Senieji lietuvių gyvenamieji būstai: nuo ištakų iki šių dienų

Lietuvos kraštovaizdis ir kultūra yra neatsiejami nuo tradicinės architektūros, kuri atspindi tautos istoriją, gyvenimo būdą ir ryšį su gamta. Šiame straipsnyje panagrinėsime senųjų lietuvių gyvenamųjų būstų raidą, jų ypatumus ir reikšmę tautinei tapatybei.

Tautinės architektūros klausimas

Istoriniai architektūros stiliai, tokie kaip klasicizmas, gotika ar renesansas, susiformavo remiantis senesnėmis statybos tradicijomis, atspindėdami atitinkamo laikotarpio kultūrines sąlygas ir pasaulėžiūros pokyčius. Liaudies architektūra plėtojasi lėtai, veikiama gamtos sąlygų (klimato, turimų medžiagų) ir tautos charakterio (mentaliteto, ūkininkavimo būdo).

Namotyra, etnografijos šaka, tiria įvairių tautų senąją liaudies statybą. Pastebėta ne tik originalumo, bet ir bendrų savybių. Lietuvių, latvių, šiaurinių slavų ir skandinavų senieji gyvenamieji namai, klėtys ir sodybų planai turi daug bendro, bet skiriasi nuo vakarinių germanų ir Pietų Europos.

Lietuvoje turime seną kaimo liaudies architektūrą, bet neturime lietuviško stiliaus miestų, dvarų, pilių ar bažnyčių architektūroje. Visuomenėje kyla noras sukurti "lietuvišką stilių", ypač stebint chaotišką naujosios Lietuvos kaimo ir miestų statybą, palenktą asmeniniams interesams. Tačiau tautinis architektūros stilius turi natūraliai išplaukti iš gyvenimo, remiantis tautos tradicijomis, būdu ir krašto sąlygomis.

Senojoje liaudies architektūroje - ūkininko sodyboje, koplytėlėse, kryžiuose, medinėse bažnytėlėse - galime ieškoti būsimosios lietuviškosios architektūros pradų. Etnografinės medžiagos pažinimas yra neišsenkantis naujos tautinės architektūros šaltinis. Apdairus etnografinio lobio derinys su civilizacijos laimėjimais galėtų pagimdyti gyvenimišką lietuvišką architektūrą.

Lietuviška sodyba Rumšiškių liaudies buities muziejuje. Šaltinis: Wikipedia

Senosios lietuvių liaudies architektūros bruožai

Išlikę 19-tojo amžiaus ir išimtiniais atvejais 18-to amžiaus trobesiai ir sodybos parodo daug senesnę statyseną, galbūt siekiančią ne tik šimtmečius, bet ir tūkstantį praeitin. Lietuviškojo kaimo kultūra iki pat 19-to amžiaus pabaigos buvo labai konservatyvi, beveik nepaliesta svetimų įtakų ar technikos pažangos.

Lietuvio sodybai būdingas laisvas, nešabloniškas trobesių išdėstymas. Kiekvienam ūkiniam tikslui yra atskiri trobesiai. Ypatingai žemaičių kaimų sodybos yra erdviai pasiskleidusios abipus kelio, atokiau viena nuo kitos. Aukštaičių kaimai yra gana taisyklingai gatviniai ("ulyčios") kaimai, pagal valakinę reformą. Suvalkiečių vienkiemiai yra naujesnės kilmės.

Visoje Lietuvoje gyvenamasis namas statomas visai atskirai nuo tvarto, kai Vakarų ir Pietų Europoje žmonės ir gyvuliai telpa po vienu stogu. Be gyvenamojo namo ir tvarto, lietuviškoji sodyba turi dar kelis atskirus trobesius: klėtį, daržinę, klojimą su jauja, malkinę ir pirtį.

Trobesių sienos suręstos iš gulsčių sienojų. Senoviškesnieji iš apvalių, netašytų, neapipiautų, su iškištinėm sąsparom, t. y., kertėse kražmai suleisti sijų galai. Stogai šiaudiniai: kūliukais arba striegtiniai (paskleistų kūlio šiaudų). Visa statybos technika tokia, kokią ją galėjo atlikti pats ūkininkas iš vietinės, savo paruoštos medžiagos, be mašinų, net be piūklo, grąžto ar vinių.

Trobesių forma pasižymi monumentaliu solidumu, ramumu, lygiomis stogo plokštumomis, be išsišokančių bokštelių ar priestatų. Jie tik kukliai papuošti išpiaustinėtomis kraštinėmis lentomis, langų rėmais, puošniomis langinėmis. Stogo galai virš čiukurų papuošti arkleliais, gaidžiais, ragais ir kitais senojo lietuvių tikėjimo simboliais, vėliau išvirtusiais architektūriniu ornamentu. Tik prieklėtis, namų gonkos ir durys prabyla turtingu ornamentu ir išryškintomis architektūrinėmis formomis.

Žvelgiant į trobesių vidų ir jų planą, namotyrininkui įdomiausias ir reikšmingiausias yra gyvenamasis namas. Lietuvių gyvenamasis namas, šiek tiek kitoks žemaičiuose ir aukštaičiuose, yra išlaikęs iki mūsų dienų savo būdingą trijų dalių planą: priemenę ir du galus. Įėjimas maždaug vidury iš šono į priemenę, iš kurios vienos durys į gyvenamąjį galą (pirkią, gryčią) ir antrosios į svečių seklyčią arba sandėlį (kamarą). Toksai gyvenamųjų namų tipas dar vadinamas dvigaliu namu.

Antrasis namotyros ir ypatingai architektūros įdomus lietuvių sodybos pastatas yra klėtis (svirnas). Klėties planas yra paprastai pailgas stačiakampis su įėjimu iš galo pro prieklėtį. Tasai prieklėtis su 4 kolonėlėmis ir trikampiu stogo frontu yra darnus architektūrinis kūrinys, analogiškas klasiškosios graikų architektūros fasadiniam ansambliui.

Seniausias Lietuvoje gyvenamasis trobesys

Archeologiniai radiniai atskleidžia vis naujų detalių apie Lietuvos istoriją ir gyvenimą praeityje. Vienas iš reikšmingiausių pastarojo meto atradimų - seniausias Lietuvoje gyvenamasis trobesys, aptiktas Klaipėdoje. Šis radinys ne tik praturtina mūsų žinias apie senovės Lietuvą, bet ir atveria naujas perspektyvas istorijos tyrimams.

Archeologai statinį aptiko Klaipėdos piliavietėje, šiaurinės kurtinos vietoje, kur rengiamasi statyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus patalpas. Prieš statybas teritoriją tiria Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto darbuotojai. Archeologiniai tyrimai vyksta nuo balandžio. Ir pačius archeologus nustebino jų radiniai.

Klaipėdos pilies planas, kuriame pažymėta radinio vieta. Šaltinis: Vakarų ekspresas

Neabejojama, kad pavyko aptikti seniausius Klaipėdos statinius - medinį pastatą ir šulinį. „Pastatą dengusiame kultūriniame sluoksnyje radome daug keramikos, kurios pagaminimo datą galimą tiksliai nustatyti. Ji naudota 1250-1275 metais, todėl manome kad ir pastatas yra maždaug tų metų. Tai pats seniausias iki šiol rastas Klaipėdos statinys. Jis unikalus ir tuo, jog labai gerai išsilaikęs, nežinau nė vieno kito tokio atvejo, kad tiek daug pastato rentinių būtų išlikę Įprastai lieka tik apatinis rentinys, o čia galima suskaičiuoti 10“, - kalbėjo Klaipėdos universiteto archeologas Rokas Kraniauskas.

Pastato plotas - 16 kvadratinių metrų. Anot archeologo, tai yra standartinis viduramžių pastatas. „Jis buvo papilyje ir tikrai yra fragmentas mažos gyvenvietės, iš kurios atsirado visa Klaipėda“, - neabejojo R. Kraniauskas.

Kol kas negalėjo aiškiai pasakyti, kokia buvo rasto pastato paskirtis, tačiau beveik neabejojama, kad jame gyveno žmonės, nes rastas ir peilis, ir galąstuvas, ir buityje naudotų rakandų keramikos, ir odinių batų padų.

Archeologiniams tyrimams vadovaujantis Gintautas Zabiela pabrėžė, jog tokio senumo pastatas pirmą kartą rastas ne tik Klaipėdoje, bet visoje Lietuvos teritorijoje. Specialistai kol kas ieško būdų, kaip pastatą iškelti, kad jį būtų galima eksponuoti muziejuje.

Mezolito namai

Pirmieji žmonės dabartinės Lietuvos teritorijoje neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Jų būstas - mobilios kūgio pavidalo palapinės, surenčiamos iš medinių karčių ir kailių. Nomadiškas žmonių gyvenimo būdas ėmė iš esmės keistis apie 8 tūkstančius metų prieš Kristų, kai staiga prasidėjęs klimato atšilimas pakeitė ir Lietuvos teritorijos kraštovaizdį.

Apie mezolito namus žinome iš archeologinių tyrimų. Jų būta dviejų tipų: vieni, manoma, naudoti šiltuoju metų laiku, kiti - žiemą. Pirmieji - vadinami antžeminiais - tai statmenai į žemę įbesti rąstai, formuojantys netaisyklingus uždarus ar iš dalies uždarus tūrius, dengtus vienšlaičiais ar dvišlaičiais stogais. Antrojo tipo pastatai dar vadinami pusiau žeminiais ir manoma, kad jie skirti žiemos laikui. Šių pastatų planas - netaisyklingo apskritimo ar ovalo formos.

Varėnės senovės gyvenvietėje archeologas Tomas Ostrauskas aptiko trijų žiemoti skirtų pastatų liekanas. Du geriau išlikę pastatai buvo netaisyklingos - riedulio, vandens telkinio ar kito gamtiško objekto - formos, šiek tiek pailgi šiaurės-pietų kryptimi. Abu jie nedidelės virtuvės dydžio, 5-7 kvadratinių metrų ploto.

Varėnės namus sudarė dvi lygiavertės dalys - įgilinta į gruntą ir buvusi virš žemės. Vakarinio pastato grindys arba asla įgilinta apie 1 metrą nuo žemės paviršiaus, kiek didesnio rytinio pastato - iki 1,75 metro. Antžeminė dalis turėjusi būti stulpinės arba karkasinės konstrukcijos: duobės sienos perimetru į žemę susmeigti mediniai stulpai turėjo būti užbaigti virš žemės kylančiu kūgio formos arba dvišlaičiu stogu, kuris sutvirtintas vytelėmis ir dengtas lapais, samanomis, žeme.

Pusiau žeminio pastato epicentras yra atviro tipo židinys. Tai, galėtume sakyti, laužavietė, kartais, ypač vėlesniu neolito laikotarpiu, ji buvo išdedama akmenimis, apsaugančiais ir sulaikančiais šilumą. Didesniajame Varėnės gyvenvietės name rasti du židiniai - tai nurodo, kad greičiausiai jame gyventa dviejų šeimų. Aplink židinius virė visas žiemos meto gyvenimas - buvo kurstoma ugnis, kepama mėsa ir miško gėrybės, ugnies šviesoje gaminami titnaginiai ietigaliai, rėžtukai, gremžtukai, vyko socialinis šeimos gyvenimas, susėdus pusračiu ar ratu apie židinį.

Varėnės gyvenamieji pastatai beveik pažodine prasme buvo pastatyti kaip apvalkalas ar kiautas, skirtas apgaubti aplink namų židinį vykstantį namų gyvenimą. 5-7 kvadratinių metrų žieminiuose namuose, atskirtas nuo bekraštės gamtos, yra mezolito žmogaus gyvenimas.

Kiti būsto tipai

Būsto tipas priklausė nuo gamtos sąlygų, socialinės struktūros ir kultūros tradicijų. Ankstyvojo paleolito žmonės dažniausiai gyveno kalnų urvuose ir olose. Paleolito ir mezolito būstas buvo palapinės tipo, apskrito arba ovalaus plano.

Po paskutinio ledynmečio pasaulio klimatui atšilus imta kurti sėslias gyvenvietes. Artimuosiuose Rytuose, Pietryčių ir Vidurio Europoje neolito gyvenamieji pastatai dažniausiai keturkampiai, kartais su akmeniniais pamatais, jų karkasai iš rąstų, sienos glaistytos moliu, stogai plokšti. Rytų Europoje buvo paplitusios žeminės ir pusiau žeminės.

Vidurio ir Vakarų Europoje (ir Lietuvoje) statyti būstai buvo keturkampiai (6-8 m ilgio, 4-6 m pločio), stulpinės konstrukcijos, su atviru židiniu prie angos. Sienos darytos iš pavienių arba dvigubų kuolų eilių. Tarpai užpildyti gulsčiomis kartimis ir šakomis, samanomis. Stogas keturšlaitis arba dvišlaitis, rėmėsi į pėdžių eilę statinio viduje. Stogo paklotas darytas iš eglių mauknų, dengtas nendrėmis arba velėna.

Vėlyvajame neolite pradėta statyti ilgus, kelių patalpų būstus su giliau įleista asla ir dvigubų šulų eilių sienomis. Židiniai buvo įrengiami visose patalpose, dažniausiai duobėse. Paskutiniais amžiais pr. Kr. ir pirmo tūkstantmečio pirmaisiais amžiais patalpos kampe iš akmenų pradėta mūryti primityvias krosnis.

Pradėjus naudoti metalinius darbo įrankius (kirvį ir kaltą) pastatų konstrukcija tobulėjo, sudėtingesnis tapo ir būsto dalių apdorojimas, sienas pradėta ręsti iš gulstinių rąstų.

Konkursas "Namas X Projektas - inovacija"

Žurnalas „Structum“ pristato konkursą „Namas „X“. Projektas - inovacija“. Architektai, dizaineriai ar kitų sričių profesionalai kviečiami kurti novatoriškas idėjas, kuriomis jie turi pademonstruoti aukštą raiškos ir kūrybiškumo lygį, kaip įgyvendinti naujas būsto idėjas, integruoti inovacijas, kurti tvarumą, efektyvumą ir estetiką.

Visa koncepcija siejama su naujausiais futuristiniais gyvenamųjų namų projektais, kurie atspindi ir yra pritaikyti šiuolaikiniam pasirinkimui, įskaitant komforto, energijos pusiausvyros, estetikos, praktiškumo ir efektyvumo elementus, kurie orientuoti į ateities gyvenamojo namo pastato koncepciją.

Konkurso užduotis - pateikti inovatyvaus gyvenamojo namo vizualizacijas su aprašymu (vizualizacijose ir aprašyme turi atsispindėti rėmėjų produkcija) tema „Namas X Projektas - inovacija“.

Nugalėtoją rinks kompetentinga komisija, kurią sudaro Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto prodekanė Skirmantė Mozūriūnaitė, UAB „Forma“ vadovas, architektas Saulius Mikštas, „Studijos lape“ vadovas, architektas Tomas Lapė, grafikos dizainerė Dovilė Džervutė, architektų biuro „KAMJZ“ vadovas, architektas Maciej Jakub Zawadzki, Gražinos Janulytės-Bernotienės studijos vadovė, architektė Gražina Janulytė-Bernotienė, grafinis dizaineris, iliustratorius, architektas Artur Širin.

DELFI skaitytojai kviečiami balsuoti už labiausiai patikusį projektą ir daugiausiai simpatijų pelnęs Inovatyvaus namo kūrėjas bus apdovanotas specialiu konkurso organizatorių prizu.

Štai keletas konkurso dalyvių projektų:

1. Namas X. Ignas Talalas

   Projektas Namas X - gyvenamoji erdvė kviečianti vėl atrasti tai kas tikra, atsigręžti į gamtą, geriau pažinti save. Namai - vieta ilsėtis, auginti šeimą ir augti pačiam, nestovėti vietoje. Išdrįskite laužyti nusistovėjusias normas, ypač kurdami savo aplinką. Projekte pabrėžiamas vidaus ir lauko erdvių vientisumas, vizualiai ir net fiziškai išplečiant bendrąjį plotą išnaudojant kiemą, terasas, net stogą. Projekte naudojamos natūralios, nekenksmingos medžiagos, aplinką tausojantys įrenginiai.

2. Namas X. Kristina Grybaitė

   Namai dedikuoti brandžiam žmogui, atspintys kokybę, ilgaamžiškumą ir leidžiantys pasijusti jaukiai - nesvarbu, ar ilgai šiuose namuose lieki. Namo išorė parodo ilgaamžiškuma demonstruojantį natūralų akmenį, leidžiantį interpretuoti, kaip tvirtovę jos gyventojams. Pilkai rudų atspalvių konceptas atvaizduoja tvirtus pamatus, „tikro namo“ žanrą, bet išlieka artimas švelniam klasikos stiliui.

3. Namas X. Lina ir Pavel Balbatunovai

   Namas Tiltas. Gyvenamasis namas projektuojamas virš natūraliai susiformavusios daubos, gamtos apsuptyje. Namą sudaro pailgas stačiakampis tūris, skirtas bendram šeimos gyvenimui ir į jį įsikertantis trys vertikalus tūriai, kurie priklauso tėvams ir kiekvienam iš vaikų. Stačiakampis tūris apjungia atskirų šeimos narių gyvenimus ir tarsi yra tiltas tarp jų. Bendro naudojimo patalpos projektuojamos su didelėmis vitrinomis iš abiejų pusių, taip leidžiant išlaikyti kuo didesnį ryšį su supančia aplinka.

4. Namas X. Rimantas Špokas

   Prabangaus ir išmanaus namo vizija miesto/ priemiesčio teritorijoje esančiame nedideliame 5 arų ploto sklype. Moderni kelių stačiakampių architektūrinių modulių namo struktūra kuria dinamišką ritmą ir formuoja kiemo bei namo funkcines zonas. Šalia namo įrengtas stačiakampio formos tvenkinys. Namo struktūra neįprasta dėl pasirinkto vertikalaus planavimo - svetainės ir valgomojo bei virtuvės zonos yra suprojektuotos po žeme. Čia įgyventintos nekasdienės idėjos: langas su vaizdu į povandeninį tvenkinio pasaulį ir saulės šviesos tunelis, kurio dėka natūrali saulės šviesa patenka į po žeme esančią virtuvę. Visus namo aukštus jungia liftas, kuris tapo centrine projekto ašimi, aplink kurią suprojektuotos visos patalpos.

5. Namas X. Vaiva Barbaravičiūtė

   Projektuojamas privataus namo lokacija: Pavilnys, Vilniaus miestas. Bendras namo plotas 120 kv. m. Architektūrinės dalies autorius - Saulius Griguola. Modernus, minimalus ir stilingas - šio projekto moto. Tai atsispindi tiek eksterjere, tiek interjere. Siekiama, kad nedidelės kvadratūros namas būtų ergonomiškai, bei maksimaliai išnaudojamas kiekvienas metras, per daug neapkraunant erdvių, jas paliekant „švarias“. Siekiamybė - estetikos ir šiuolaikiškumo pojūtis.

6. Namas X. Agata Žukauskaitė

   Projektas - erdvus namas vaizdingame užmiesčio sklype. Panoraminiai langai leidžia grožėtis aplinka beveik iš bet kurio namo kampelio. Taip pat jie tarsi ištrina ribą tarp lauko ir vidaus. Namas skirtas ambicingam ir drąsiam žmogui - pirmasis aukštas yra atviro išplanavimo su atskirtais darbo ir svečių kambariais. Sienas trina ne tik begaliniai langai, bet ir atriumas. Antrasis aukštas yra padalintas į dvi zonas - vaikų i tėvų.

7. Namas X. Aleksandra Zniščinska

   Geras interjeras turi atsižvelgti į aplinką, kitaip atrodys kaip svetimkūnis - neišbaigtas ir nejaukus. Šis jaukus, inovatyvus, dviejų dalių namas skirtas jaunam žmogui, mėgstančiam netikėtus sprendimus interjere. Šiame projekte išnaudojant technologijų potencialą, integruojant inovacijas, sukurtas būstas, atsižvelgiant į žmogaus kasdienynę veiklą, gyvenimo būdą.

8. Namas X. Anna Drutel

   Privatus namas Vilniaus pakraštyje, 180 kv.m. Didelė šeima pasiryžo rekonstruoti 100 metų senumo pastatą, kuris turėjo pavirsti moderniu inovatyviu namu. Šiame projekte buvo pagarbiai išnaudotos seno pastato erdvės ir kūrybingai priderintas naujas antras aukštas. Originalaus senovės palikimo ir inovatyvių sprendimų sąjungos koncepcija išlaikoma ne tik exterjere, bet ir interjere. Netikėtai žaismingas interjeras, kuriame suderintos kontrastingos faktūros, o prie senovinių interjero elementų neįtikėtinai puikiai priderintos ryškios, šiuolaikiškos detalės, modernios minimalistinės skulptūros ir įvairios apdailos medžiagos.

9. Namas X. Andrius Byčenkovas

   Namas X yra sudarytas iš dviejų tūrių, kurie formuoja du pastato aukštus, bei dinamišką pastato architektūrą ir erdves. Tai galėtų būti užmiesčio namas šeimai, į kurį grįžtama pro obuolių sodą bei pasitinkančių medžių alėją. Namo bendros gyvenamosios erdvės projekte numatytos ganėtinai atviros, tačiau miegamuosiuose numatytas privatumas ir ramybė. Namo projektą sudaro daugymė elementų, todėl tinkamai juos tarpusavyje suderinus galima gauti puikų rezultatą.

10. Namas X. Deimantė Uleckytė

    Modernus „NAMAS X“ projektas Alytaus priemiestyje apsuptas gamtos - tobulas prieglobstis poilsio ir ramybės išsiilgusiam piliečiui. Ergonomiškas, kubistinių formų architektūrinis kūrinys, draugiškas aplinkai dėl eksterjero ir interjero apdailos pasirinkimo. Šiame projekte įgyvendinti, taupūs, nestandartiniai ir maksimaliai erdvę didinantys sprendimai.

11. Namas X. Monika Juknienė

    Modernaus minimalistinio stiliaus namas, skirtas 6 asmenų šeimai, kuri vertina paprastumą, solidumą, laiko patikrintus sprendimus ir gyvenimą gamtoje. Tai šviesūs, erdvūs, elegantiški, funkcionalūs, visomis išmaniųjų technologijų naujovėmis aprūpinti namai. Namo centras yra pirmajame aukšte esanti gyvenamojo kambario erdvė su vitrininiais langais, židiniu, fortepijonu ir stalo žaidimų vieta.

Šie konkurso projektai atspindi šiuolaikines tendencijas būsto architektūroje, kuriose derinamas tvarumas, funkcionalumas ir estetika.

Apibendrinant, lietuvių gyvenamasis būstas per ilgą istoriją patyrė įvairių transformacijų, tačiau išlaikė savo unikalų charakterį ir ryšį su gamta. Nuo mezolito pusiau žeminių iki šiuolaikinių inovatyvių projektų, lietuvių architektūra atspindi tautos kūrybiškumą, prisitaikymą ir siekį sukurti jaukią ir funkcionalią aplinką.

tags: #sen #lietuvi7 #gyvenamasis #trobesys