Šiandien daug kas yra kitaip.
Už įsitikinimus nesodina, partijų nešlovina, o nuo Žaliakalnio Kauną ir Lietuvą laimina baltas Kristaus Prisikėlimo šventovės kryžius.
Gražu, bet, deja, tik paviršiuje.
Priklausomybių, skyrybų, demografinio nuosmukio statistika rodo, kad laisvoje Lietuvoje kun. A. Svarinsko idėjos (kol kas?) daugeliui yra svetimos.
Finansinė krizė ir socialinė parama
Lietuva yra gilioje duobėje.
Akivaizdu, kad Lietuva įveikė sunkiausią kelio dalį.
Kai kurie finansų specialistų teigimu, krizės dulkių debesis išsisklaidė ir jau galima pradėti vertinti pasekmes bei ieškoti gerėjimo ženklų.
SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, vidutinės trijų asmenų šeimos pajamos iš darbo užmokesčio sumažėjo 19 proc.
Gaunamos pajamos sumažėjo penktadaliu, nekilnojamojo turto kainos krito labiausiai iš visų didžiųjų miestų ir būstas prarado trečdalį savo vertės.
Bent jau šiandien komerciniai bankai deklaruoja nemetantys žmonių į gatvę, o paliekantys laiko ir vilties atsitiesti.
Toks jų žingsnis - sveikintinas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas Seimo nariams patvirtino, jog yra bendras bankų sutarimas neiškelti įsiskolinusių gyventojų iš paskutinio jų būsto.
Šiandien vienam Lietuvos gyventojui tenkanti užsienio investicijų dalis nesiekia 3000 eurų.
Anot ūkio ministro Dainiaus Kreivio, 2015 metais šis skaičius turėtų viršyti 5000 eurų.
Taigi Vyriausybė rimtai užsimojo per penkis metus į Lietuvą pritraukti beveik dvigubai daugiau užsienio investicijų.
Gyvename 2011 metais, kai demografinė ir ekonominė situacija yra labai panaši, kurioje buvome 2001 m., bet šalia kitų, tuomet buvusių socialinių problemų, dar turime didžiulę Lietuvos piliečių emigraciją.
Atsigręžę į 2001 metus galime surasti, kad tuomet Darbo ir socialinių tyrimų institutas atliko Piniginės socialinės paramos suderinamumo su demografine ir ekonomine padėtimi Lietuvoje analitinę apžvalgą, kurioje buvo išskirti reikšmingi veiksniai, susiję su ekonomine gyventojų padėtimi - užimtumas ir pajamų nelygybė (nuo jų priklauso nedarbo, socialinės atskirties bei skurdo paplitimas).
Nors, bedarbiai šeimos nariai ir vieni gyvenantys asmenys privalo vykdyti teritorinių darbo biržų sudarytuose individualiuose įdarbinimo planuose nustatytus įsipareigojimus (neatsisakyti profesinio mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo, siūlomo darbo, viešųjų bei Užimtumo fondo remiamų darbų ir kita), tačiau bedarbių ir/ar socialinės paramos gavėjų motyvacija grįžti į darbo rinką skatinama per mažai.
Geroji patirtis, kurią sukaupė socialinių paslaugų įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios ES finansuojamus projektus, nukreiptus į socialinės atskirties ir socialinės rizikos asmenų dalyvauti darbo rinkoje galimybių didinimą, rodo, kad būtina daug laiko skirti bedarbių ir kitų socialinėje atskirtyje esančių asmenų motyvavimui ir įgalinimui.
Žingsnis, kurį turėtume žengti artimiausiu metu, turėtų būti socialinės paramos funkcijų perdavimas savivaldai ir jos savarankiškumo sprendžiant kam galima teikti socialinę paramą didinimas.
Kaip tai įgyvendinama praktikoje jau kita kalba, nes sunku įsivaizduoti, kas socialinių išmokų specialistai galėtų nuvykti bent pas kas penktą socialinės paramos gavėją, kai darbuotojų darbo krūviai, lyginant su 2008 metais išaugo 2,5-3 kartus.
Didžiųjų miestų savivaldybės (viena iš jų Klaipėdos savivaldybė) neįtraukia socialinės paramos gavėjų į visuomenei naudingus darbus, nes neturi pasirengusios tvarkos aprašų.
Socialinės paramos gavėjų motyvacija taip pat galėtų būti skatinama įtraukiant juos į savanoriškus darbus ir taip užtikrinant NVO ir pilietinės visuomenės plėtrą.
Kitas pavyzdys Vengrija, kuri trumpina bedarbio pašalpos mokėjimo laiką: pašalpa bus mokama tik 90 dienų, o ne 270, kaip iki šiol.
Taigi turime sistemų, kurios nenaudojamos ar naudojamos nepakankamai, bet galime sukurti ir naujų socialinės paramos gavėjų aktyvinimo ir įtraukimo į darbo rinką priemonių.
Valdininkų situacija ir taupymo priemonės
Valdžia tikina, kad klerkų atleidinėjimas iš pareigų finansinės naudos duos ateityje, tačiau vien šiemet atleidžiamiems valdininkams turėtų būti išmokėta apie 15 mln. litų, rašo "Lietuvos žinios".
4 tūkst. valdininkų pernai sumažinusi Vyriausybė rankų neketina nuleisti ir šiemet.
Savo minkštesnėms kėdėms ir erdvesniems kabinetams Vilniaus apskritis nepagailėjo 1,7 mln. litų.
Už sienos šąlantiems neįgaliems vaikams atkišo špygą.
Valdininkai neabejoja - vaikai normalaus gyvenimo nenusipelnė.
Darbo rinkos tendencijos
Per ateinantį dešimtmetį dirbtinis intelektas gali paveikti 40 proc.
Šiais metais į darbo rinką sugrįžo per 170 tūkst.
Taigi turime sistemų, kurios nenaudojamos ar naudojamos nepakankamai, bet galime sukurti ir naujų socialinės paramos gavėjų aktyvinimo ir įtraukimo į darbo rinką priemonių.
Išvados
Apibendrinant, valdiško būsto tarnautojams sąlygos Lietuvoje yra glaudžiai susijusios su šalies ekonomine situacija ir socialinės paramos principais.
Svarbu užtikrinti, kad socialinė parama būtų skirstoma efektyviai ir skatintų žmones aktyviai ieškoti darbo, o valdininkų atlyginimai ir išlaidos būtų pagrįstos ir skaidrios.
tags: #valdiskas #bustas #tarnautojams