Valstybės valdomas turtas apima nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį valstybei ir valdomą, naudojamą bei disponuojamą įstatymų nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje aptarsime, kas sudaro valstybės turtą, kaip jis valdomas, bei ką reiškia centralizuotas valdymas.
Valstybės Turto Sudėtis
Pagal 19 straipsnio nuostatas, valstybės turtą sudaro nekilnojamasis turtas (išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus) ir kitos paskirties turtas, kurio negalima priskirti prie šios dalies 1-6 punktuose nurodytų grupių nekilnojamojo turto.
Nekilnojamasis turtas yra turtas, kuris negali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės.
Nekilnojamuoju turtu laikomi:
- Žemės sklypai.
- Įvairūs statiniai (taip pat nebaigti statyti) - tai pastatai, priestatai, tiesiniai (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.) ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar jau yra pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra tvirtai sujungti su žeme.
- Gyvenamajame ar negyvenamajame pastate esantys butai ar įrengtos gyvenamosios patalpos ir kitą funkcinę (ne gyvenamąją) paskirtį turinčios patalpos.
- Įvairūs inžineriniai įrenginiai, kurių funkcijos susijusios su žemės sklypu ar pastatu ir pan.
Kilnojamasis turtas tai turtas, kuris gali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir nesumažinus jo vertės. Registruotinam kilnojamajam turtui priskiriami automobiliai, žemės ūkio technika, šaunamieji ginklai ir kt.
Centralizuotas Valdymas
Siekiant efektyvesnio valstybės nekilnojamojo turto valdymo, Lietuvoje numatoma įdiegti centralizuoto valdymo sistemą. Finansų ministerija parengė 10 įstatymų pakeitimų paketą, leisiantį pertvarkyti valstybei priklausančio nekilnojamojo turto valdymą. Pasiūlymų esmė - sudaryti sąlygas centralizuotam valstybės nekilnojamojo turto valdymui įdiegti ir įmonės, kuri centralizuotai valdys šį turtą, veiklai pradėti. Jau nuo kitų metų planuojama nekilnojamo turto valdymą perduoti į vienas rankas - centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (CTV), kuris būtų steigiamas sujungiant Valstybės turto fondą ir Turto banką.
Pagal Turto valdymo įstatymą, valstybės nekilnojamasis turtas, laikantis įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai. Tai reiškia, kad valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui (toliau - centralizuotas valdymas).
Valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai - tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui (toliau - centralizuotas valdymas). Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti.
Sprendimą dėl administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir kartu su juo perduodamo kito šioje dalyje nurodyto valstybės turto perdavimo patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui priima Vyriausybė, kuri nustato šioje dalyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto perdavimo centralizuotai valdyti, centralizuoto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui kartu su administracinės paskirties valstybės nekilnojamuoju turtu gali būti perduodamas kitos paskirties valstybės nekilnojamasis turtas, taip pat ilgalaikis materialusis turtas, reikalingas valdymo ir naudojimo tikslams ir šį turtą naudojančių asmenų poreikiams tenkinti.
Pagrindiniai Centralizuoto Valdymo Aspektai
- Informacijos valdymas: CTV valdys visą informaciją apie valstybei nuosavybės teise priklausantį visą nekilnojamąjį turtą.
- Valdymo stebėsena ir kontrolė: Disponuodamas informacija jis galės vykdyti valdymo stebėseną ir kontrolę, nes turto valdytojai privalės savo sprendimus derinti su CTV.
- Turto perskirstymas: Tokiu būdu atsiras galimybės nenaudojamą turtą perskirstyti, t. y. perduoti kitam valdytojui, kuriam jo reikia, arba jį parduoti, jeigu jis valstybės poreikiams nereikalingas.
- Administracinės paskirties turto valdymas: Administracinės paskirties nekilnojamasis turtas palaipsniui bus perduodamas valdyti CTV, pereinant prie turto nuomos santykių. Beje, nuomos santykiai plačiausiai taikomi užsienio valstybėse, kurios turi ilgametę centralizuoto valdymo patirtį.
- Turto priežiūros paslaugos: CTV galės centralizuotai pirkti turto priežiūros paslaugas, taip būtų pasiekta masto ekonomija, todėl mažėtų išlaidos turto priežiūrai.
- Turto naudojimo ir įsigijimo alternatyvų vertinimas: Kas racionaliau - statyti ar pirkti naują pastatą, o gal išsinuomoti tokį turtą rinkoje turto valdytojui patars CTV, kuris ir bus naujo administracinio turto įsigijimo organizatoriumi.
CTV Funkcijos ir Veikla
Siekiant efektyvesnio valstybės nekilnojamojo turto valdymo, CTV ketinama patikėti platų veiklų spektrą. Centralizuotą nekilnojamojo turto valdymą sudarys 8 pagrindinės veiklos. CTV taip pat koordinuos valstybės institucijų priimamų sprendimų dėl nekilnojamojo turto perdavimo, nuomos ar nurašymo procesus, atliks nekilnojamojo turto valdymo efektyvumo rodiklių vertinimą, kaups informaciją apie visą valstybės nekilnojamąjį turtą ir dėl jo sudarytus sandorius.
Administracinės paskirties nekilnojamasis turtas palaipsniui bus perduodamas valdyti CTV, pereinant prie turto valdymo ir priežiūros paslaugų teikimo santykių su šio turto tikraisiais naudotojais - valstybės institucijomis ir įstaigomis, kurios CTV perduotu turtu naudosis panaudos pagrindais. Mažinant išlaidas turto priežiūrai, šias paslaugas CTV galės pirkti centralizuotai. Jis bus ir naujo administracinės paskirties turto įsigijimo organizatorius, kuris spręs, kokiu būdu jį įsigyti - pirkti, statyti ar nuomotis.
Prie bendrojo valstybės turto valdymo principų prisijungia „Sodra“, kuri valdys turtą ne ministro įsakymu, o Turto valdymo įstatymo nustatyta tvarka.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo funkcijos apima centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise perduoto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto (įskaitant šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytiems tikslams naudojamą administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą) valdymą ir priežiūrą pagal su šio turto naudotojais sudarytas turto nuomos sutartis.
Atnaujinimo Projektai
Vyriausybė nustato centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo poreikio vertinimo ir šio nekilnojamojo turto atnaujinimo projektų (toliau - atnaujinimo projektas) įgyvendinimo tvarką. Atnaujinimo projektus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdyba, išskyrus 10 000 000 eurų ir didesnės vertės atnaujinimo projektus, kuriuos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdybos siūlymu tvirtina Vyriausybė.
Atnaujinimo projektuose gali būti nurodytos kitos, su atnaujinimo projekto įgyvendinimu susijusios, sąlygos.
Finansavimo Šaltiniai
Atnaujinimo projektams finansuoti gali būti panaudotos iš asignavimų valdytojų gautos valstybės biudžeto lėšos. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas prievolių, susijusių su atnaujinimo projektų įgyvendinimu, įvykdymui užtikrinti gali įkeisti patikėjimo teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą, išskyrus Vyriausybės rūmus ir kitą valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris pagal įstatymus gali nuosavybės teise priklausyti tik valstybei.
Turto Patikėjimo Teisė
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.
Kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį ir tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti valstybines funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Apribojimai Patikėjimo Teisės Subjektams
Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali:
- Šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims.
- Jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį.
- Juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą.
- Jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai kitų juridinių asmenų patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybės turtas gali būti perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis kitiems asmenims.
Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šioje dalyje nenurodyti, Vyriausybės sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai.
Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma.
Situacija Lietuvoje
Naujausiais Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, valstybė turi daugiau nei 30 000 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia beveik 17 mln. kv. m. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, sprendžiant šią problemą, pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, parduoti perteklinį, o likusiam taikyti nuomos principą.
„Šiuo metu pasitelkus Valstybės turto informacinės paieškos sistemą (VTIPS) siekiama inventorizuoti turimą valstybinį nekilnojamąjį turtą. Tačiau pastebima, kad ne visos institucijos noriai teikia duomenis, todėl iki galo nėra aiškus bendras vaizdas. Pirmiausia būtina žinoti, kokio turto turime, tuomet jį reiktų sugrupuoti į perteklinį ir gerąjį - naudojamą - turtą. Perteklinis turtas turėtų būti parduotas, o naudojamas - efektyviai valdomas, pavyzdžiui, ne perleidžiant šį turtą valstybinėms įstaigoms, o nuomojant joms. Institucijos, kas mėnesį mokėdamos už pastatus ir jų išlaikymą, bus suinteresuotos neturėti perteklinio turto, o turimą valdyti efektyviai“, - galimą sprendimą pateikė M.
„Newsec“ atstovo teigimu, rinka ir jos sąlygos nuolat kinta, todėl NT valdymo efektyvinimas turi būti nenutrūkstantis, nuolatinis procesas.
„Tokio kompetencijų centro branduoliu turėtų būti paties Turto banko specialistai, ekspertai iš tų valstybės įmonių, kurios jau turi sėkmingos NT valdymo praktikos ir specialistai iš privataus sektoriaus. Į geriausius sprendimus NT valdymo srityje orientuotas kompetencijų centras galėtų veikti panašiu į valdybas, modeliu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į korupcijos grėsmę bei sukurti įrankius jai užkirsti, kai bus įgyvendinama valstybinio NT valdymo efektyvumo pertvarka“, - aiškino M.
Anot „Cobalt“ teisininko, ruošiantis valstybinio NT realizavimui jo valdytojas privalo atlikti namų darbus. Kadangi dalis NT (jei kalbame ne tik apie Vilniaus senamiestį) nebūtinai kels didžiulį susidomėjimą tarp potencialių pirkėjų, valdytojas tokį turtą privalo siekti padaryti patrauklų - panaikinti teisinius neatitikimus, inicijuoti reikiamus teritorijų planavimo pakeitimus ar pan.
„Siekiant patenkinti valstybės poreikį naujam NT taip pat nereiktų galvoti tik apie turto įsigijimą nuosavybėn. Šiuo metu ypač pasigendame platesnio nuomos instituto taikymo. Pavyzdžiui, remiantis „build-to-suit“ modeliu, valstybė, suteikusi galimybę statyti ar rekonstruoti NT, išsinuomotų visiškai naujas ir jos poreikiams pritaikytas patalpas (taptų pagrindiniu nuomininku), o privatus vystytojas išlaikytų nuosavybės teisę į NT bei užpildytų likusias patalpas privačiais nuomininkais.
tags: #valdomas #nekilnojamasis #turtas