Užutrakio dvaras - vienas ryškiausių ir geriausiai išsilaikiusių Lietuvos dvarų. Jis įsikūręs vaizdingame pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, pačiame Trakų ežeryno centre. Iš čia atsiveria įspūdinga panorama į Galvės ežerą su salomis ir Trakų pilimi, ežerų apsuptą Trakų miestą su Vytauto Didžiojo funduotos bažnyčios bokštais ir Kęstučio kalnu prasidedantį Bražuolės kalvyną. Ant Galvės ežero kranto įkurtas ir restauruotas dvaro ir parko ansamblis leidžia pajusti XIX a. atmosferą.
Tiškevičių įkurta Užutrakio dvaro sodyba puikuojasi vaizdingame, raižyto reljefo pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, pačiame Trakų ežeryno centre.
Pusiasalis tarp Galvės ir Skaisčio ežerų istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIV a. Tuomet jis vadintas Algirdo sala ir priklausė totorių didikams. XIX a. antrojoje pusėje jį įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius (1835-1891 m.).
Užutrakio dvaro sodybą XX a. pradžioje įkūrė grafas Juozapas Tiškevičius drauge su žmona Jadvyga.
Pusiasalis tarp Galvės ir Skaisčio ežerų istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIV a.
XIX a. antrojoje pusėje jį įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius (1835-1891 m.).
Po Juozapo Tiškevičiaus mirties (1891 m.) dvarą paveldėjo jauniausias sūnus Juozapas (1863-1867 m.) drauge su žmona, lenkų kunigaikštyte Jadvyga Svetopolk-Četvertinska.
Šiame plote jaunasis grafas Tiškevičius ir pradėjo kurti Užutrakio dvaro sodybą ir parką.
Pagal lenkų architekto Juzefo Husso projektą ant Galvės ežero kranto, tiesiai prieš Trakų pilį, jis pastatė prabangius neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų turinčius rūmus su įspūdinga, atvirais paviljonais karūnuota terasa.
Rūmus, papuoštus įspūdingais Liudviko XVI stiliaus interjerais, kūrė lenkų architektas Juzefas Husas (Józef Huss).
Juos užbaigia atvirais paviljonais karūnuota terasa, iš kurios atsiveria pasakiški vaizdai į Trakų pilį.
Rūmų interjeras buvo dekoruotas prancūzišku Liudviko XVI stiliumi.
Pirmajame aukšte yra septynios simetriškos salės su dideliais stačiakampiais langais, o pačiame pastato viduryje - holas ir per stogą apšviečiama laiptinė.
Antrajame aukšte - kuklios gyvenamosios patalpos su keturkampiais langais.
Dvaro sodybos rūmai Balti it gulbė Užutrakio dvaro rūmai pastatyti kai valdas 1897 metais įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius. Iš Varšuvos pakviestas architektas Janas Husas pagal tuo metu vyravusį klasicizmo stilių suprojektavo naujus mūrinius rūmus.
Dvaro sodybos rūmai ne tik patys tviskėjo prabanga, bet ir leido grožėtis įspūdingu peizažu.
Nuo terasos atsiveria kerintys Galvės ežero ir Trakų salos pilies reginiai.
Dabar čia plazda istorinė Lietuvos valstybės vėliava su karinguoju Vyčiu.
Priešais rūmus suprojektuoti taisyklingų formų (prancūziški) parteriai su karpomų liepų alėjomis, ornamentiniais gėlynais, marmuro vazomis ir skulptūromis.
Didįjį parterį papuošė XVIII a. prancūzų skulptoriaus A. Coysevox skulptūrų, vaizduojančių romėnų deives Dianą ir Florą bei nimfą Hamadriadę, kopijos, o mažąjį - romėnų vyno dievo Bakcho skulptūra ir antikinio stiliaus biustai.
Užutrakio dvaras
Parkas
Parką planavo žymus prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė (Édouard François André).
Buvo sukurtas mišraus stiliaus parkas, papuoštas antikinių skulptūrų kopijomis ir gausybe augalų.
Vaizdingas, garbingos istorijos prisodrintas kraštovaizdis padiktavo būsimo parko planą.
E. F. Andrė netruko pastebėti, kad Užutrakio dvaro parkas turėjo puikią vandens temą ir ją sėkmingai išplėtojo.
Užutrakio parke pavienių medžių, želdynų, dirbtinių tvenkinių, ežerų ir salų dėka buvo sukurtas įspūdingas peizažas, kuriame sunku būdavo nusakyti, kurioje vietoje prasideda ir baigiasi riba tarp sausumos ir vandens.
Šiam įspūdžiui pasiekti Užutrakio pusiasalyje buvo įrengta daug dekoratyvinių tvenkinių.
Prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Andrė į Užutrakį atvyko 1898 m. Čia jis sukūrė sau būdingą mišraus stiliaus parką, kurio plotas siekė 80ha. Architektas meistriškai išnaudojo kontrastingą pusiasalio peizažą, dirbtinių uolų kompozicijomis pabrėždamas jo kalveles, o pusiasalį supančių ežerų spindesį papildydamas sudėtinga tvenkinių sistema.
Buvo iškasta daugiau nei 20 tvenkinių, besijungiančių tarpusavyje ir su ežerais.
Unikalus Trakų kraštovaizdis ir išskirtinė vietovės aura darė įtaką ne tik grafo pasirinkimui čia gyventi bei vėlesniam jo ir visos šeimos prisirišimui prie Užutrakio, bet ir ypatingam jo dėmesiui supančiai aplinkai.
Ją sutvarkyti grafas patikėjo žymiam prancūzų kraštovaizdžio architektui Eduardui Fransua Andrė.
Įžymusis specialistas jau buvo gerai pažįstamas su Tiškevičiais.
Jis kūrė Lentvario, Trakų Vokės ir Palangos dvarų parkus.
Į Užutrakį E. F. Andrė atvyko 1898 m. ir suplanavo jo kūrybai būdingą mišraus stiliaus parką.
Užutrakio dvaro parke galima aptikti daugybę vietinių bei atvežtinių augalų: 38 Lietuvoje savaime augančių, 54 atvežtų medžių bei krūmų, apie 400 rūšių ir formų žolinių augalų. Nemažai šių augalų specialiai čia buvo įveisti paties parko autoriaus E. Šiame parke gyvena voverės, stirnos, priskaičiuojama net 7 šikšnosparnių rūšys. Tvenkiniuose ir šalia jų galima sutikti retų rūšių varlių, paprastąjį ir skiauterėtąjį tritoną, ūdrų. Senuosius parko medžius lanko geniai, meletos, pelėdos.
Nuo pat įkūrimo sodybos teritoriją puošė nemažai skulptūrų, tarp jų - žinomo XVIII a. prancūzų skulptoriaus Antuano Kezevo (Antoine Coysevox) kūrinių kopijos. Dažniausiai jos vaizdavo antikines deives ir dievus. Parke galima apžiūrėti antikinės deivės Dianos, kurios prototipas - Prancūzijos karaliaus Liudviko XV motina Marie-Adelaide de Savoie, skulptūrą. Ši, kaip ir Floros bei Hamadriadės skulptūros, yra Luvre eksponuojamų kūrinių kopijos. Čia taip pat rasite Bakchą, įvairių biustų, o ant Galvės ežero kranto stovi Mergelės Marijos skulptūra - ji parke buvo išlikusi ilgiausiai. Skulptūrą buvo galima pamatyti dar 1964 m., vėliau ji buvo įmesta į ežerą. 1975 m. apgadinta skulptūra atrasta Varnikų kaimo kapinėse ir perkelta į Trakų bažnyčią.
Užutrakio dvaro sodybos parkas yra išsidėstęs 1,4 km ilgio pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų.
Dvarą valdantis grafas Juozapas Tiškevičius šioje vietoje kurti parką patikėjo profesionalams.
Darbo ėmėsi prancūzų kraštovaizdžio architektas ir botanikas Eduardas Fransua Andre.
Užutrakio dvaro sodybos senosios kapinės Senųjų Užutrakio kapinių vietoje buvusi pagonių šventykla - alkakalnis.
Šios vietos paskirties keisti nenorėjo nė vienas kita dvaro savininkas.
XVIII amžiuje Užutrakio dvarą įsigijęs Laurynas Odynecas alkalnio vietoje pastatė barokinė unitų bažnyčią.
Mūrinė graikų unitų cerkvė veikė iki 1837 metų.
Užutrakio dvaro parkas žiemą
Ūkinė Dvaro Dalis
Nemažas ūkis buvo ir pačioje dvaro sodyboje. Ūkinėje dalyje stovėjo net 19 mūrinių ir medinių ūkio pastatų: gyvenamieji sodininko, keltininko namai, kumetynai, kalvė, arklidė, karvidės ir kt.
Dvaro sodybos arklidė - vežiminė Prie pagrindinio sodybos kelio stovinti arklidė statyta apie 1902 metus, dvarą valdant grafui Juozapui Tiškevičiui. Tuo metu kartu su arklide sodyboje dygo ir kiti ūkiniai, gamybiniai pastatai: tvarkai, svirnai, sandėliai. Arklių veislei ar pardavimui Užutrakyje neaugino, tačiau arklidėse jų žvengimo netrūko. Užutrakyje arkliai buvo laikomi kaip transporto priemonė.
Užutrakio dvaro sodybos karvidė Galvijai buvo vienas svarbesnių grafo Juozapo Tiškevičiaus valdomo Užutrakio dvaro pajamų šaltinių. Norint juos veisti reikėjo ir tinkamų erdvių patalpų. Dvaro sodyboje karvidės pastatytos 1895 metais. Jose auginti veisliniai olandiški galvijai. Skaičiuojama, kad tuo metu karvidėse mūkė daugiau kaip šimtas vien melžiamų karvių. Geros veislės karvės buvo itin pieningos.
Užutrakio dvaro sodybos pirmas namas Užutrakio dvaro sodybos dar išlikęs XVIII-XIX amžiuje statytas tuometinių dvaro šeimininkų Odincų, o vėliau Koreivų gyvenamasis namas. Vėliau dvarą įsigijus grafui Juozapui Tiškevičiui šiame pastate buvo apgyvendinti darbininkai, kurie rūpinosi statybomis. Darbo jiems netrūko.
Užutrakio dvaro sodybos spirito varykla ir Užutrakio dvaro sodybos spirito varyklos sandėlio Užutrakio dvaro spirito varyklos pastatų kompleksas vienas ryškiausių ūkinės dvaro dalies architektūrinių akcentų. Raudonų plytų mūro varykla ir spirito sandėlis statytas 1896 metais. Spirito sandėlis pastatytas kiek žemiau nei pati varykla. Patalpos viduryje buvo pastatytas didžiulis bakas.
Užutrakio dvaro sodybos rūsys Gausiu žemės, miškų ir žuvų ūkiu garsėjusiam dvarui rūsys buvo būtinas. Užutrakyje pastatytame skliautiniame rūsyje nuo dienos šviesos buvo slepiami ir sandėliuojami įvairiausi maisto produktai. To meto dvaro šeimininkės gamindamos maistą išmonės nestokojo. Grafai mėgavosi ikrais, lašišomis, omarais, austrėmis. Svečiai būdavo vaišinami miško žibuoklių uogiene ar cukruotais vaisiais.
Užutrakio dvaro sodybos sarginė Dvaro valdoms prižiūrėti Užutrakį valdant grafas Juozapas Tiškevičius buvo nusamdęs sargą. Kad nieko pro savo budrias akis nepraleistų, jo darbas suplanuotas taip, kad iš namų nereikėtų išeiti. Sargui 1897 metais sodybos pakraštyje pastatytas namelis. Jame įrengtos ir gyvenamosios patalpos ir budėjimo postas.
Užutrakio dvaro sodybos svirnas Prie dvaro sodybos pagrindinio kelio stovintis svirnas statytas XIX amžiaus pabaigoje, kartu su kitais gamybiniai ir ūkiniais dvaro pastatai. Į svirną buvo patenkama per aukštas dvivėres duris. Įėjimą puošė du bokšteliai. Kad būtų patogu įvažiuoti ir išvažiuoti tokios pat durys įrengtos ir kitoje pastato pusėje.
Užutrakio dvaro sodybos antras namas Atokiau nuo dvaro sodybos stovintis stačiakampio formos namas statytas 1898 metais. Pastate buvo įrengta dvaro kalvė. Joje dirbantiems kalviams darbo netrūko. Vos ne kasdien tekdavo kaustyti darbinius arklius, kurie į Vilnių po trisdešimt kilometrų vežiojo dvaro karvidėse primelžtą pieną ar soduose priskintus vaisius.
Užutrakio dvaro sodybos keltininko namas Sodybos pakraštyje ant Skaisčio ežero kranto stovintis namas buvo skirtas dvaro keltininkui. Mūrinis namas su mediniu gausiai dekoruotu prieangiu statytas 1898 metais. Kaip ir sargas, tame pačiame pastate keltininkas ir gyveno, ir budėjo.
Užutrakio dvaro sodybos ledainė Galvės ežero pakrantės šlaite stovinti ledainė įrengta XIX amžiaus pabaigoje. Kai dvarą įsigijęs grafas Tiškevičius nusprendė imtis rimtų statybų, kad valdos būtų pritaikytos gyventi jo šeimai. Pagrindinė ledainės pastato patalpa įrengta po žeme. Taip ilgiau buvo galima išlaikyti tinkamą temperatūrą, kad ledainėje laikomi produktai nesugestų.
Užutrakio dvaras
Dvaro Istorija Po Tiškevičių
Dvaras grafams Tiškevičiams priklausė iki Antrojo pasaulinio karo. Sovietų okupacijos metais jis buvo nacionalizuotas ir paverstas sanatorija, pionierių stovykla, vėliau - turizmo baze.
Po grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties (1917 m.) Užutrakį iki Antrojo pasaulinio karo pradžios valdė jo vyriausias sūnus Andrius.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą dvaro sodyba buvo nacionalizuota, karo metu ją valdė vokiečių okupacinė valdžia. Po karo čia veikė KGB aukštų pareigūnų sanatorija, vėliau - pionierių stovykla ir poilsio namai, valstybinė turizmo bazė.
Tuo laikotarpiu dvaro sodyba ypatingai nukentėjo: buvo suardytas originalus rūmų planas, stipriai deformuotas, o vėliau apleistas parkas, kuriame iškilo kraštovaizdį darkantys bei su dvaro architektūra nederantys pastatai, sudaužyti arba išvogti parko mažosios architektūros elementai (vazos, skulptūros).
Šiandien Užutrakio dvaro sodyba - nacionalinės reikšmės kultūros paminklas, kurį valdo ir puoselėja Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.
Pastaroji ir ėmėsi gigantiško šios nuostabios ir reikšmingos Lietuvos valstybei dvaro sodybos prikėlimo darbo.
Šiandien į dvarą patenkama sausumos keliu, tačiau grafo Juozapo Tiškevičiaus šeima juo nesinaudodavo - į pusiasalį plaustu keldavosi per Galvės ir Skaisčio ežerų sąsmauką, prie kurios gyveno keltininkas.
Sausumos kelias tuomet buvo skirtas tik ūkio reikmėms ir dėl to pramintas Bulvių keliu.
Dabartis
Mūsų dienomis Užutrakio dvaro sodyba atgimsta - restauruoti rūmai, atkuriamas parkas.
2008 m. buvo restauruotas rūmų eksterjeras, antras aukštas, palėpė, vestibiulis, laiptinės.
2010 m. visuomenei pristatyta pirmoji restauruota rūmų salė - Liudviko XVI stiliumi dekoruotas reprezentacinis valgomasis. Kartu buvo atkurtas originalus viso pirmojo aukšto planas, subtilūs sienų lipdiniai.
Užutrakio dvaro sodyba visą laiką naudojama visuomenės kultūros reikmėms.
Šiandien Užutrakis sparčiai atgimsta: restauruoti rūmai, atstatyti jų terasą XX a. pradžioje puošę paviljonai, tvarkomi ūkiniai dvaro pastatai, iš kurių jau yra restauruoti buvęs svirnas ir arklidė, atkurta buvusi dvaro virtuvė, kurioje įsikūrė jauki kavinė.
Sparčiai gražėja ir rūmus juosiantis parkas - atgaivinti keturi tvenkiniai, restauruoti prancūziškieji parteriai, atkurta jų originali geometrinė struktūra su takais, gėlynais, skulptūromis ir vazomis.
Nepaisant ilgą laiką vykstančių restauravimo darbų Užutrakio dvaro sodyba visą laiką naudojama visuomenės kultūros reikmėms.
Joje vyksta įvairiausi renginiai - klasikinės muzikos koncertai, parodos, seminarai, konferencijos, spektakliai ir kiti.
Stengiamasi, kad parkas ir rūmai būtų atviri lankytojams.
Taip pat, kad pastarieji galėtų ne tik pasigrožėti rezultatu, bet ir saugiai susipažinti su pačiu restauracijos procesu.
Atkuriamas unikalus kultūrinio kraštovaizdžio objektas, leidžiantis išsaugoti, puoselėti ir propaguoti Lietuvos istorijos, gamtos ir kultūros paveldą.
Atsiranda vis daugiau galimybių civilizuotai bei patraukliai pristatyti kultūros vertybes plačiajai visuomenei, skatinant ne tik jos susidomėjimą, bet ir norą gyventi sveikoje ir gražioje aplinkoje.
Kompleksinis sodybos atkūrimas tapo pavyzdžiu privačių dvarų valdytojams, nes smarkiai padidėjo jų susidomėjimas parkų atkūrimu.
Tvarkomas parkas pritraukia vis daugiau lankytojų, rūmuose vykstančių koncertų, konferencijų, seminarų, parodų gausa - kultūrinio turizmo ir meno mėgėjus ne tik iš Trakų ir Vilniaus apskrities ar tolimesnių Lietuvos regionų, bet ir iš užsienio šalių (Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Ispanijos, Anglijos, JAV, Japonijos ir t.t.).
Atgyjantis Užutrakio dvaras suburia vietinę bendruomenę ir skatina atvykstamąjį turizmą šiame regione.
Tiškevičių Užutrakio prisikėlimo iš sovietinės depresijos sėkmė visuomenei asocijuojasi su nepriklausomos Lietuvos prisikėlimu ir pažanga.
Užutrakio dvaro sodyba
Informacija Lankytojams
Užutrakio dvaro rūmai (Užtrakio g. 17, Trakai) spalio - balandžio mėn. atviri lankytojams penktadieniais - sekmadieniais nuo 11 iki 16 val. Pirmadieniais - ketvirtadieniais bei valstybinių švenčių dienomis nedirba. Bilieto kaina - 3 Eur, lengvatinis bilietas - 1,5 Eur.
Pirmajame dvaro rūmų aukšte veikia tarptautinė rūmų interjerų paroda „Atrasti namai“. Ji vainikuoja bendrą lietuvių ir lenkų darbą, atgaivinant buvusią grafų Tiškevičių Užutrakio rezidenciją, restauruojant rūmus bei juos supantį parką ir atkuriant istorinius interjerus. Baldų komplektai, paveikslai, laikrodžiai ir taikomosios dailės kūrinių kolekcijos tarsi sugrąžina gyvenimą į namus, kurie buvo dešimtmečiams prarasti.
Pasigrožėkite paveikslų paroda iš įvairių Europos vietų - „Menas ir epocha: Aleksandras Šturmanas (1869-1944). Keliaujantis menininkas“ jūsų laukia antrajame Užutrakio dvaro rūmų aukšte.
Gegužės - rugsėjo mėn. Užutrakio dvaro rūmai atviri trečiadieniais - sekmadieniais nuo 11 iki 19 val. Pirmadieniais ir antradieniais - uždaryti.
Trakų istorinis nacionalinis parkas siūlo ekskursiją po Užutrakio dvaro sodybą, kurios metu aplankoma dvaro sodybos buvusioji ūkinė dalis bei rūmai. Supažindinama su dvaro sodybos ir ją įkūrusios grafų Tiškevičių šeimos istorija, atliktais ir vykdomais dvaro sodybos restauracijos darbais. Keliaujama ir po 80 hektarų Užutrakio dvaro parką, pasakojama apie jo augmeniją ir gyvūniją bei parko kūrimo ir restauracijos meną.
Sekmadieniais Užutrakio dvaro sodybos Baltojoje salėje (1 a.) skamba klasikinės muzikos garsai -tai yra nuolat vykstančių koncertų ciklas su LRT Klasika.
Žiemos peizažų grožį ir juose išryškėjančią Užutrakio dvaro šviesą atrasite vaikščiodami prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė kurtame parke. Taisyklingų formų prancūziško stiliaus parkas su skulptūromis, pasivaikščiojimo takais, liepų alėjomis bei šiltuoju metu laiku jį puošiančiomis prancūziškomis rožėmis yra prie pat dvaro rūmų.
Toliau tęsiasi peizažinis angliškas parkas, kurio žavesys sukurtas meistriškai išnaudojant kontrastingą pusiasalio peizažą, dirbtinių uolų kompozicijomis pabrėžiant kalvas, o didingą Galvės ir Skaisčio spindesį papildant pažemėjimuose ir pelkutėse iškastų tvenkinių veidrodžiais. Jų paviršiuose atsispindėjo šimtamečiai ąžuolai ir pušys bei E. F. Andrė specialiai parinkti ir įveisti svetimžemiai augalai.
Žiemos savaitgaliais rekomenduojame užsukti paragauti prancūziškos virtuvės patiekalų į Užutrakio dvaro parke prie Galvės ežero įsikūrusį restoraną „Fransua terasa“ (Užtrakio g. 8 638 63827). Šią vasarą duris atvėrusiame Eduardo Fransua Andrė garbei pavadintame restorane siūloma pasimėgauti šefo, prancūzų virtuvės šalininko A. Matačiūno ir jo komandos sukurtais patiekalais. Nuo restorano terasos (žiemą terasa veikia savaitgaliais) atsiveria Galvėje iškilusios Trakų bažnyčios ir pilies vaizdai.
Trakų istorinis nacionalinis parkas direkcija yra sukūrusi kultūrinį maršrutą „Sugrįžimas į Senuosius Trakus“, kuriuo galite keliauti savarankiškai.