Dažnas namo statytojas pirmiausia skaičiuoja stogo dangos kainą, tačiau stogdengiai pataria, kad pirmiausia reiktų galvoti apie stogo formą, konstrukciją ir tik tada skaičiuoti dangos ir viso stogo kainą. Individualaus namo stogo formą dažniausiai parenka namą projektuojantis architektas, atsižvelgdamas į namo stilių, architektūrinę išraišką, aplinką, naudojamas medžiagas.
„Kadangi stogas iš esmės apsprendžia namo vizualinę ir architektūrinę išraišką, kartais užsakovai turi savo stogo viziją. Jeigu žmogui gražus laužytų formų stogas, negaliu griauti jo ilgai puoselėtos svajonės turėti namą būtent su tokiu stogu. Tuomet stengiuosi tą viziją racionaliai integruoti, suderinti architektūrą ir stogo formą.
Patyrę statybininkai sako, kad Lietuvos klimato sąlygoms geriausiai pritaikyti yra dvišlaičiai ir keturšlaičiai stogai. Dėl labai paprastos priežasties - dėl gero vandens nubėgimo. Nors populiarėja sutapdinti plokšti stogai, bet reiktų žinoti, kad, ant tokio stogo atsiradus menkiausiam nesandarumui ar pažeidimui, vanduo, suradęs sau lengviausią nubėgimo kelią, skverbsis į stogo konstrukciją. Tokiu atveju vanduo skverbiasi ilgą laiką ir pakeliui paveikia visas stogo „sumuštinio" medžiagas, tik tuomet defektas pasimato iš vidaus. Surasti nesandarią vietą labai sudėtinga. Galima tikėtis, kad plokščias stogas bus sumontuotas idealiai, tačiau ar visada taip būna?
Stogdengiai tvirtina, kad keturšlaitis stogas vandens nubėgimo požiūriu yra geriausia stogo forma. Jį sudaro du trikampiai ir dvi trapecijos. Jei tokiame stoge ir atsiranda nesandarumų, vanduo neturi kur kauptis, nesirenka vienoje vietoje ir nuo keturių šlaitų visomis kryptimis nubėga labai greitai.
Statybos darbų rangovai yra suskaičiavę, kad plokščias stogas pigesnis, nes pigesnė ruloninė danga, greičiau sumontuojama. Be to, plokščio stogo plotas mažesnis, lengviau pasiekti aukštesnę energinę klasę. Nors plokščio stogo įrengimo iš kokybiškų medžiagų kaina, lyginant su šlaitiniu stogu, tiek pačias medžiagas, tiek darbo kainas, gali būti labai panašios. Jei projektas parengtas kokybiškai, uždengti plokščią stogą nėra sudėtinga, yra ne viena medžiaga ir ne vienas sprendimas. Plokšti stogai jau nėra tokie problematiški kaip būdavo anksčiau. Bet dėl minėtos nesandarumo rizikos plokščiam stogui turi būti gerai apskaičiuotas nuolydis ir tinkamai organizuotas vandens nuvedimas, tai gana sudėtingi darbai. Be to, reiktų nepamiršti, kad plokščias stogas yra nevėdinama konstrukcija, o šlaitinis - vėdinama.
Šlaitiniam stogui montuojama gegnių konstrukcija, tai darbui imlus procesas. Dabar dažnai yra naudojamos stogo konstrukcinės santvaros, kai stogo konstruktyvas yra atvežamas jau paruoštas gamykloje, konstrukcinės dalys užkeliamos kranu ir per kelias dienas sumontuojamos. Tad, nepaisant įvairių technologinių skirtumų, iš esmės individualaus namo stogo formą apsprendžia architektūrinis stilius, šeimininkų skonis, ankstesnė patirtis ir, žinoma, biudžetas. Biudžeto požiūriu taisyklė paprasta: kuo paprastesnė stogo forma, tuo pigiau ją įrengti.
Skaičiuodami stogo kainą statytojai dažnai daro klaidą neįvertindami visų sudedamųjų stogo dalių kainos. Šlaitinis stogas - tai stogas, kurio šlaitų nuolydis didesnis kaip 7°. Eil. Stogo nuolydį parenka ir nurodo architektas, atsižvelgdamas į numatytą dangą, apkrovas ir reikalingus laikančiojo karkaso matmenis skaičiuoja konstruktorius. Todėl renkantis stogo dangą svarbu atkreipti dėmesį į vienai ar kitai dangai reikalingą nuolydį, nes nuo jo daug kas priklauso. Čerpinio stogo nuolydis ir čerpių tvirtinimas turi atitikti gamintojo montavimo instrukcijų reikalavimus. Kai stogo nuolydis didesnis kaip 50°, turi būti tvirtinamos visos čerpės.
Stogų dangai leidžiama naudoti tik statybos produktų rinkinius (komplektus), turinčius ETĮ (Europos techninį įvertinimą) ir paženklintus CE ženklu, arba statybos produktų rinkinius (komplektus), turinčius NTĮ (nacionalinį techninį įvertinimą) pagal STR 1.01.04:2015, arba pažymėtus CE ženklu.
Medienos konstrukcijų šlaitinio stogo gegnėms atremti reikalingas mūrtašis arba murlotas - išorės sienų perimetru montuojamas viršutinis tašas, kuris perima ir suvienodina stogo konstrukcijos apkrovas. Ant mūro sienų pirmiausia formuojamas monolitinis betoninis žiedas, į kurį įbetonuojami ankeriai, laikantys murlotą. Murlotui paprastai naudojami spygliuočių medienos tašai, ne mažesnių kaip 10x10 cm matmenų.
Šlaitinių stogų konstrukcijoms įrengti naudojamų medinių statybos produktų, gegnių drėgnis turi būti ne didesnis kaip 20 proc. Stogo gegnės yra pagrindiniai laikantieji stogo elementai. Jos gali būti remtinės ir kabančiosios. Kabančioji konstrukcija - kai gegnių galai atremiami į namo sienas ir turi tik tuos du atramos taškus. Gegnių galai besiremiantys į kraštines jungiami skersine arba styga. Viršuje gegnių poros remiasi viena į kitą. Tokia konstrukcija sukurią labai didelį horizontalų (verčiantįjį) slėgį.
Kaip minėjome, gegnių konstrukcijos apkrovas apskaičiuoja konstruktorius. Konstruktoriai įvertina visos stogo konstrukcijos svorį ir apkrovas - dangos svorį, vėjo apkrovas ir sniego svorį, kuris turi didžiausią įtaką stogo konstrukcijai. Sniego apkrova skaičiuojama nuo 160 kg/kv.m. Gegnių aukštis parenkamas atsižvelgiant į apkrovas, termoizoliacijos sluoksnio storį. Sunkias masyvo gegnes montuoti nėra paprasta, reikalinga kėlimo technika.
Principinė šlaitinio stogo įrengimo schema: ant gegnių klojama izoliacinė plėvelė. Jei stogas šiltinamas, naudojama difuzinė plėvelė, jei ne - priešvėjinė. Difuzinės plėvelės paskirtis - iš šiltinimo sluoksnio išleisti vidaus patalpų garus, jie, patekę į vėdinamą oro tarpą yra išgarinami. Po to ant gegnių tvirtinami ventiliaciniai išilginiai tašeliai, statybininkų vadinami „makaronais", jie prispaudžia plėvelę. Labai svarbu, kad tarp ventiliacinio tašelio ir plėvelės neliktų oro tarpo, kur kauptųsi drėgmė, Tam tikslui geriausia naudoti stogo dangų gamintojų rekomenduojamas medžiagas. Čerpėms (tiek betoninėms, tiek keraminėms) tvirtinti montuojami 50x50 mm grebėstai.
Kartais neteisingai įsivaizduojama, kad čerpėms reikalinga tvirtesnė ar stipresnė stogo konstrukcija, nes jos sunkios. Lyginant su kitomis dangomis, čerpės sveria daugiau, tačiau stogo konstrukcijos funkcija - pirmiausia atlaikyti vėjo ir sniego apkrovas, o šios kur kas didesnės nei čerpių dangos svoris. Kaip minėjome, 200 kv.m ploto stogui skaičiuojama sniego apkrova yra apie 32 tonas, o tokio ploto stogui čerpės sveria apie 8 tonas. Didesnis stogo dangos svoris yra privalumas vėtrų metu, ypač karkasiniams, lengvų konstrukcijų namams. Keraminės čerpės laikomos stogo dangų karalienėmis, jų kaina irgi atitinkama.
Atskirą betoninių čerpių grupę sudaro inovatyvios trisluoksnio betono technologijos čerpės. Betoninės čerpės gaminamos naudojant unikalią trisluoksnio betono technologiją Cisar. Tradicinių betoninių čerpių asortimente yra 5-ių skirtingų spalvų betoninės čerpės - molio raudonumo (raudonos), sendintos (antikinės), tamsiai pilkos, juodos ir rudos. Lygus čerpių paviršius ir čerpių forma pabrėžia modernų šiuolaikinės architektūros stilių. Dėl spalvų ir formos tokie stogai tinka tiek urbanizuotoje, tiek gamtos aplinkoje, naujai statomiems ir renovuojamiems pastatams. Šių čerpių paviršiaus dengiamas specialiu pigmentu, atspindinčiu infraraudonuosius spindulius. Čerpės nuo saulės įkaista mažiau ir patalpose po tokių čerpių stogo danga oro temperatūra karštą dieną būna apie 12 laipsnių mažesnė lyginant su tradicinėmis čerpėmis. Tai ypač naudinga, jei palėpėje įrengiami miegamieji kambariai.
Kaip parodė vasaros metu Švedijoje atlikti bandymai, jei stogas apšiltintas 20-30 cm akmens vatos sluoksniu, tai patalpoje po Tegalit Protegon technologijos čerpėmis oro temperatūra buvo 1,9-3,6 laipsnių mažesnė. Tad galima sakyti, kad betoninės Protegon technologijos čerpės išsprendė vasarą prikaistančių patalpų problemą.
Pradedantys projektuoti savo namą dažnai lygina stogų kainas pagal stogų dangos kainas. Tačiau stogų danga sudaro tik nuo 15 iki 30 procentų stogo įrengimo kainos. Pusę stogo įrengimo kainos sudarys darbai. Didelę stogo įrengimo kainos dalį sudaro laikančioji stogo konstrukcija, plėvelės ir šiltinimo medžiagos.
XIX amžiaus pirmos pusės kaimo sodyba turėjo savo gyvenimą, istoriją. Kaimo sodybos užgimė 18 a. pabaigoje ir 19 a. pradžioje. Šalia senųjų statėsi didesnės ar mažesnės naujos sodybos. 1940 m. kaime jau buvo apie 50 sodybų ir 300 žmonių. Tai paskutinieji taikos metai.
Po 1918 m. kaimuose gyvenimas tapo turtingesnis ir gražesnis, keitėsi vidinis namų išplanavimas. Ūkiniai pastatai nebeatitiko naujesnių ūkininkavimo sąlygų, todėl jie buvo statomi erdvesni ir funkcionalesni. Didelės statybos vyko ir dėl priešgaisrinio saugumo, didesni atstumai tarp pastatų buvo numatyti naujose sodybose.
Tipiškas XIX a. sodybos gyvenamasis namas turėjo priemenę (prisėdnį), menę (gerąją trobą), prastąją menę ir užduralį. Priemenėje dažnai buvo laikoma duonkepė krosnis. Iš priemenės buvo durys į prastąją trobą, o iš kiemo pusės - durys į svirnalį. Ūkyje galėjo būti iki 10 įvairios paskirties pastatų.
Sodybų aplinka būdavo aptverta ar dalinai apsodinta medžiais. Gatvinio kaimo sodybos skyrėsi nuo vienkiemių. Bėgyje sodybos keitėsi, nes technikos ir žemdirbystės pažanga darė įtaką žmonių buičiai. Žmonės aplankydavo kitus kraštus, emigruodavo ir naujoves pritaikydavo savo buityje. Atsirado derlingesnių kultūrų sėklų ir pagerintų veislių gyvulių.
Klėtis buvo tiesiog senovinis brangakmenis. Grindys ir lubos buvo iš storų dročių pjautų lentų. Viena kamera buvo ištapetuota 19 a. tapetais. Stogas buvo iš abiejų galų laužtas ir apaugęs žaliomis samanomis. Šalia namų būdavo sodai su obelimis, slyvomis, avietėmis ir agrastais.
Deja, atėjo 1940 m., kai sovietų valdžia pakrikštijo ūkininkus „buožėmis“ (кулаки) ir nacionalizavo likusią žemę. Prasidėjo teroras, o po 1941 m. vokiečių okupacijos sekė partizaninis karas. Daugelis sodybų buvo sunaikintos, o žmonės išblaškyti.
Kolūkio laikais sodybos buvo panaudojamos įvairiems tikslams: įkurdavo mokinių internatus, medicinos punktus. Tačiau laikini gyventojai nesiskaitydavo su savininkais ir dažnai suniokodavo pastatus. Taip baigėsi daugelio XIX a. kaimo sodybų istorija.
Šiandien, prisimenant XIX a. kaimo sodybas ir jų stogų vainikus, svarbu išsaugoti istorinę atmintį ir vertinti tradicijas, kurios formavo Lietuvos kultūrą.
Lietuvos etnografinis žemėlapis 1918 m.
Namu statyba - stogo montavimas.
Stogo dangų tipai ir jų ypatybės
| Stogo dangos tipas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Čerpės | Ilgaamžiškumas, estetika, atsparumas ugniai | Didelis svoris, aukšta kaina |
| Betoninės čerpės | Atsparumas, mažesnė kaina lyginant su keraminėmis | Svoris |
| Šiaudai | Ekologiškumas, tradicinė išvaizda | Mažas atsparumas ugniai, trumpas tarnavimo laikas |
| Skarda | Lengvumas, greitas montavimas, atsparumas | Triukšmingumas, prasta izoliacija |
Stogo konstrukcija