgyvendina jų valdymo organai. Kiekvienas juridinis asmuo privalo turėti vienasmenį valdymo organą (pavyzdžiui, administracijos vadovą, direktorių, prezidentą) ar kolegialų valdymo organą (valdybą, stebėtojų tarybą) ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra (Civilinio Kodekso 2.82 str.).
Akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1914) 37 straipsnyje nurodyta, kad bendrovės vadovas (juo gali būti tik fizinis asmuo, kuriam pagal teisės aktus nėra atimta tokia teisė) yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Jis savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis, t. y. grupės atstovavimas bendrovei.
Administracijos vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės reikalavimai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, todėl jis, vykdydamas jam pavestas pareigas, privalo vadovautis ne tik teisės aktais, bet ir tiesiogiai jo veiklą reglamentuojančiais dokumentais bei bendraisiais teisės principais - teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, veiklą vykdyti taip, kad ji neprieštarautų jo vadovaujamos bendrovės veiklos tikslams. Civilinio kodekso 2.87 str.
Atsakomybės Rūšys
Atsakomybė teisine prasme - tai subjekto pareiga atsakyti už padarytą arba padarytus teisės pažeidimus ir patirti tam tikras prievartos priemones, pavyzdžiui, atlyginti padarytą žalą.
Drausminė Atsakomybė
Drausminė atsakomybė yra darbo drausmės užtikrinimo priemonė, kuri taikoma darbo drausmės pažeidimo pagrindu. Darbo drausmės pažeidimo objektu gali būti bendrovės darbo tvarka, kuri yra nustatyta darbo teisės normų, pavyzdžiui, Darbo kodekso (DK). Vadovaujantis DK 99 str. 4 dalimi, sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kad priimamas į darbą bendrovės vadovas gali būti supažindinamas su informacija, kuri darbovietės nustatyta tvarka yra laikoma komercine (gamybine), technologine paslaptimi.
Tam tikri įpareigojimai dėl komercinės (gamybinės), technologinės paslapties saugojimo gali būti nurodomi ir sudaromoje darbo sutartyje (DK 95 str. 4 d.). Atitinkamos pareigos (saugoti informaciją) nevykdymas ir komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 235 str. 2 d. 2 p.), kurio pagrindu bendrovė turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjusi darbuotojo, šiuo atveju, vadovo (DK 136 str. 3 d.
Civilinė Atsakomybė
Esminis civilinės atsakomybės bruožas - visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.), t. y. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.
Pavyzdys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-335/2009 bankrutuojanti bendrovė pareiškė ieškinį buvusiam administracijos vadovui dėl nuostolių atlyginimo, teigdama, kad šie atsirado dėl bendrovės vadovo sau vienašališkai pasididinto atlyginimo. Konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas; paneigti nurodytą prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y.
Administracinė Atsakomybė
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK, Žin., 1985, Nr. 1-1) 9 straipsnį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nuo 2013 m. sausio 1 d.
Baudžiamoji Atsakomybė
Bendrovės vadovo baudžiamoji atsakomybė yra pagrindinė nusikaltimo padarymo teisinė pasekmė.
Apgaulingas pareiškimas apie juridinio asmens veiklą, t. y. apgaulingų duomenų oficialioje ataskaitoje ar paraiškoje apie juridinio asmens veiklą ar turtą pateikimas baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK, 205 str.); sąmoningas blogas įmonės valdymas, nulėmęs jos bankrotą ir dėl to didelės turtinės žalos kreditoriams padarymas baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 209 str.); apgaulingas apskaitos tvarkymas, t.y. tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (BK, 222 str.); aplaidus apskaitos tvarkymas, t.y.
Siekiant aiškesnio juridinio asmens vadovo atsakomybės reglamentavimo, manome tikslinga tai nustatyti darbo sutartyje, visiškos materialinės atsakomybės sutartyje, juridinio asmens įstatuose.
Vadovo atsakomybė už bendrovei padarytą žalą.
Teismų Praktika
Civilinė byla Nr.2-247-554/2015Proceso Nr. 2-59-3-00302-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.7; 2.5.10.5.2.1; 2.5.10.8; 3.1.7.5; 3.2.4.4; 3.4.2.3; 3.4.2.6; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 20 d.
Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, atsakovų atstovui advokatui Vytautui Krikščiūnui,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-247-544/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams Ž. B., M. B., esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje M. B., dėl žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė:
Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“, patikslinusi ieškinio reikalavimus po to, kai su vienu iš atsakovų M. B. sudarė taikos sutartį ir toje dalyje byla buvo nutraukta, prašė jos naudai priteisti: 1) iš atsakovų Ž. B. ir M. B. 55 089,06 Eur žalai atlyginti, nes atsakovai savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 2) iš atsakovo Ž. B. 17 924,09 Eur neperduoto bankroto administratoriui bendrovės turto vertę; 3) iš M. B. 25 545,82 Eur neteisėtai į jo sąskaitą pervestų bendrovei priklausiusių lėšų; 4) iš abiejų atsakovų 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2014-01-17 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą ir įmonės administratoriumi paskyrė L. P.. Bankroto administratorius, patikrinęs bendrovės dokumentus, nustatė, kad atsakovai Ž. B., kaip bendrovės direktorius, ir M. B., kaip bendrovės dalyvis (akcininkas), pažeidė kreditorių teises, nes neperdavė bankroto administratoriui bendrovės turto, apskaitos dokumentų, savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pasisavino bendrovės lėšas ir, nemokėdami mokesčių, padarė žalą bendrovei, kuri pasireiškė jai taikytų ekonominių sankcijų forma.
Bendrovės direktoriumi nuo 2010-10-08 iki 2013-02-28 buvo M. B., o nuo 2013-03-01 iki 2014-04-03 - Ž. B.. Panevėžio apygardos teismas 2014-01-17 nutartyje ieškovei iškelti bankroto bylą konstatavo, kad ieškovės veikla nuostolinga nuo 2011 metų ir kad ji yra nemoki. Ta pačia nutartimi teismas įpareigojo atsakovą, bendrovės vadovą Ž. B. perduoti administratoriui turtą pagal finansinę atskaitomybę ir dokumentus, tačiau atsakovas įpareigojimo neįvykdė. Todėl teismas jam 2014-02-13, 2014-05-22 nutartimis paskyrė atitinkamai 500 Lt ir 1500 Lt baudas. Atsakovas Ž. B., kaip buvęs įmonės direktorius, buvo atsakingas už turto išsaugojimą ir jo perdavimą administratoriui ir jo kaltė yra preziumuojama.
BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje teismas yra patvirtinęs kreditorių sąrašą ir 55 089,06 Eur kreditorinių reikalavimų sumą. Ieškovės nuomone, po direktoriaus pasikeitimo 2013-03-01 komercinė-ūkinė veikla nebebuvo vykdoma. Iš 2013-01-01 balanso duomenų matyti, kad ieškovė turėjo turto už 103 409 Lt, o pradelstos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 318 815,49 Lt. Iš to paties balanso matyti, kad ieškovė jau 2011-12-31 buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai sudarė daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės. Vadovaujantis CK 2.82 str.2.87 str., Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsniu, bendrovės vadovas buvo tiesiogiai atsakingas už bendrovės turto apsaugą, turto išsaugojimą.
Atsakovas Ž. B. neperdavė administratoriui turto, šio turto neišsaugojo, todėl bendrovei turi atlyginti prarasto turto vertę pagal bandomojo balanso duomenis - 17 924,09 Eur (61 888,30 Lt). Ši atsakomybė kildinama iš administracijos vadovo atsakomybės, nes jis neišsaugojo turto.
L R Įmonių bankroto įstatymas nustato, kad, kai įmonės vadovas ar įmonės savininkas, įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi žalos dydžiu yra laikomi kreditorių reikalavimai, kurių bankrutuojanti įmonė negali patenkinti dėl to, kad, iškėlus bankroto bylą, paaiškėja, jog įmonė neturi savo turto ir negali atsiskaityti su kreditoriais, ieškovė prašo priteisti iš atsakovų Ž. B. ir M. B. solidariai žalos atlyginimui sumą, lygią patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai - 55 089,06 Eur.
Akcininkas ir administracijos vadovai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, veikė bendrai prieš kreditorius, todėl jų atsakomybė solidari. Mano, kad tarp žalos ir įmonės savininko ir vadovo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes jeigu įmonės vadovas ir/ar savininkas būtų kreipęsi iš karto į teismą, kai paaiškėjo įmonės nemokumas, įmonės turto būtų užtekę atsiskaityti su kreditoriais.
VMI po atliktų patikrinimų nustatė eilę pažeidimų bendrovės veikloje teikiant ir tvarkant apskaitos dokumentus už 2011-2012 metus, nustatė, jog apskaita vesta neteisingai ir pažeidžiant galiojusių teisės aktų reikalavimus. Be kita ko, buvo nustatyta, kad bendrovė neapskaitė visų gautų pajamų, todėl netinkamai nustatė mokesčio bazę, į dokumentus įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir jos buhalteriniai dokumentai neatspindi tikrojo įvykdytų operacijų turinio. Konstatuota, jog bendrovei skirti pinigai už ieškovės suteiktas paslaugas tretiesiems asmenims laikotarpiu nuo 2010-10-08 iki 2012-12-31 pateko į akcininko M. B. sąskaitą, į kurią neteisėtai pervesta 25 545,82 Eur (88 204,62 Lt). Tokiu būdu atsakovas M. B. gavo nelegalias pajamas, nerodė apskaitoje ieškovės, kaip verslo subjekto, gaunamų pajamų, o jas pasisavino. Todėl šią sumą ieškovė prašė priteisti kaip bendrovei padarytą žalą.