Lietuvoje vaikų globos namai, deja, neretai tampa skandalų ir tyrimų epicentru.
Šiame straipsnyje apžvelgiamos įvairios situacijos, susijusios su vaikų globos įstaigose patiriamais sunkumais, seksualiniu išnaudojimu ir aplaidumu.
Viešvilės Vaikų Globos Namai: Nauji Įtarimai Dėl Tvirkimo
Kaip 15min.lt jau rašė, Viešvilės vaikų globos namuose - nauji įtarimai dėl galimo nepilnamečių tvirkinimo.
„Pradėtas tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnį - dėl vaiko tvirkinimo.
Lapkričio 3 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo.
Įtariamasis - buvęs Viešvilės vaikų globos namų darbuotojas.
Įtariamuoju tapęs Artūras tikina, kad apie tariamą savo vaidmenį skandale jis sužinojo tik iš žiniasklaidos.
Jis pasakojo, kad baigęs studijas ieškojo vietos, kur galėtų savanoriauti.
Būtent darbui be jokio atlygio Artūrą ir priėmė tuometis Viešvilės vaikų globos namų direktorius A.Liaudaitis.
Vėliau jis buvo perkeltas dirbti į šeimyną, kurios du vaikai paprašė jo tapti Sutvirtinimo sakramento tėvu.
Esą kaip tik apie tuos vaikus dabar ir eina kalba, nes per vaikų gimtadienius, šventes jis stengėsi vaikus pasveikinti, vaišinti skanesne vakariene.
Pasak vyro, kilus pedofilijos skandalui jis sulaukęs nuolatinių Viešvilės vaikų globos namų direktoriaus pavaduotojos Jūratės Bastienės kabinėjimosi - viskas esą buvę blogai.
„Tiesiog per daug visko žinau, ko nereikia žinoti, todėl norima mane sudirbti, kaip tik galima.
Įstaigoje vaikai yra mušami, skriaudžiami.
Tiesiog per daug visko žinau, ko nereikia žinoti, todėl norima mane sudirbti, kaip tik galima.
Artūras neneigia bandęs tapti kelių vaikų globėju, įkurti savo šeimyną, tačiau Jurbarko vaiko teisių apsaugos skyrius tam nepritarė, nors jis tvirtina turėjęs visas sąlygas tam.
Kol kas prokurorai su Artūru nesusisiekė, jo neapklausė.
Jis tikina, kad įstaigoje bandyta vaikus priversti rašyti raštus pagal sukurtą tekstą, ką Artūras su jais daręs.
Pedofilijos skandalas Viešvilėje kilo kovo mėnesį, kai paaiškėjo, kad teisėsaugos institucijas jau anksčiau pasiekė anoniminis skundas apie paauglių lytinį išnaudojimą šio miestelio vaikų globos įstaigoje.
Skunde buvo minimi keli 13-16 metų vaikinų tvirkinimo atvejai 2014 metais, nurodyti nepilnamečių vardai ir pavardės.
Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teisėsaugos atstovai paviešino, jog nustatyti 9 nukentėję asmenys: 4 mažamečiai, 4 nepilnamečiai ir 1 pilnametis asmuo.
Jauniausiam nukentėjusiajam - 12 metų, vyriausiam - 20 metų.
„Kiekvienas vaikas bus ištirtas psichologiškai.
Bus atlikti ir psichiatrijos tyrimai.
Apklausos jų - itin komplikuotos, juk jie - vaikai su spec. poreikiais.
Kiekvienas globos namų darbuotojas bus apklaustas taip pat.
Bendradarbiaujame su Vilniaus globos namais „Užuovėja“, kuri teikia vaikams socialinę pagalbą.
Pasak jo, šioje byloje sudaryta tiek tyrėjų, tiek prokurorų grupė.
Sunkumų tiriant įvykį kyla dėl psichologų trūkumo.
Tokių psichologų, kurie gali ikiteisminio tyrimo metu iš vaikų gauti tyrimui reikšmingos informacijos.
„Vaikai suvokia, kas jiems padaryta.
Kad tai yra blogai.
Tyrimas pradėtas sausio 30 d., gavus globos namų direktorės kreipimąsi.
Tos pačios dienos vakarą pareigūnai sulaikė nepilnametį tuose pačiuose globos namuose gyvenantį įtariamąjį, kurį vasario 1 d.
Vilijampolės Socialinės Globos Namai: Nuolatiniai Skandalai
Vilijampolės socialinės globos namai skandaluose linksniuojami ne pirmą kartą.
Skandalas įstaigą supurtė ir 2015 metų rugpjūtį, kai 11 metų berniukas iškrito per langą ir užsimušė.
Buvo atliekamas tyrimas, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rugsėjį pranešė išvadas - dėl vienuolikmečio žūties Vilijampolės socialinės globos namuose: kaltų nėra.
Po šio skandalo atsistatydino įstaigos direktorius Linas Butkus ir jo pavaduotojas Paulius Aukštikalnis.
2015 metų gruodį pradėtas tyrimas dėl galimo dviejų nepilnamečių globos namų gyventojų išnaudojimo fiziniams darbams.
Situacijos tyrimą atlikusi SADM pranešė, kad nenustatyta patikimų faktų ir įrodymų, kad vaikai būtų buvę išvežti ir dirbę.
„Delfi“ pasiekė informaciją, kad įtariama, jog šioje įstaigoje nepilnamečiai galėjo seksualiai išnaudoti kitus mažamečius.
Šiuo metu minėtame centre dvejus metus ugdomi berniukai, kurie turi didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių.
„Delfi“ skaitytojai nurodė, kad nukentėjusiųjų interesus atstovauja advokatų kontora „Jurica“.
Vis dėlto pati kontora nenorėjo nei patvirtinti, nei paneigti tokios informacijos, prašė šia tema jokių straipsnių neskleisti.
Klaipėdos Apygardos Prokuratūros Tyrimas
Klaipėdos apygardos prokuratūra informavo, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį dėl galimo tarnybinių pareigų neatlikimo.
Šis straipsnis nurodo, kad „valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
Švėkšnos Globos Namai: Seksualinio Išnaudojimo Skandalas
„Delfi“ primena, kad ikiteisminis tyrimas dėl Švėkšnos globos namuose klestėjusio seksualinio išnaudojimo pradėtas 2014 metų gruodį.
Tuomet įtariamiesiems pareikšti įtarimai dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiais, dėl vaiko pirkimo ir pardavimo, dėl nepilnamečio nugirdymo ir seksualinio išnaudojimo, dėl pelnymosi iš nepilnamečių prostitucijos.
Visi vyrai, kuriems buvo pareikšti kaltinimai, buvo anksčiau teisti, tačiau ne dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų.
Tyrimo metu nustatyta, kad nepilnametės sąvadautojos, kurios sulaukė pilnametystės, kol byla buvo išnagrinėta, klientų savo „mergaitėms“ ieškodavo internete, pačios talpindavo skelbimus, juose informuodavo apie tai, kad vyrai gali nusipirkti net ne vieną, o kelias merginas iš karto.
Skelbimuose nebuvo nurodoma, kad savo kūną parduosiančios merginos yra nepilnametės.
Nustatyta, kad klientai su nusipirktomis mergaitėmis santykiaudavo automobiliuose arba išsinuomotoje sodyboje.
Didžioji dauguma nusikalstamų veikų įvykdytos pačiame Švėkšnos miestelyje.
Iškilus viešumon seksualinio išnaudojimo skandalui, centrą savo žinion iš Šilutės savivaldybės perėmė Švietimo ir mokslo ministerija, pervadino ją „Diemedžio“ ugdymo centru, sumažino auklėtinių skaičių.
Ši įstaiga yra pagrindinės mokyklos tipo specialiojo ugdymo centras elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems mokiniams.
Mokykla priima mokytis vaikus iš visos Lietuvos.
Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC).
psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Vilniaus m. Jonavos r., Kaišiadorių r., Elekdivėnų, Ukmergės r., Kėdainių r., Raseinių r. Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija.
Parengė Asociacija Kauno moterų draugija (+370 65052858)
„Delfi“ - tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė.
Marijampolės Vaiko Tėviškės Namai: Praeities Šešėliai Ir Nauji Iššūkiai
Praėjus daugiau kaip 15 metų po skaudžių įvykių, prabilti nusprendė ir šiuo metu 24-erių Ernestas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Vaikinas iki šiol negali pamiršti, kaip iš šeimos paimtu juo, 8-erių metų vaiku, pasirūpino katalikiškieji Marijampolės vaiko tėviškės namai Avikilų kaime.
Vaikinas tikina iki šiol negalintis pamiršti ne tik patirtos seksualinės prievartos, bet ir administracijos abejingumo.
Į vaikų globos įstaigą Ernestas buvo pristatytas tarnybų, kai buvo paimtas iš šeimos, kurioje vaikams augti aplinka buvo netinkama.
Tačiau čia išgyventos patirtys sužeidė daug labiau nei netinkamas motinos gyvenimo būdas.
Ernestas tikina, kad kai buvo 8-erių, jį išprievartavo kitas globos namų gyventojas - 17-likmetis jaunuolis.
Kaip „Vakaro žinioms“ pasakojo Ernestas, apie įvykį greitai sužinojo ir globos namų darbuotojai.
Tačiau vietoj pagalbos mažamečiui vaikui buvo pasiūlyta „užsimiršti“.
Kad praeities šešėliai nekankintų, Ernestas buvo išsiųstas į kitame mieste esančius vaikų globos namus.
Vėliau perkeltas atgal, kur jo laukė patyčios iš kitų globos namų vaikų.
Šalia žeminimo ir patyčių, tęsėsi ir seksualinė prievarta.
Ernestas įsitikinęs, apie tai žinojo ne tik globotiniai, bet ir įstaigos darbuotojai.
Tačiau pradėjus apie tai kalbėti, tuometis vadovas prašė nieko neviešinti.
Šiandien Ernestas sako negalintis suprasti, kodėl tada, prieš 16 metų, iš šeimos atskirtam vaikui nebuvo ištiesta pagalbos ranka, kodėl nebuvo pranešta teisėsaugai.
Prieš Ernestą smurtavęs auklėtinis taip ir liko nenubaustas.
„Aš buvau mažas vaikas, negalėjau kreiptis į teisėsaugą.
Tai turėjo padaryti suaugę žmonės, nes jie čia tam ir buvo - kad mumis, vaikais, likusiais be tėvų globos, pasirūpintų kaip savais.
Tačiau vietoj to, vaikams buvo „piešiamos“ psichinių ligų diagnozės, taip siekiant išspręsti problemas.
Tai tipiškas vadovybės elgesys“, - pasakoja vaikinas, - ir priduria nuolat svarstantis, kaip būtų susiklostęs jo gyvenimas, jeigu nebūtų patyręs seksualinės prievartos: „Dabar aš esu homoseksualus ir svarstau, ar ta patirtis galėjo tai nulemti.“
Negana to, Ernestas sako žinantis, jog jo atvejis minėtuose globos namuose nebuvo vienintelis.
Skandalai ir Tyrimai Marijampolės Vaikų Globos Namuose
Daugiau kaip 20 metų veikiantys Marijampolės vaiko tėviškės namai Avikilų kaime vis sulaukia teisėsaugos ir tarnybų dėmesio.
Policijai dažnai tenka skelbti iš šių globos namų bėgančių jaunuolių paieškas, tačiau tai ne didžiausios problemos.
2003 m. visuomenę sukrėtė faktas, jog šiuose vaikų namuose galimai išžaginta nepilnametė.
Iškilus šiai informacijai, katalikiškiesiems vaikų globos namams grėsė uždarymas, tačiau po pusantrų metų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
2008 m. iškilo kitas skandalas - vaikų globos namuose keturiolikmetis galimai seksualiai išnaudojo mažametes.
Tuo metu prokuratūroje jau buvo pradėtas kitas tyrimas - dėl atvejo, kai 16 metų paauglys galėjo seksualiai išnaudoti keturis mažamečius.
2015 m. Kauno apygardos teisme nagrinėta byla, kurioje trys globos namų auklėtiniai buvo kaltinami reketavę kitą globotinę.
Tais pačiais metais buvo paviešinta informacija, kad nepilnametė į globos namus atsinešė ginklą.
Vienas po kito vaikų namus purtantys skandalai nesibaigia iki šiol - šių metų pradžioje neblaivūs globos namų auklėtiniai sumušė ilgametį įstaigos direktorių Vytautą Šulinską.
O baisiausia nutiko 2013 m. Šiuose globos namuose viešint tuometei socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei šalimais esančiame miškelyje nusižudė ketverius metus įstaigoje gyvenęs trylikametis.
Tuomet auklėtiniai pasakojo apie trylikamečio konfliktus su dviem įstaigos darbuotojomis.
Marijampolės policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl privedimo prie savižudybės.
Daugiau kaip prieš 20 metų vaikų globos namus Avikiluose įkūrė monsinjoras Vytautas Kazlauskas.
Iki šiol ši įstaiga nėra pavaldi Marijampolės savivaldybei.
Nuo 2003 m. įstaigos steigėjo funkcijos perduotos Vilkaviškio vyskupijos Kurijai.
Steigėjas skiria ir atleidžia direktorių, moka atlyginimą darbuotojams.
Kilus įvairioms situacijoms, pirmiausia įsijungia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai.
Kaip „Vakaro žinias“ informavo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, dar globos namų veiklos pradžioje buvo atlikti keli tyrimai.
Tiesa, ne visi skundai pasitvirtino, tačiau apie tyrimus nėra išlikusios informacijos.
Vaiko Teisių Apsaugos Kontrolieriaus Tyrimai
Ir per pastaruosius metus kontrolierė yra atlikusi tyrimų, susijusių su Marijampolės vaiko tėviškės namais.
Pavyzdžiui, 2015 m. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė gavo anoniminį pranešimą apie globojamos nepilnametės galimai patirtą fizinį smurtą bei seksualinę prievartą Marijampolės vaiko tėviškės namuose ir galimą direktoriaus bei kitų darbuotojų siekį nuslėpti tikrąsias mergaitės patirtų sužalojimų priežastis.
Taip pat skunde buvo kalbama apie galimai įstaigoje pažeidžiamas vaikų teises - nesudarytą saugią gyvenamąją aplinką, nepakankamą vaikų priežiūrą, netinkamą dienpinigių mokėjimo tvarką ir kt.
Tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog administracija siekė nuslėpti tikrąsias minėtos nepilnametės sužalojimo priežastis.
Tačiau, buvo nustatyta, jog įstaiga netinkamai vykdė savo pareigas, siekiant apsaugoti vaikus nuo smurto.
Gauta medžiaga leido daryti prielaidas apie nepakankamas ir neefektyvias vaikų globos namų taikomas smurto prevencijos, auklėjamojo pobūdžio, vaikų elgesio kontrolės priemones, taip pat pagalbos smurtaujančiam ar elgesio problemų turinčiam vaikui tobulinimo poreikį.
Nustatyta, jog įstaiga, neužtikrinanti vaikams saugios ir stabilios aplinkos, pažeidžia nepilnamečių teises.
Feliksas Rudzinskas: Gyvenimas Pašvęstas Vaikams
Už nuopelnus Lietuvos vaikams, už pasiaukojimą, darbštumą, meilę savo kraštui, už didelius nuveiktus darbus socialinėje srityje Feliksui Rudzinskui liepos 6 dieną suteiktas Šiaulių rajono garbės piliečio vardas.
Apie tokius nuopelnus atnešančius ir visiškai priešingus gyvenimo pasirinkimus taip pat kalbamės su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologe Jūrate Marcinkevičiene.
Pirmoji Pažintis Su Vaikų Namais
- Feliksai, kokia buvo jūsų pirma pažintis su vaikų namais?
- Su Kuršėnų vaikų globos namų auklėtiniais susipažinau, kai dar mažas buvau.
Mano tėviškė, galima sakyti, tie patys Kuršėnai.
Ir kol anuomet statė naująją Daugėlių mokyklą, man teko metus mokytis šiuose vaikų globos namuose, tad susidraugavau ir su globotiniais.
Pagal anuometį globos supratimą vaikų namų auklėtiniai buvo atskirti - patys vaikų namai buvo uždara įstaiga, į svečius ten vaikščioti nebuvo galima, net mokykloje jiems buvo suformuota atskira klasė.
Bet vaikai yra vaikai - draugavome ir buvome lygūs tarp lygių.
Našlaičių Istorijos
- Kokios anuomet buvo našlaičių istorijos?
- Pokario kartos našlaičių istorijos buvo kiek kitokios, nei dabartinių iš šeimų paimtų vaikų.
Anuomet tikrų našlaičių buvo daugiau - man jau nebeteko to patirti, bet darbuotojai, dirbę prieš mane pasakojo, kad nenustebdavo prie durų radę į antklodę susuktą kūdikį, vieniems būdavo įdėtas raštelis su vardu, o kitiems - nė to tiek.
Anuomet niekas tų vaikų tėvų neieškojo, tik pasirūpindavo vaiku.
Žinoma, šeimas ardė ir amžinas šeimų priešas - alkoholis.
Man, šeimoje augusiam vaikui, buvo labai smalsu, kas tai yra - vaikų namai.
Viena pažintis buvo gan keista, kurią atsimenu visą gyvenimą.
Kartą su draugu nutarėme prasmukti į vaikų namų sodą, buvome girdėję, kad ten yra skanių kriaušių.
Įlindome, prisikrėtėme tų kriaušių, bet mus pamatė sargas.
Pasprukome, bet nesidžiaugėme vikriai pabėgę - sąžinė kamavo, kad padarėme kažką negero.
Tai dar tą patį vakarą nuėjome pas mokyklos direktorių į namus ir prisipažinome, kad įsibrovėme į vaikų namų sodą, paišdykavome.
Kitą rytą direktorius susikvietė mus, galvojome, kad dabar lauks bausmės, bet verdiktas buvo labai pedagogiškas: „Jeigu turite sąžinę, jaučiatės kalti, reiškia jūs esate dori žmonės ir tokių klaidų nekartosite“.
Nuo to karto į vaikų namus žiūrėjau su pagarba, gal su atjauta, bet labiau su smalsumu.
Šeimos Vertybės Ir Pašaukimas
- Gal šeimos vertybės paskatino tapti pedagogu ir savo gyvenimą paskirti vaikams?
- Mąstau apie tai.
Augau darnioje šeimoje su tėveliais, broliu ir seserimi.
Mama rūpinosi namais, o tėtis, taip pat Feliksas, buvo krašte gerai žinomas auksinių rankų meistras: ir tautodailininkas, ir drožėjas, ir statybininkas, ir stalius, ir konstruktorius...
Visi darbai tirpo jo rankose, to mokė ir mus, savo vaikus.
Iš prigimties esu judrus, smalsus, sportiškas, sekėsi ir humanitariniai mokslai, ir tikslieji, tėvo pamokytas ir drožinėjau, ir lauko darbus dirbau, o kai dar judesio trūko, tai iki išnaktų sporto salėje kamuolį su draugais varinėjau - mėgstu krepšinį, gal todėl, kad esu gimęs tą pačią dieną, kaip Arvydas Sabonis, tik metais ne tais.
Žodžiu, augau kaip ir daugelis to meto vaikų - tradicinėje kaimo šeimoje, prižiūrėtas, darbo nebijantis, laisvas savo pasirinkimuose.
Baigęs mokyklą pasirinkau pedagogiką, nors, paatvirausiu, viliojo statyba.
Bet draugo paragintas rinkausi pedagogiką (gal vėl tai likimo ranka vedė) - nutariau tapti fizikos ir astronomijos mokytoju.
O jeigu visai atvirai, labai netraukė didieji miestai, jaukiai ir „savo rogėse“ jaučiausi tik savo gimtinėje.
Kuršėnai, man pats mieliausias „didmiestis“, todėl norėjau likti čia.
Gyvenimo Pašaukimas
- Kaip atėjote iki savo gyvenimo pašaukimo?
- Tais laikais baigusius studijas rinkdavosi darbdaviai.
Jaunystė nebijo skrydžių, darbų, naujovių.
Tad ėmiausi visko, ką siūlė.
Pasvalyje dirbau mokytoju, vėliau, jau arčiau gimtinės, pakvietė dirbti darbinio mokymo kombinato direktoriumi.
Darbą pradėjau nuo tuščio kabineto ir vieno stalo bei kėdės.
Vis įsijausdavau į tų paauglių, kurie čia mokysis, rolę.
Mergaitėms reikėjo siuvimo mašinų, berniukams vairavimo pagrindų.
Cukrinius runkelius su žmona ravėjom, kad susitaupytume pinigų savam „Žiguliukui“, o jį nusipirkęs plytas vežiojau į darbovietę.
Kibau į darbus ir viskas sekėsi - buvę mokytojai padėjo, o savam krašte ir oras padeda.
Ir vėl likimo ranka - Kuršėnų vaikų globos namams reikėjo direktoriaus.
Taip aš, nė keturiasdešimties neturintis pedagogas, savo žinion gavau apie 120 vaikų - tiek 1991-aisiais radau Kuršėnų vaikų globos namuose.
Pirmas jausmas - išgąstis.
Šie vaikai ypatingi, negalima į juos kreiptis, „ei, tu“.
Visus privalau žinoti vardais.
Vaikystės patyrimai draugauti su vaikų namų auklėtiniais padėjo, bet draugystės yra viena, o prisiimti atsakomybę už šiuos vaikus visą parą, visą savaitę, visus metus, visą jų gyvenimą nuo lopšio iki pilnametystės - visai kas kita.
Darbo Sėkmė
- Kaip sekėsi?
- Vėl įsijaučiau į tų vaikų gyvenimus - ką jie jaučia, kodėl verkia.
Kaip širdis liepė, ėjau į tų vaikų gyvenimus - keliavome į gamtą, gyvenome palapinėse, maudėmės upėje, žaidėme kamuoliu, kepėme bulves lauže.
Kūrėme privačias erdves - negali vaikai gyventi po 9 viename kambaryje, vaikai šiuose savo namuose turėjo ūkį: šunį, ožkytę, daržą.
Stebėjau vaikus ir save.
Man sekėsi - vaikai išsipasakodavo, pasitikėjo manimi.
Teko išgyventi ir labai skaudžių auklėtinių istorijų, ir ne vieną dešimtį.
Nauja visuomenės virsmo banga užgriuvo 1992-1993 metais.
Daugybė žmonių panoro imti globoti vaikus iš vaikų namų.
Bet visų entuziazmas greit išsisėmė: vaikai ir patys grįždavo, ir globėjai atveždavo, ir mums patiems teko susirinkti savo auklėtinius iš globėjų šeimų.
Globėjų Trūkumas
- Kodėl taip nutiko?
- Minutei užplūdęs noras paguosti vaiką, skaniau pavaišinti, ar tiesiog pademonstruoti savo gerumą, nėra tas pats, kaip vaikui suteikti šeimą, namus, tapti mama ar tėčiu.
Globėjų šeimoms neįtikę ar atsibodę vaikai grįždavo į vaikų namus dar labiau sugniuždyti, dar labiau nusivylę suaugusiais ir mano darbo diena tapdavo dar ilgesnė - vaiką reikėdavo guosti, išklausyti, tiesiog būti su juo tiek, kiek jam reikia.
Vaikas nėra auksinė žuvelė, kuri sau ramiai pabus akvariume, o atsibodusią galima padovanoti kaimynui arba grąžinti.
Šį širdies skausmą man teko pereiti asmeniškai, kai mačiau grąžintų vaikų akis.
Dabartinė globėjų ruošimo sistema yra daug geresnė, nes žmonės to mokomi.