Žiaurus nužudymas Marijampolėje: sulaikytas įtariamasis ir gaujų istorijos atgarsiai

Tragiškas įvykis sukrėtė Marijampolę, kai pareigūnai rado mirusį vyrą su smurto žymėmis. Pirmadienį, 14 val. 58 min. Marijampolės sav., Gavaltuvos k., pareigūnams įėjus į namus, jame buvo rastas mirusio vyro (gim. 1963 m.) kūnas su smurto žymėmis galvos srityje.

Įtariamasis - vos 23-ejų (gim 2002 m.) vyras, kuris uždarytas į Kauno apskr. VPK areštinę. Įtariamasis buvo neblaivus - jam nustatytas 1,62 promilės girtumas. Sulaikytasis praeityje nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 129 str. 1 d. Už nužudymą Baudžiamajame kodekse numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Šis įvykis primena apie tamsiąją Marijampolės istorijos pusę, kurioje nusikalstamumas ir gaujų veikla paliko ryškų pėdsaką. Suvalkijos sostinės pareigūnai džiaugiasi, kad bent jau iki šiol čia mažiausiai pralieta kraujo, išvengta žiaurumo protrūkių ir brutalaus smurto aukų.

Marijampolės gaujų užuomazgos

Policijos pareigūnų teigimu, nusikalstamų gaujų pradininkais Marijampolėje reikėtų laikyti Arūną Jakštą, Arūną Brusoką, pravarde Džabaras, ir Virginijų Gruodį. Jauni (tuomet jiems buvo po 21 - 26 metus), užsikrėtę kitų miestų nusikaltėlių išpopuliarintu įvaizdžiu - plikai skusta galva ir masyviu sprandu, norintys pademonstruoti savo ištreniruotą kūną, neturintys kur išlieti energiją.

Kita jų „medalio“ pusė - grubūs, nežinantys, kas yra pagarba, pirmenybę teikiantys kumščiams. Po vieną jie būdavo niekas, trise - jau gąsdinanti, diktuojanti ir griaunanti jėga. Kalbama, kad pirmosios šių jaunuolių jėgą pajuto tuomet didelėse eilėse prie prekių, dalintų pagal talonus, vargdavusios moterėlės - jas „kampuotieji“ sugebėdavo išmesti iš eilės, kaip sakoma, dėl nepatikusių akių.

Paskui skustagalvių akiratyje atsidūrė pirmieji komerciniai kioskai. Brutalūs jaunuoliai, atėję būreliu, prisirinkdavo norimų prekių - cigarečių, tuomet populiaraus lenkiško konjako, saldumynų ir leisdavo suprasti, kad pasiskundus policijai būsią tik blogiau. Įžūlūs nusikaltėliai net nesumodavo prekybininkams melagingai paaiškinti, kad vaišes renkasi avansu - esą saugos kioską nuo kitų ilgapirščių (suteiks vadinamąjį „stogą“).

Iš pradžių nuo chuliganų nukentėję žmonės, paženklinti smūgių pėdsakais, pranešdavo apie tai pareigūnams, tačiau „kampuotieji“, vos tik apie tai sužinoję, pareiškėjus arba dar kartą pagąsdindavo, arba papirkdavo. Pabūgę žmonės staiga policijoje „prisimindavo“, kad nukentėjo ne nuo chuliganų - tai esą nuo laiptų nukrito, tai į važiuojantį automobilį atsitrenkė. Ko gero, ilgainiui tokia praktika gauja virstantiems chuliganams leido pasijusti nebaudžiamiems, visagaliams.

Marijampolės vieta Lietuvoje

Gatvės banditėlių „karjera“

Nuo chuliganizmo prie, vadinkime, „aukštesnio lygio“ nusikalstamos veiklos A. Jakštas su savo bendrais perėjo 1992 metais, kai, be minėtų Džabaro ir V. Gruodžio, prie jo prisišliejo Vytautas Gibas, Drąsius Kereiša, Petras Ašeriškis (Čigonas, Čečėnas), Benediktas Bendoraitis (Benderis). Du pastarieji buvo geru dešimtmečiu vyresni už savo bendrus, tačiau visus vienijo tie patys interesai. Beveik visi - anksčiau jau teisti, sėdėję. Jie susibūrė į nusikalstamą grupę asmeniniam piliečių turtui grobti ir prievartauti.

Gaujos lyderiu tapo šios veiklos pradininkas Arūnas Jakštas. „Jakštai“ lankė verslininkus, kioskų savininkus. Siūlyti savo „stogą“ „berniukai“ paprastai atvažiuodavo ne po vieną. Už „apsaugą“ pareikalavę mokėti tam tikrą sumą pinigų (iš pradžių - po 3 000 ar 4 000 talonų, vėliau - nuo keliasdešimties litų iki kelių šimtų JAV dolerių per mėnesį), „jakštai“ palikdavo verslininkams savo vizitines korteles.

Iš tiesų, net ir gaudami „mokesčius“, „jakštai“ verslininkų turto nesaugodavo - pareigūnams žinomas ne vienas atvejis, kai „stogą“ turėję kioskai tuo pat metu nukentėjo nuo vagių ir plėšikų, o „stogdavių“ išdalintose vizitinėse kortelėse buvę telefonų numeriai tylėdavo. Verslininkams, atsisakiusiems „jakštų“ peršamos paslaugos, nusikaltėliai žadėdavo „duoti į galvą“, turtą „paleisti dūmais“.

Neretai duoklės būdavo paimamos prekėmis. Štai atvykdavo į kioską Čigonas, prisirinkdavo prekių ir pasakydavo, kad tai - „Jakšto sąskaiton“. Kaip tik Čigonas elgdavosi brutaliausiai - jis ir sulaikytas buvo tada, kai viename kioske, gviešdamasis alaus ir cigarečių, pardavėjai pakišo peilį.

Verslininkais tapti nepavyko

„Jakštų“ grupuotė šefavo ir tuo metu pelningai Marijampolės automobilių turguje besidarbavusius prekeivius. A. Jakštui jau kalint Lukiškėse, pareigūnų rankose atsidūręs vienas jo vienminčio giminaičio laiškas tai tik patvirtino. Bendras pranešė savo lyderiui, kad be jo automobilių turguje nebėra tvarkos, tiesiog atiminėjamos mašinos.

„Dabar iš Vilniaus ir Kauno atvykę vyrukai pareiškė, kad nuo šiol reikės mokėti jiems, jeigu jau savo mafiją pasodinome“, - buvo rašoma laiške. Nuo pat nusikalstamos veiklos pradžios „jakštams“ labai rūpėjo ir kelių miesto objektų privatizavimo reikalai. Pareigūnams žinoma, kad A. Jakštas, siekdamas sau naudingų rezultatų, grasino ir darė moralinį spaudimą tuo metu mieste vykusių aukcionų dalyviams.

Jis su bendru aplankydavo būsimo aukciono dalyvį ir nurodydavo jam, kokios siūlomos sumos negalima viršyti, antraip „būsią blogai“. Aukciono organizatoriams apie tai sužinojus, aukcionai nurodytą dieną neįvykdavo.

Prieš atsidurdami už grotų „jakštai“ 1993 metų vasarį įregistravo bendrovę „Notus“, per kurią tikėjosi legalizuoti savo pinigus. Firmos prezidentu buvo laikomas D. Kereiša, pats A. Jakštas tenkinosi viceprezidento postu. Įmonės įregistravimo dokumentuose buvo nurodyta, kad „Notus“ versis mažmenine prekyba, prekyba su užsienio šalimis, komerciniu tarpininkavimu ir panašiai.

Kurį laiką „Notus“, susiradusi nekokią reputaciją turinčių verslo partnerių Vokietijoje, prekiavo naudotais automobiliais ir jų detalėmis. Marijampolės policijai buvo žinoma, kad „Notus“ vokiškieji partneriai savo šalies teisėsaugininkų akiratyje buvo už vogtų daiktų supirkinėjimą, narkotikų ir pornografijos platinimą.

Vėliau „jakštų“ santykiai su vokiečiais labai pašlijo: partneriai vieni kitus pradėjo kaltinti vagystėmis, apgaulėmis, vokiečiai keletą kartų netgi kreipėsi į policiją. Nusikaltėlių „verslininkystei“ buvo aplaužyti „ragai“.

Beje, „išplauti“ pinigus, įsitvirtinti legaliame versle ir tapti galbūt ne vien Marijampolėje gerbiamais verslininkais „jakštams“ galutinai sutrukdė 1993 metų liepą įsigaliojęs Prevencinio sulaikymo įstatymas, leidęs įtariamus asmenis sulaikyti ir suimti dviem mėnesiams net ir nepateikus kaltinimų. Dabar pareigūnai sako, kad šis įstatymas buvo naudingas „užveržiant“ iki tol buvusių nesutramdomų asmenų nusikalstamą veiklą.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas

Pirmieji pradėjo - pirmi ir sėdo

Penki „jakštai“, visiškai neigę savo kaltę, buvo nuteisti 1995 metų kovo mėnesį (du jų bendrininkai pasislėpė). Tiesa, teisme nepavyko įrodyti, kad „jakštai“ buvo susibūrę į organizuotą nusikalstamą susivienijimą (gaują), tad dėl šio kaltinimo visi buvo išteisinti. Tačiau dėl turto prievartavimo, vagysčių ir chuliganizmo apkaltintiems „jakštams“ Marijampolės rajono apylinkės teismas atseikėjo po 5-7metus kalėti.

Neįrodytos grupuotės lyderiu laikomas A. Jakštas, prieš tai du kartus jau teistas už chuliganizmą, už reketą buvo nuteistas septynerių metų laisvės atėmimo bausme ir pasiųstas į griežtojo režimo pataisos darbų koloniją. Teisme prieš „kampuotuosius“ liudijo beveik dvidešimt įslaptintų asmenų. Ne vienam ir toliau buvo grasinama tylėti.

Vieno liudytojo kioskas už tai buvo sudegintas. Kai kurie, pabūgę neprognozuojamų ir galinčių be gailesčio viską sugriauti nusikaltėlių, apskritai atsisakė liudyti.

Nuteisus penkis „jakštus“, po metų Kauno policija sučiupo šiame mieste pasirodžiusius dar du A. Jakšto bendrininkus - V. Gruodį ir D. Kereišą, tuo metu besislapsčiusius nuo teisingumo. Abu vyrai kaip kokie nemąstantys vaikai įkliuvo sėdėdami automobilyje pačiame Kauno centre, netoli Vyriausiojo policijos komisariato.

Pareigūnams jie sukėlė įtarimų, tad buvo atvesti į komisariatą. Čia ir paaiškėjo, kad tai dvejus metus ieškomi „jakštai“. Buvo manoma, kad V. Gruodis slapstydamasis gyveno Rusijoje, tačiau jis buvo pastebėtas važinėjantis prabangiu automobiliu Vilniuje, Palangoje.

Pareigūnus pribloškė ieškomo V. Gruodžio elgesys, kai šis vyras buvo atpažintas spaudoje publikuotoje nuotraukoje su „Mis pasaulis“ iš Indijos Aišvarija Raj, tais metais viešėjusia Lietuvoje... Sulaikyti vyrai vaidino nustebusius - esą jokių nusikaltimų nepadarę ir net nepažįstantys jokių „jakštų“.

Tačiau po pusmečio jie išgirdo teismo nuosprendį už turto prievartavimą - abiem paskirtos pusšeštų ir septynerių metų laisvės atėmimo bausmės.

Nauji lyderio „žaidimai“

2000-ųjų balandį anksčiau laiko išleistas iš Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos Arūnas Jakštas (dabar jam 39 metai) sugrįžo į Marijampolę, kur gyvena jo sūnus ir po skyrybų antrą šeimą sukūrusi buvusi žmona. Dar kalėdamas Arūnas „Akistatos“ korespondentei sakė Lietuvoje savo ateities nekursiąs, nes policija neleisianti jam ramiai gyventi. Vyras neslėpė laimės ieškosiąs užsienyje.

Grįžęs į laisvę Arūnas su dar dviem savo bendražygiais įregistravo bendrovę „Notus ventus“, tačiau jos veikla nutrūko net neprasidėjusi. Vos daugiau nei du mėnesius laisvai pavaikščiojęs A. Jakštas, vieną vakarą lankydamasis miesto centre veikusiame dainininko ir verslininko Žilvino Žvagulio „Muzikiniame angare“, laiką leido muzikuojant garsiesiems ŽAS-ams. Čia Arūnas ir keliolika jo nuolankių vyrukų susigrūmė su angare dirbusiais apsaugos darbuotojais, kurie kreipėsi į policiją.

Tardymo skyriuje tuoj pat buvo iškelta baudžiamoji byla dėl chuliganizmo. Nukentėjusiųjų teigimu, dėl gerai ištreniruoto ir išpuoselėto kūno įspūdingos išvaizdos vyriškis, iki pusės nuogas, ryškiomis tatuiruotėmis išmargintomis rankomis ir nugara, kaklą pasipuošęs stambia grandine, bandė „neapžiūrėtas“ prasibrauti į palapinę. Vienas apsaugos darbuotojas jį sugriebė už rankos ir nepraleido.

Nepaklusnusis, kurį dauguma aplinkui vadino pavarde - Jakštu, mestelėjo jį sulaikiusiajam: „Jūs man, pydarai, padarėte gėdą“ ir pasiūlė pasikalbėti lauke. Replikomis apsisvaidę vyrai susikibo. Nukentėjusiųjų teigimu, A. Jakštas pirmas netikėtai smogė kumščiu į veidą. Susipešusius vyrus puolė raminti ir apglėbę laikė jų draugai.

A. Jakštas, tarsi perspėdamas apie gresiantį pavojų, pratarė, jog palapinėje dar yra bent dešimt jo žmonių, tad visi „galintys gauti į galvą“. Konfliktui aprimus, A. Jakštas su keliais savo draugais įėjo į angarą ir atsisėdo prie „savo žmonių“. Po kelių minučių būrys naujosios kartos „jakštų“ vienu metu pakilo nuo stalo ir grėsmingai patraukė išėjimo link. Priekyje išdidžiai ėjo pusnuogis A. Jakštas. Visi jie apsupo tris apsaugos darbuotojus ir pradėjo daužyti rankomis, o parkritusius spardė.

Muštynės tetruko apie tris ar keturias minutes. Tarp kitų diskotekos lankytojų kilo panika, dauguma klykė ragindami nesimušti. Akimirksniu A. Jakštas užšoko ant stalo ir grubiais, nepadoriais judesiais sušoko savotišką pergalės šokį. Autoriteto pavyzdžiu pasekė paskui jį ant stalo liuoktelėję keli ištikimi jo palydovai ir garbintojai - ne tokio įspūdingo sudėjimo jaunuoliai.

Netrukus šie palydovai glaudžiu ratu apsupo A. Jakštą ir šitaip apsaugotą pagarbiai išlydėjo iš palapinės. Visi pradingo tamsoje.

Tuokart apklausti A. Jakštą pareigūnams nepavyko, nes, kaip jie tikino, įtariamojo nerasta namuose. Policininkai pražioplino ieškomąjį ir dar kartą: tapo žinoma, kad A. Jakštas išvykęs į Vokietiją.

Po gero pusmečio Marijampolės teisėsaugininkus pasiekė žinia, kad A. Jakštas sulaikytas Vokietijoje, nedideliame miestelyje netoli Šveicarijos sienos. Šaltinių teigimu, A. Jakštas užsienyje dabar jau nuteistas ir kali už nekokybiškų narkotikų, keliems vartotojams galėjusių tapti mirties priežastimi, platinimą.

Marijampolės teisėsaugininkai turi duomenų, kad A. Jakštas iš Vokietijos turėtų būti išgabentas dar iki šių metų pabaigos. Jie viliasi, kad pavyks atnaujinti įvykių „Muzikiniame angare“ tyrimą, tačiau negali garantuoti, kad už chuliganizmą A. Jakštas vėl bus nuteistas.

Iškrikusiųjų vietą užima kiti

Marijampolės ONTT akiratyje šiuo metu yra apie 30 asmenų, laikančių save „jakštų“ pasekėjais. Jų nusikalstama veikla daugiausia susijusi su automobilių vagystėmis ir už jas reikalaujamomis išpirkomis. Neseniai lygtinai nuteistas vienas iš jų - Mantas Švelnys (25 m.). Šiuo metu policija ieško už žmogžudystę teisto, o dabar dėl reketo įtariamo A. Jakšto sesers sūnaus Dariaus Majausko (23 m.).

Prieš kelis mėnesius policijos akiratyje atsidūrė ir A. Jakšto sūnus Elvis - jaunuolis minimas vienoje prievartavimo byloje. Pareigūnų teigimu, naujosios kartos atstovai yra grubesni, žiauresni, siekiantys pranokti senuosius autoritetus.

Kalbant apie senuosius gaujos narius, šiuo metu neturima neigiamų duomenų tik apie Čigoną ir Benderį. Pirmasis visai pradingęs iš akiračio, o antrasis darbuojasi vienoje įmonėje apsaugininku ir turi aibę problemų dėl blogais keliais pasukusių savo atžalų - vienas Benderio sūnus nuteistas už išžaginimą, kitas tituluojamas moksleivių siaubu Benderiuku ir jau teistas už vagystes.

Šešių vaikų tėvas Benjaminas Bendoraitis (45 m.) dėl tokio savo atžalų likimo linkęs kaltinti žmoną, kuri, jam atsidūrus už grotų, vaikų taip pat neprižiūrėjo. Šiuo metu šeima išsiskyrusi. Grįžęs iš kolonijos Benderis du kartus buvo užpultas ir patekęs į medikų rankas. Vieną kartą vyras buvo padurtas peiliu, kitą kartą jam buvo sulaužytos abi kojos.

Nukentėjusiajam pretenzijų nepareiškus ir su policija bendravus nenoriai, užpuolimų motyvai iki šiol liko neaiškūs.

Gaujoje neišvengta ir netekčių

2000-ųjų rugpjūtį Marijampolėje, netoli miesto ligoninės, žuvo naujutėlaičiu motociklu „Yamaha“ važiavęs Arūnas Brusokas (31 m.), tuokart vos prieš kelis mėnesius sugrįžęs iš įkalinimo įstaigos. Džabaro pravardę turėjęs vyras už turto prievartavimą buvo nuteistas pusseptintų metų laisvės atėmimo bausme.

Lemtingąją pavakarę Arūnas skuodė stulbinančiu greičiu. Posūkyje nesuvaldyto motociklo trenksmas priminė sprogimą. Nuo smūgio lūžo betoninis pakelės stulpas. Sušokę prie langų daugiabučių gyventojai pamatė į tvorą įsirėžusį motociklą ir juo važiavusį pusnuogį, tik trumpomis kelnėmis mūvėjusį motociklininką.

Džabaro gyvybė užgeso netrukus. Šalia apgadinto motociklo pareigūnai rado besimėtančius du šalmus, tačiau spėjo, kad vyras važiavo be šalmo. Naujas motociklas, nepriklausęs A. Brusokui, buvo skirtas parduoti. Džabaro žūtimi susidomėję marijampoliečiai suskubo įvykį apipinti gandais.

Vieni kalbėjo, kad motociklininkui kelyje pasimaišė netikėtai išlindęs opelis, kiti pasakojo, neva kažkas matęs, jog ta gatve vienas paskui kitą skuodė du panašūs motociklai, o savotiškas lenktynes filmavo motociklininkų draugai. Įvykį tyrę pareigūnai tikino tokių duomenų neturį. Žuvusiojo artimieji sakė, kad Arūnas paprasčiausiai nesuvaldė motociklo, kuriuo buvo važiavęs vos keletą kartų.

Kiti nusikaltimai ir incidentai

Dviejų vyrų mirtimis paženklinti kaltinamųjų išpuoliai įvyko 2023 metų lapkritį Marijampolėje. Bylos duomenimis, kaltinamasis N. B. kartu su kaltinamąja P. G. dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju rankomis jam sudavė keturis smūgius į veidą bei koją, taip asmeniui sukeldami nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pareigūnai tyrimo metu nustatė, kad kaltinamasis L. K. tam pačiam vyrui kelis kartus dūrė peiliu į krūtinės sritį. Nukentėjusysis nuo durtinių žaizdų įvykio vietoje mirė. Visi trys bendrininkai 2023 m. lapkričio 25 d. smurtavo prieš kitą vyrą, kuriam sudavė daugiau nei 14 smūgių į įvairias kūno vietas.

Įtariama, kad minėti asmenys peiliu ir žirklėmis nukentėjusiajam padarė sužalojimus galvos, kaklo, sprando ir pilvo srityse, nuo kurių pastarasis netrukus įvykio vietoje mirė. Manoma, kad kaltinamieji tą pačią dieną smurtavo dar prieš kitą vyrą.

Nustatyta, kad bendrininkai, panaudodami peilį, žnyples, žiebtuvėlį ir cigaretes, nukentėjusiajam padarė durtines-pjautines žaizdas, nudegimus, nubrozdinimus įvairiose kūno vietose. Ikiteisminis tyrimas pasižymėjo dideliu sudėtingumu - asmenys nuolat keitė parodymus ir bandė klaidinti pareigūnus, kurie pasitelkę inovatyvius tyrimo metodus sugebėjo surinkti esminius duomenis ir atskleisti nusikaltimų detales. Tyrimas apėmė didžiulį duomenų kiekį - baudžiamąją bylą sudaro net 16 tomų medžiagos.

Kaltinamajam L. K. pareikštas kaltinimas pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 129 straipsnio 1 dalį dėl dviejų nužudymo epizodų, o N. B. ir P. G. - dėl vieno nužudymo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Minėta trijulė taip pat kaltinama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

BK už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą numato viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Už tokio pobūdžio nesunkų sveikatos sutrikdymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų, o už nužudymą - laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Smurtas įkalinimo įstaigoje

Kaip pranešė Kalėjimų departamentas, nusikaltimas Marijampolės pataisos namuose įvykdytas trečiadienį, apie 18val., kai pasivaikščiojimo kiemelyje per konfliktą vienas nuteistasis kitam dūrė į kaklą. Nukentėjusysis, gimęs 1980 m., mirė vežamas į ligoninę. Dėl ko kilo mirtinas konfliktas aiškinasi KD Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai.

R. Raulyno istorija

R. Raulynas kalėjime sėdi nuo 2001-ųjų metų už Lietuvą sukrėtusį nusikaltimą: 14-metės išprievartavimą ir dvigubą žmogžudystę. 2001 m. gruodžio 3 d. jis dalyvavo šventėje Virbalyje, ten buvo ir 14-metė mergina kartu su motina ir patėviu. Įkaušęs R. Raulynas ėmė kabinėtis prie aštuntokės, o galiausiai ją nusitempė į palėpę, smogė į veidą ir išžagino.

Kitą rytą apie tai, kas įvyko, mergaitė papasakojo savo motinai, kuri norėjo pasiskųsti policijai, tačiau nusikaltėlis jai prigrasino to nedaryti, nes kitaip bus nužudyta. Nepaisant to, kad motina į teisėsaugą nesikreipė, R. Raulynas su trim draugais vis tiek atvažiavo į jos namus gruodžio 7-ąją. Ten buvo surengta žiauri egzekucija - mamą ir patėvį įsilaužėliai subadė peiliu, o po to padegė namus. 14-metę R. Raulynas pagrobė ir išsivežė į Kauną, ten laikė uždaręs bute, kol galiausiai į butą įsiveržę pareigūnai žudiką sulaikė, o mergaitę išlaisvino.

Nusikaltimo organizatoriumi pripažintam R. Raulynui buvo skirta įkalinimo iki gyvos galvos bausmė, jo sėbrai jau atsėdėjo 20 metų ir buvo paleisti į laisvę.

2015 m. R. Raulynas figūravo skandalingoje istorijoje, kai Lukiškių kalėjimo prižiūrėtojus apipylė fekalijomis. Keršydami už tai trys pareigūnai jam surengė žiaurią egzekuciją. Vėliau ekspertai nustatė, kad R. Raulynui buvo suduoti smūgiai į ne mažiau kaip į 9 kūno vietas, jam buvo praskelta galva, o patirti sužalojimai yra vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Už tai, kad primušė nuteistąjį, piktnaudžiavimu buvo apkaltinti pareigūnai - jiems teismas skyrė pinigines baudas, abu turėjo sumokėti kiek daugiau nei 6 tūkst. eurų.

Pernai R. Raulynas stojo prieš teismą kaip kaltinamasis dėl 2020 m. išsiųsto laiško, kuriame grasino susidoroti su nepilnamete ir jos motina. Vėliau jis aiškino, kad laiško adresatų nė nepažįsta, o jį parašė Linos Kašėtės prašymu.

R. Raulynas sėdėdamas kalėjime taip pat nuolat rašo įvairiausius skundus, yra nepatenintas sąlygomis, aiškina, kad už grotų yra kankinamas. 17 metų jis praleido Lukiškėse, po to buvo perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių, o galiausiai atsidūrė Marijampolės pataisos namuose.

Lukiškių kalėjimas

Statistika

tags: #marijampoleje #bute #nuzudytas #zmogus