Ką daryti, jei bute dingo šildymas: patarimai ir sprendimai

Artėjant šildymo sezonui, svarbu pasirūpinti, kad šiluma pasiektų Jūsų namus be trikdžių. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei dingo šildymas, kaip pasiruošti šildymo sezonui ir kaip efektyviai taupyti energiją.

Pasiruošimas šildymo sezonui

Rūpinamės šilumos keliu, todėl pasibaigus šildymo sezonui skubame jį patikrinti ir paruošti. Siekiame užtikrinti kokybišką bei patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą savo klientams, todėl pasibaigus šildymo sezonui turime patikrinti šilumos kelią į Jūsų namus, besidriekiantį 758 km.

Hidrauliniai bandymai

Vamzdynų diagnostika arba hidrauliniai bandymai - tai efektyvus būdas patikrinti vamzdynų, kuriais į Jūsų namus keliauja šiluma ir karštas vanduo, stiprumą bei sandarumą. Specialiu prietaisu numatytoje vamzdyno atkarpoje yra pakeliamas slėgis, kuris leidžia aptikti tokius defektus kaip korozija, įtrūkimai, termofikacinio vandens nuotėkiai.

Atliekant hidraulinius bandymus vienodas slėgis sukeliamas tiek „perdavimo“, tiek „grįžtamojo“ termofikacinio vandens vamzdynuose vienu metu, nes tinklą sudaro du vamzdynai. Suprantame, kad net ir laikinas karšto vandens išjungimas kelia papildomų rūpesčių ir nepatogumų, tačiau yra keletas priežasčių, kodėl atliekant vamzdynų diagnostiką (hidraulinius bandymus) ir kitus būtinus remonto darbus tai yra neišvengiama.

Šiluma Jūsų namus pasiekia uždaru ciklu - termofikacinės elektrinės katilinėje įkaitintas termofikacinis vanduo keliauja iki šilumos punktų, ten per šilumokaitį atiduoda savo šilumą ir grįžta atgal į katilinę tam, kad vėl būtų pašildytas ir keliautų iki pastatų šilumos punktų. Šilumos punktuose sumontuoti šilumokaičiai veikia būtent cirkuliacijos pagrindu. Šilumokaitis - tai toks prietaisas, kuris paima šilumą iš termofikacinio vandens ir ją atiduoda namo vidaus sistemų vandeniui, pašildo vandentiekio vandenį.

Dar viena priežastis - šilumokaičiai nėra tinkami tokiems slėgiams, kuriais tikrinamas vamzdynų stiprumas, todėl privalo būti atjungti nuo bendro šildymo sistemos tinklo.

Ką daryti, jei radiatoriai nešyla?

Daugelį sostinės daugiabučių administruojanti bendrovė „Mano būstas“ klientams išsiuntė laiškus, kuriuose primena, ką reikia daryti, jeigu taip nutinka.

Pasak įmonės specialistų, jeigu visgi lauko temperatūra yra žemesnė negu 10 laipsnių, o radiatoriai nešyla, gali būti, kad šildymo sistemoje atsirado oro ir šiluma nebegali cirkuliuoti. Tuomet galite patys pabandyti nuorinti radiatorius arba informuoti namo administratorių.

Svarbu nuorinti radiatorius

„Namo viršutinio aukšto gyventojai turi nuorinti šildymo prietaisus. Neišleidus oro iš šildymo sistemų, nešils jūsų ir žemiau esančių butų šildymo prietaisai. Jei pastebėjote, kad jūsų buto radiatoriai nebešyla, atkreipkite dėmesį į lauko temperatūrą. Daugelyje daugiabučių namų šildymo sistemos yra automatizuotos, oro temperatūrai pakilus virš 10 laipsnių, šildymas automatiškai sustabdomas, o temperatūrai nukritus šiluma paleidžiama vėl“, - primena „Mano būstas“.

Kodėl senuose daugiabučiuose nešyla radiatoriai?

Anot „Danfoss“ šilumos technikos skyriaus vadovo Kęstučio Paulavičiaus, senuose daugiabučiuose radiatoriai nešyla, nes blogai veikia šildymo sistema - vanduo teka ten, kur nori, o ten, kur reikia. Tuomet susiklosto situacija, kai šiltas vanduo pasiekia artimiausius butus, o į tolimus kampus nenuteka.

„Turime nepatenkintus žmones, šąlančius butuose. Jie skundžiasi šilumos tiekėjui ar aptarnavimo įmonei, kad jiems šalta. Jų skundai turi pagrindo, nes higieninės normos reikalauja bent 18 laipsnių temperatūros. Darbuotojas, atėjęs į šilumos punktą, turi tiktai vieną galimybę - bendrą šilumos tiekimą į tą namą padidinti. Jis galbūt pakelia temperatūrą šilumos punkto automatikoje, galbūt bando padidinti šilumos siurblio greitį. Tuomet pradeda geriau šilti nutolę butai, o tie, kurie ir prieš tai gerai šilo, dar labiau šildomi. Toks namas pereikvoja šilumą“, - taip tipinę situaciją daugiabučiuose nupasakojo K. Paulavičius.

Jis sako, kad jeigu nesubalansuotą namą norima sušildyti, reikia atlikti keletą veiksmų. Pirma, įrengti priemones, kurios į kiekvieną vandens stovą šilumą paskirstytų tolygiai. Tokiu būdu galima sutaupyti 10-15 proc. šilumos energijos.

„Subalansavimas jau duoda prasmės. Turime projektų knygutę, kurioje esame parodę, kiek kainuoja sistemų sureguliavimas. Kiek pamenu, balansavimo vožtuvų, ventilių įrengimas kainuoja apie 10 Lt/ kv. m. Ne vien subalansavimas namui būtų reikalingas, dar siūlome prie kiekvieno radiatoriaus įrengti temperatūros reguliavimą - t. y. termostatinį ventilį. Šita investicija kainuoja 20-30 Lt/kv. m. Tuomet turėtume visavertį šildymo sistemos valdymą“, - sako K. Paulavičius.

Susidomėję šia galimybe daugiabučio gyventojai gali kreiptis į namo administratorius ir paprašyti rangovų rekomendacijų.

„Mes pardavinėjame automatinius balansavimo ventilius. Didelio mokslo jiems nereikia. Užtenka žmogui pasitarti su specialistu ir pačiam susimontuoti. Vis dėlto, kad patys žmonės pradėtų įsirenginėti tokio dalyko nesiūlyčiau. Prieš montuojant balansinius ventilius, būtų gerai sistemą išsiplauti, nes jeigu tai nebuvo daryta kelis dešimtmečius, joje gali būti nešvarumų“, - pasakojo pašnekovas.

Tai, pasak jo, patiems gyventojams padaryti būtų sudėtinga, dėl to ir reikalingas išmanantis šiuos darbus specialistas.

Savo ruožtu Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis GRYNAS.lt sakė pats savo akimis matęs, kaip atrodo namas Ignalinoje, kuriame subalansuota šildymo sistema. Jos efektyvumą patvirtino ir Valstybinė energetikos inspekcija.

„Pats buvau nuvažiavęs į Ignaliną ir mačiau, kaip atstatyta šildymo sistema į projektinę padėtį. Gautas rezultatas, kuris nustebina. Įdėjus mažai lėšų, sutaupoma 40 proc. šilumos suvartojimo. Jeigu namas dar bus ir modernizuotas, tai išvis pasaka“, - savo teigiamų emocijų neslėpė J. Antanaitis.

Anot jo, namai, kurie nusprendė subalansuoti šildymo sistemas, tam neskyrė labai didelių investicijų. Specialistai skaičiuoja, kad gyventojų tam skirtos lėšos atsiperka per maždaug pusantrų metų.

„Investicija yra juokinga, kiek žinau, ji atsiperka per pusantrų metų. Kuo daugiau namas suvartoja energijos dėl nesutvarkytos šildymo sistemos, tuo greičiau atsiperka jos subalansavimas“, - sakė Būsto rūmų prezidentas.

Kaune Dujotiekio gatvėje 21 įsikūrusio daugiabučio pirmininkas Darius Petrauskas GRYNAS.lt teigė, kad per dvejus metus, įsirengus balansinius ventilius ir sutvarkius šilumos mazgą, pajuto maždaug 12-13 proc. šilumos suvartojimo sutaupymą.

Vyras atviras - nors didelių stebuklų nėra, džiugina faktas, kad šiluma name pasiskirto tolygiau.

Anot D. Petrausko, visas namas bendrai pasitaręs nutarė renovacijos programoje nedalyvauti, tačiau ėmėsi renovacijos žingsnių etapais, pamažu.

Anot administratoriaus Mindaugo Alytos, kuris prižiūri penkis daugiabučius skirtinguose Vilniaus mikrorajonuose, balansiniai ventiliai iš tiesų padėjo sutvarkyti tam tikras šildymo problemas. Šiluma pasiskirsto tolygiau, o bendras šilumos sutaupymo rodiklis siekia apie 10 proc.

Pašnekovas įsitikinęs, kad jeigu būtų žengtas antrasis žingsnis ir aukštuose būtų įrengti termostatai - nepatenkintų gyventojų nebeliktų, nes tuomet kiekvienas galėtų šildymą reguliuotis pagal savo poreikius.

Daugiabučių administratorius sako, kad namo investicija į dalinį šilumos sistemos subalansavimą turėtų atsipirkti per maždaug pusantrų metų. Vieno buto investicija balansinių ventilių įrengimui siekia apie 300 Lt, tačiau jeigu jo šildymo sąskaita siekdavo 400-500 Lt, toks butas kas mėnesį sutaupo apie 40-50 Lt.

„Mūsų įsitikinimu, tai tinka visiems namams. Visuose namuose reikėtų tuos termostatus montuoti ant radiatorių. Pirmo žingsnio nepadarius - nesumontavus balansinių ventilių, negali žengti ir antro žingsnio“, - sakė M. Alyta.

Kaip taupyti šilumą namuose

Štai keletas patarimų, kaip efektyviai taupyti šilumą namuose:

1. Patalpų temperatūrą reguliuokite, atsižvelgdami į jų paskirtį ir paros laiką. Priklausomai nuo pastato konstrukcijos ir šildymo būdo, reikia išskirti „dieninę“ ir „naktinę“ temperatūrą ir nepamiršti, kad optimali temperatūra miegoti yra 18 laipsnių. Reguliuodami patalpų temperatūrą, galite sutaupyti net 46 proc. sunaudojamos šiluminės energijos; o specialistų nuomone, temperatūros sumažinimas tik 1 laipsnis šilumos sąnaudas per šildymo sezoną gali sumažinti 6 proc.
2. Protingai vėdinkite patalpas. Vėdinimo metu prisukite radiatorius - dėl per langą ateinančio šalto oro šie įrenginiai yra linkę stipriau įkaisti. Antra, patalpos nevėdinkite per ilgai: optimali trukmė yra maždaug 3-5 minutės. Geriau vėdinti dažniau ir trumpiau, o ne vieną kartą ilgai. Nepamirškite, kad langą reikia atverti plačiai ir nedaryti skersvėjo.
3. Visiškai atidenkite radiatorius. Kai jie uždengti, patalpoje sulėtėja šilumos mainai ir kad optimaliai sušildytų patalpą, radiatoriai turi stipriau įkaisti. Visi patalpoje esantys baldai ir daiktus reikia atitraukti ne mažesniu kaip 10 centimetrų atstumu nuo radiatoriaus. Jeigu jie stovės arčiau, radiatoriai turės išskirti maždaug 10 proc. daugiau šilumos.
4. Už radiatorių sumontuokite ekranus. Galite įrengti specialius aliuminio folijos ekranus, kurie įrenginių spinduliuojamą šilumą atspindės į patalpą. Tai padarius, siena sugers mažiau šilumos ir sumažės nuostoliai per ją, o tai padės sutaupyti iki 5 proc. šiluminės energijos.
5. Tikrinkite radiatorius. Jeigu pastebėsite, kad radiatorius netolygiai atiduoda šilumą (jo viršus šaltesnis nei apačia), tai reiškia, kad jis užpildytas neteisingai. Tam reikia iš radiatoriaus išleisti orą.
6. Užsandarinkite ar sureguliuokite duris ir langus. Per nesandarias duris ir langus dėl patenkančio į patalpą šalto oro prarandama daug šilumos. Jeigu atsistoję prie lango ir prie plyšio priglaudę ranką, pajusite temperatūros skirtumą, tai reikš, kad yra nesandaru ir būtina reguliuoti lango ar durų varčią arba ją sandarinti.
7. Atlikite pastato išorinių konstrukcijų šiltinimą. Daugiausia šilumos iš pastatų prarandama per išorines sienas ir stogą, o dalis ir per grindis. Apšiltinimui panaudota akmens vata tinkamai apsaugos namą nuo perkaitimo vasaros metu, ir šiluma neišeis iš patalpų žiemos periodu.
8. Modernizuokite šildymo sistemą. Namo renovacijos metu neužtenka jį apšiltinti, bet reikia numatyti ir šildymo sistemos atnaujinimą. Atnaujindami sistemą, visų pirma patikrinkite visus vamzdžius - jų pralaidumą bei izoliaciją. Norėdami padidinti šildymo sistemos efektyvumą, tai pat galite sumontuoti patalpų termostatus.
9. Uždarykite patalpų duris. Tai vienas iš paprasčiausių būdų taupyti patalpos šildymui reikalingą energiją. Kai lauke šalta, verta uždaryti duris tarp kambarių.
10. Išvykdami, užsukite radiatorius. Atostogų metu ar išvykus ilgesniam laikui nėra reikalo savo bute palaikyti aukštą temperatūrą; ją ramiai galite sumažinti iki 15-17 laipsnių.

Šildymo sistemos balansavimas

Bendrovės „Danfoss“ šildymo sistemų renovacijos sprendimų specialistas Justas Rutkauskas GRYNAS.lt sakė, kad sąvoka „balansavimas“ kartais yra interpretuojama skirtingai, todėl reikėtų įnešti daugiau aiškumo.

„Vieni balansavimą supranta, kaip šildymo sistemos sutvarkymą, o iš tikrųjų balansavimas reiškia balansinių ventilių sumontavimą rūsyje ir vandens srautų sureguliavimą. Tačiau tai nėra pilnas šildymo sistemos sutvarkymas“, - patikslino J. Rutkauskas.

Seni daugiabučiai turi radiatorių nešilimo problemą ir tarp aukštų, todėl balansavimo ventilių įrengimas rūsyje padeda spręsti tik horizontalų šilumos pasiskirstymą, o ne ventikalųjį.

„Pilnas šildymo sistemos sutvarkymas, kuris bus daromas renovuojamuose daugiabučiuose, apims ne tik balansinių ventilių sumontavimą rūsyje, bet ir reguliavimą prie radiatorių. Sakykime, kad balansiniai ventiliai yra kaip ratai automobilyje, o termostatai prie radiatoriaus - vairas, kurį žmogus gali vairuoti. Pakeitus vien tik ratus, nepadarysime, kad automobilį galima būtų vairuoti ir juo važiuoti. Norint išspręsti per dvidešimt metų pridarytas problemas, sprendimas būtų - montuoti balansainius ventilius rūsyje ir termostatus viršuje. Dauguma balansavimą supranta kaip šių dviejų darbų atlikimą, kiti - žino tik apie balansavimą rūsyje“, - aiškino J. Rutkauskas.

Investicijos į šildymo sistemas

GRYNAS.lt praėjusiais metais kalbino įvairius šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų sprendimus siūlančios bendrovės „TA Hydronics“ sistemų inžinierių Liutaurą Rimkūną. Tuo metu specialistas išskyrė pagrindines problemas, dėl ko butuose esantys radiatoriai neskleidžia tiek šilumos, kiek gyventojai tikisi.

Pirma, radiatoriuose gali būti susidariusių oro kamščių, o ant šilumokaičio arba vamzdelių sienų - nuosėdų ir purvo. Antra, nuosėdos ir rūdys, kaip pabrėžė L. Rimkūnas, gali kauptis ir ant vandens stovų, kurių priežiūra paprastai rūpinasi daugiabutį administruojanti įmonė, tačiau ji vandens stovus plauna ne po vieną ir ne taip dažnai, kaip reikėtų.

Kaip sprendimą šilumos sistemų ekspertas siūlė purvo šalintojus ir oro atskyrėjus, taip pat užsiminė apie šilumos sistemos subalansavimą. Visa tai butui galėtų kainuoti apie 1000 litų, o šilumos sąskaitos sumažėtų kone trečdaliu.

Šildymo sistemos subalansavimo sąnaudos:

Dauguma lietuvių mano, kad juos apgaudinėja. Anot specialisto, lietuvių, kurie domėtųsi tokiu šildymo sistemos balansavimu, yra mažuma. Didžioji dalis vis dar vaikšto nepatenkinti ir pikti, tačiau patys rankų pajudinti ir kažką keisti nenori.

„Matome, kad gana sunku žmones įtikinti, nes labai daug būna negatyviai nusiteikusių ir galvojančių, kad juos apgaudinėja. Dėmesingų, žingeidžių žmonių galėtų būti daugiau“, - pripažino „Danfoss“ šilumos technikos skyriaus vadovas.

tags: #bute #dingo #sildymas #kur #kreiptis