Interneto vartotojams nebereikia medžioti informacijos - ji pati užlieja ekranus vos atsidarius bet kurią programėlę. Šiame sraute į skaitmeninį žodyną kaip metų terminas veržiasi „slop“ (liet. būza ar jovalas). Būtent tai ir yra „slop“ - nesibaigiantis keistų memų ir menkaverčių vaizdo klipų srautas, skirtas tik trumpam prikaustyti dėmesį, tačiau nesuteikiantis jokio peno protui. Tai sąvoka, taikliai apibūdinanti, kuo virto didžioji dalis interneto: nesibaigiančiu, dažnai beverčiu turinio srautu.
Paradoksalu, tačiau net ir krentant turinio kokybei, žmonių prisirišimas prie ekranų tik stiprėja. Naujausia „Telia“ apklausa parodė, kad net 96 proc. lietuvių vos nubudę pasitikrina telefoną, o 90 proc. eina su juo miegoti - šie įpročiai dažniausiai pasireiškia 16-29 metų amžiaus grupėje (ypač tarp moterų).
Informacijos Srauto Poveikis Žmogui
Nuolatinis maitinimasis nekokybiškos informacijos srautu turi savo kainą. Greitos dopamino dozės iš „patiktukų“ ir trumpų vaizdo įrašų perprogramuoja smegenis taip, kad silpnėja gebėjimas išlaikyti dėmesį, o žmonės iš dėmesingų skaitytojų virsta paviršutiniškais informacijos skeneriais. Prieš porą metų Honkongo ir Singapūro universitetų atliktas tyrimas parodė, kad trumpi socialinių tinklų video formatai ir nuolatinis šokinėjimas tarp kontekstų, pavyzdžiui, nuo video prie komentarų, o tada prie naujo video, silpnina gebėjimą atsiminti planus, vadinamąją prospektinę atmintį.
„Kai protas pripranta prie lengvo, mąstymo pastangų nereikalaujančio „slop“ turinio, jis praranda ištvermę gilintis į sudėtingesnius kontekstus. Tokia didelė stimuliacija ne tik išvargina, bet ir atbukina budrumą: praradę gebėjimą analizuoti niuansus, žmonės sunkiau atskiria tiesą nuo melo, o dezinformaciją suvalgo nekeldami klausimų“, - teigia J.
Šis skaitmeninio greito maisto poveikis neaplenkia ir pažeidžiamiausios auditorijos - vaikų, todėl tėvams kyla natūralus klausimas: kaip juos apsaugoti ir ugdyti. Anot ekspertės, vien techniniai ribojimai neveiks, todėl su vaikais svarbu kalbėtis ir paprastai paaiškinti, kodėl kartais verta nuo ekranų atsitraukti.
„Visgi, geriausias priešnuodis „slop“ turiniui - įsitraukimas. Kuo daugiau tėvai inicijuos veiklų realiame gyvenime, tuo mažiau laiko liks beprasmiam naršymui. Tačiau taisyklės veikia tik tuomet, kai jos galioja visiems namiškiams. Svarbu nuolat save stebėti: ar atsitraukus nuo ekrano žmogus jaučia poilsį, ar, priešingai, išsenka. Norint pabėgti nuo informacinio triukšmo, verta sąmoningai rinktis tikresnes patirtis - gyvas pokalbis ar pasivaikščiojimas dažnai suteikia daugiau tikrų emocijų nei valanda „scrollinimo“.
Kodėl Taip Sunku Sustoti?
Prie šios būsenos nematomai prisideda ir patys socialiniai tinklai. Kadangi algoritmas optimizuotas ne vartotojų gerovei, o tam, kad jie praleistų kuo daugiau laiko prie ekranų, jis natūraliai pradeda siaurinti informacinį lauką, siūlydamas vis panašesnį turinį. Taip sukuriamas informacinis „burbulas“.
„Norint ištrūkti iš šių pinklių, paprasčiausias būdas - palikti mažiau pėdsakų. Ne viską būtina „palaikinti“, ne viską pakomentuoti. Kuo mažiau signalų apie save paliekame, tuo mažiau algoritmas mus uždaro į kategoriją. Taip pat verta sąmoningai sekti skirtingas nuomones ir specialiai ieškoti turinio, kuris mums nebūdingas - taip galima ištreniruoti algoritmą rodyti įvairesnę informaciją“, - patarimais dalijasi J.
Informacijos Perteklius Ir Smegenų Fiziologija
Įprastai informacija yra mūsų sąjungininkė, kuri leidžia mums efektyviau numatyti ir planuoti ateitį. Informacija taip pat praplečia mūsų žinias ir pasaulėžiūrą, o tai daro mus empatiškesniais. Daugelis iš mūsų esame tai pajutę ir asmeniškai, pavyzdžiui, Covid-19 pandemijos pradžioje arba prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą. Šie įvykiai sukėlė ne šiaip informacijos antplūdį žiniasklaidos kanaluose, o kone informacinį tvaną. Be to, pranešimai apie juos dažniausiai labai negatyvūs ir dažnai neišsamūs. Bandydami tai aprėpti protu, kai kurie iš mūsų pasijuto pavargę ir nusivylę emociškai.
Trumpalaikė ir darbinė atmintis, gebėjimas įsiminti, samprotauti ir planuoti - tai fiziologiniai mūsų smegenų parametrai, kurie yra riboti. Taip yra todėl, kad informacija smegenyse yra materija, taigi ir šios funkcijos remiasi materialiais ištekliais, kurie gali tiesiog išsekti. Informacija smegenyse verčiama į cheminius signalus. Šie signalai keliauja iš neurono į neuroną, iš vienos smegenų srities į kitą - tokiu būdu informacija apdorojama (suvokiama, interpretuojama ir kt.). Jei nervinės ląstelės perkraunamos ir neturi pakankamai laiko ir energijos išteklių atsigauti, jos gali nustoti produktyviai veikti. Taigi, kai peržengiame savo fiziologines ribas, gaunamos informacijos ne tik nebegalime įsisavinti, bei ir jaučiamės prastai.
Ši problema dar labiau paaštrėja, jei pati informacija sukelia emocinę įtampą arba jei aplinka kelia stresą. Sužadinus emocijas, suaktyvėja už jas atsakingi smegenų centrai. Tai reiškia, kad emocijos taip pat eikvoja nervinius resursus. Jei mes stengiamės sekti pranešimus nuolatos, bijodami praleisti ką nors svarbaus, save išsekiname.
Strategijos, Kaip Susidoroti Su Informacijos Pertekliumi
Pristatome po kelias strategijas kiekvienai krypčiai. Norite įsijausti į gaunamą informaciją visapusiškai? Tuomet pasinerkite į vaizdų ir garsų kupinus pranešimus. Kuo daugiau pojūčių informacija stimuliuoja, tuo ji bus paveikesnė. Vis dėl to, toks informacijos pateikimo būdas labiau vargina. Jei jūsų tikslas - sužinoti pagrindines naujienas ir emociškai nesutrikdytam grįžti prie savo rutinos, tuomet pakanka apžvelgti pranešimus naujienlaiškyje, kuriame informacija pateikiama tekstu (tokiu būdu jūsų neįtakos pranešėjo intonacija ir reportažuose girdimi garsai) ir su mažai vaizdinės medžiagos (emociniai centrai ypatingai imlūs vaizdinei medžiagai). Žinoma, rinkitės ne bulvarinio tipo šaltinį, kuriame naudojama šiurkšti, kontraversiška kalba siekiant sukrėsti skaitytoją.
Kaip sužinoti, ar informacijos gavote pakankamai? Tenka susitaikyti, kad to niekada nesužinosite. Tik gavę visą informaciją galime įvertinti, ar praleidome ką nors svarbaus. O gauti visos informacijos šiais laikais praktiškai neįmanoma. Logika paradoksali, bet tokia yra tiesa. Vis dėlto mes galime įvertinti, kiek šiuo metu mums svarbios detalės. Įsivardinkite tikslą - apie ką ir kodėl norite sužinoti daugiau. Aiškus tikslas padės elgtis ryžtingiau nubrėžiant ribą, kiek informacijos yra pakankamai.
Leiskite sau pranešimus tik permesti akimis. Nebūtina kiekvieną apžvalgą kas kartą skaityti detaliai. Dar geriau - darykite pertraukas. Priminkite sau, kad turite laisvę ir teisę naujienas tiesiog praleisti. Gyvybiškai svarbi informacija jus pasieks bet kuriuo atveju (juk aplinkiniai taip pat naudojasi žiniasklaida). O pailsėję gebėsite į gaunamą informaciją geriau įsigilinti, rasti jos sąsajas su kitais dalykais, įvertinti situaciją objektyviai.
Jeigu jaučiate, kad gaunate per daug informacijos, nes pats dažnai tikrinate, ar neatsirado naujų įrašų, pasinaudokite programėlėmis, kurios padėtų jums tai riboti. Tokios programėlės suteikia galimybę apriboti laiką, kada leidžiate sau įeiti į vieną ar kitą internetinį puslapį. Kita vertus, gali būti, kad jaučiate nuovargi dėl to, kad nesusikaupiate ir vienu metu užsiimate keliomis veiklomis: čia skaitote apie politiką, čia jau atsakote draugui, kaip skaniai atrodo pica jo atsiųstoje nuotraukoje, po minutės stovite prie lango, laistote gėles ir netikėtai atsitokėjate - juk visą šį laiką planavote gilintis į politiką. Suvaldyti išsiblaškymą padėtų laikmatis. Nusistatykite tam tikrą laiko intervalą (pvz. 20 min.), kurį paskirsite tik skaitymui ir tik jam, ir visą tą laiką stenkitės išlikti susikaupęs ties šia veikla.
Informacijos Fiksavimas Ir Apdorojimas
Ar žinote, kad smegenys linkusios pamiršti tai, ką užsirašome, įsirašome arba nusifotografuojame? Taip yra todėl, kad išsaugodami medžiagą mes nebijome jos pamiršti. Pasinaudokite šia gudrybe, kai informaciją norite turėti, tačiau norite išvengti nuovargio dėl per didelio jos kiekio - gautą informaciją tiesiog išsisaugokite. Jeigu informacija sudėtinga, vizualizuokite ir struktūrizuokite ją popieriuje ar piešimo programėlėse. Taip pat galite gautą informaciją garsiai aptarti pats su savimi (kalbėjimas su savimi atsiradus speech-to-text programėlėms bei belaidėms ausinėms seniai neatrodo neįprastai) arba su kitu žmogumi. Laisvas minčių išsakymas ar užrašymas, dar vadinamas smegenų štormu, yra klasikinė idėjų generavimo praktika. Pasitelkus šiuos būdus lengviau atpažįstami dėsningumai bei sąsajos, todėl informacija nebeatrodo tokia sudėtinga.
Gyvenimo Būdas Ir Informacijos Valdymas
Valgykite skaniai ir sveikai, judėkite aktyviai, bet neįtemptai. Pasivažinėkite dviračiu, nueikite į parką, pasvajokite žiūrėdami pro langą - atsipalaiduokite. Darykite tai kaip įmanoma dažniau ir ilgiau, ypač tada, kai jaučiatės išsekęs. Venkite interneto, televizijos ir pan. Nuspręskite prieš miegą riboti technologijas, triukšmą (tiek regimąjį, tiek girdimąjį) ir neigiamas emocijas sukeliančius dirgiklius. Geriau skirkite laiko SPA, pasivaikščiojimui, pokalbiui su artimaisiais ar katės glostymui. Kitaip tariant, suteikite smegenims laiko atsigauti.
Užsiimkite biblioterapija - skaitykite knygas apie tai, kaip rūpintis savimi. Pamatysite, imsite pastebėti dalykus, kuriuos galite pagerinti. Pozityviu turiniu pakeiskite gaunamą negatyvų turinį.
Nerimo Valdymas Ir Pozityvumas
Paradoksalu, bet nerimą sumažinsite, skirdamas jam laiko! Pavyzdžiui, pirmą dienos pusę apgalvokite dienos planus bei galimas problemas, jeigu reikia - pasigrauškite dėl jų. Suplanuoti tokį „nerimo laiką“ yra įprasta nerimo valdymo strategija. Tačiau praėjus tam laikui, įsijunkite pozityvą ir leiskite sau judėti į priekį be įtampos. Jeigu to nepavyksta įgyvendinti valingai, pasikraukite teigiamomis emocijomis - pažiūrėkite paveiklėlių su kačiukais arba pasikalbėkite su mama. Darykite tai, kas jums tinka, tiesiog pamirškite nerimą, kai baigiasi jam skirtas laikas, ir užsiimkite įprasta veikla.
Jei jaučiatės bejėgis dėl nežinomybės, o naujienų tikrinimas pasidarė kone paranojiškas, įsijunkyte į aktyvias veiklas. Pavyzdžiui, dabartiniame, Ukrainoje vykstačio karo kontekste, jei jaučiate nerimą ir bejėgiškumą, galite įsijungti į savanorystę bei padėti pabėgeliams ir rinkti aukas.
Santykių Svarba
Venkite žmonių, kurie į viską žiūri skeptiškai arba iš musės daro dramblį. Jei toks kontaktas neišvengiamas, saugokite savo savijautą, darykite poilsio valandėles. Jei nepavyksta pasitraukti nuo tokio asmens fiziškai, tai bent atitrūkite mintimis - pasvajokite, pamedituokite. Deja, kiti žmonės, net nelinkėdami nieko blogo, gali išsiurbti jūsų energiją. Juk jie taip pat susidūria su įvairiomis problemomis, kurios lemia, kad kartais pervargsta, nusimena, pyksta. Leisdami laiką su žmonėmis, kurie skleidžia negaktyvias emocijas, siūlykite aktyvias veiklas ir „nekaltas“ pokalbių temas - apie orą, keliones, naminius gyvūnėlius ir kt., bet tik ne apie politiką, religiją, šeimą.
Dažniau bendraukite su žmonėmis, kurie jus įkvėpia. Paklauskite, kokias informacijos valdymo strategijas jie naudoja, bei kaip jie tvarkosi su stresu. Pasidalinkite jaučiamu nerimu, jei tokį jaučiate. Leiskitės paguodžiami, apkabinami. Tai generuoja meilės, pasitikėjimo ir malonumo hormonus smegenyse, kurie padeda smegenims ir atgauti jėgas. Jeigu pervargimas ir liūdesys nepraeina, kreipkitės į išmanančius specialistus (psichologus, psichoterapeutus ir kt.).
Kaip Veikia Duomenų Srauto Valdymas
Duomenų srautas reiškia tai, kaip duomenys juda per sistemą, įskaitant jų šaltinius, transformacijas ir paskirties vietas. Aiškus duomenų srauto supratimas yra raktas į duomenų valdymą, palaikantis jūsų verslo tikslus.
Pagrindiniai Duomenų Srauto Komponentai:
- Duomenų šaltiniai. Tai yra sistemos ir programos, generuojančios duomenis. Pavyzdžiai apima duomenų bazes, internetu sąveikaujančius įrenginius (IoT) ir operacijų sistemas.
- Duomenų paskirties vietos. Tai yra sistemos ar programos, naudojančios duomenis. Jos gali apimti ataskaitų rengimo įrankius, ryšių su klientais valdymo (CRM) sistemas ar mašininio mokymo modelius.
- Duomenų transformavimas. Šie procesai keičia duomenų formatą ar struktūrą, kad jie būtų suderinami su paskirties vieta arba naudingesni analizei. Tai gali apimti duomenų valymą, agregavimą ir kodavimą.
- Duomenų srauto keliai: tai yra specifiniai maršrutai, kuriais duomenys juda tarp komponentų. Duomenų srauto keliai užtikrina, kad duomenys pasiektų tinkamą vietą tinkamu laiku.
Įprastas būdas duomenų srautui vizualizuoti yra naudoti duomenų srauto diagramas (DSD). DSD iliustruoja duomenų judėjimą tarp skirtingų komponentų, padėdamos lengviau suprasti sudėtingas sistemas. Duomenų srauto susiejimas su DSD padeda lengviau identifikuoti kliūtis, neefektyvumą ir tobulinimo galimybes.
Duomenų Srautas Duomenų Ežero Aplinkoje
Duomenų srautas leidžia naudoti modernias, hibridines architektūras, tokias kaip duomenų ežerai. Duomenų ežeras sujungia duomenų ežerų ir duomenų sandėlių privalumus, kad sukurtų vieningą, išplečiamą sistemą, skirtą tiek struktūrizuotiems, tiek nestruktūrizuotiems duomenims valdyti.
Norint suprasti, kas yra duomenų ežeras, naudinga pirmiausia peržiūrėti jo pirmtakus: duomenų ežerus ir duomenų sandėlius. Tradiciniai duomenų sandėliai yra skirti struktūrizuotiems duomenims arba informacijai, išdėstytai eilutėmis ir stulpeliais, saugoti, pvz., duomenų bazėms ar finansinėms ataskaitoms. Duomenų sandėliai puikiai palaiko verslo įžvalgas ir analizę, tačiau neturi lankstumo, reikalingo neapdorotiems, nestruktūrizuotiems duomenims, tokiems kaip vaizdo įrašai, nuotraukos ar žurnalai, tvarkyti.
Kita vertus, duomenų ežerai gali saugoti nestruktūrizuotus duomenis jų originaliu formatu, todėl jie puikiai tinka dideliems duomenims ir mašininio mokymo programoms. Tačiau jų integruotos struktūros trūkumas gali apsunkinti duomenų užklausas ir analizę. Duomenų ežerai užpildo šią spragą, sujungdami išplečiamą, lanksčią duomenų ežero saugojimo sistemą su struktūrizuotų užklausų ir analizės galimybėmis, kurias siūlo duomenų sandėlis. Ši architektūra leidžia visoms duomenų operacijoms vykti vienoje aplinkoje.
Duomenų srautas atlieka kritinį vaidmenį, padėdamas duomenų ežerams sklandžiai veikti, šiuo tikslu jis palaiko:
- Duomenų surinkimą. Neapdoroti duomenys iš įvairių šaltinių - tokių kaip IoT įrenginiai, operacijų sistemos ar išoriniai API - yra perduodami į duomenų ežerus, dažnai savo originaliu formatu. Šis veiksmas remiasi nenutrūkstamu duomenų srautu, kad būtų užtikrinta, jog visa svarbi informacija užfiksuojama be vėlavimų.
- Duomenų transformavimą. Įvedus duomenys yra valomi, struktūrizuojami ir papildomi, kad būtų tinkami analizei atlikti. Duomenų srauto keliai palaiko šias transformacijas, kad duomenys būtų apdorojami efektyviai ir tiksliai.
- Duomenų vartojimą. Transformuoti duomenys teikiami į paskirties vietas, tokias kaip verslo įžvalgų platformos, dirbtiniu intelektu pagrįsti analizės įrankiai ar vizualizavimo skydeliai. Šios sistemos priklauso nuo nuolatinio duomenų srauto, kad teiktų veiksmingas įžvalgas realiuoju laiku.
Integravę duomenų srauto valdymą į duomenų ežerus, organizacijos gali išplėsti savo veiklą, prisitaikyti prie besikeičiančių duomenų reikalavimų ir realizuoti visą savo duomenų potencialą išvengdamos kliūčių ar neefektyvumo. Be jų, sistema rizikuoja patirti vėlavimų, turėti neišsamių duomenų rinkinių ar susidurti su sumažėjusiu analizės tikslumu - visa tai gali trukdyti priimti sprendimus ir inovacijoms.
Žiniasklaidos Atstovų Įžvalgos
Apie tai tinklalaidėje „Berta&Talks“ savo mintimis pasidalino žiniasklaidos stebėjimo ir analizės bendrovės „Mediaskopas“ vadovė Jūratė Stankuvienė ir naujienų portalo „Lrytas.lt“ redaktorius ir direktorius Tautvydas Mikalajūnas.
Ar Yra Kažkoks Matas, Kuriuo Būtų Galima Pamatuoti Per Dieną Skirtingais Kanalais Mus Pasiekiančius Informacijos Srautus?
Jūratė: Per pirmąjį karantiną mus pasiekdavo apie 4 tūkst. žinučių per dieną. Tada atrodė, jog visi kalba vien apie tai ir informacijos yra labai daug. Tokio milžiniško informacijos srauto dar nėra buvę. Tai buvo rekordiniai skaičiai, kuriuos sugeneravo viena vienintelė tema. Kalbant apie Ukrainos karą, tai yra maždaug 7 tūkst. žinučių per dieną, t. y. dvigubai daugiau negu buvo apie pandemiją, nors jau tada informacijos srautas atrodė nepakeliamas.
Kokiais Principais Vadovaujasi Naujienų Portalai Atrinkdami Naujienas? Kaip Jas Pateikia Savo Skaitytojams?
Tautvydas: Pandemija ir karas Ukrainoje - tai yra lūžio įvykiai ne tik visuomenėje, bet ir žiniasklaidoje. Pagrindinis iššūkis yra susidoroti su informacija. Atranka vyksta natūraliai, tačiau susiduriame su didžiule dezinformacija karo Ukrainoje fone. Aišku, labai svarbią informaciją tikriname pagal tradicišką metodiką: įvairiuose šaltiniuose, institucijose, turime patikimas naujienų agentūras. Atranka dienos eigoje yra greita ir tie metodai yra patikrinti laiko. Žinoma, būna, kad kartais suklysti ir tas labai matosi. Žiniasklaidos stiprybė yra viešumas, bet kartu tai yra labai didelis įsipareigojimas. Klaidos visuomenėje yra labai gerai matomos ir labai garsiai kritikuojamos. Su tuo kovoji, tą riziką įvertini. Tas procesas vyksta ir mes patys iš to mokomės kasdien.
Jūratė: Dabar girdime, kaip informacija yra tikrinama ir kiek daug joje yra melagienų, kaip svarbu tinkamai atsirinkti. Tai pagalvokite, jog socialiniuose tinkluose yra viešinama viskas. Jeigu pradėjai mėgti melagienas, tai tu jų gausi dar daugiau. Socialiniai tinklai sukuria visiškai atskirą pasaulį, kuriame tu gyveni. Algoritmas socialiniuose tinkluose gali labai iškreipti realybę ir kiekvienam gali sukurti individualų pasaulį, priklausomai nuo to ką jis kažkada pasižiūrėjo. Mūsų niekas nemokė kritiškai atsirinkti informaciją ir mąstyti, nes anksčiau to nereikėjo. Tradiciniai žiniasklaidos šaltiniai, tame tarpe ir naujienų portalai, yra vienas iš informacijos šaltinių, kuriuose tu gali pasitikrinti, nes ten dirba profesionalai, kurie žino, kaip patikrinti informaciją.
Koks Yra Žiniasklaidos Indėlis Formuojant Visuomenės Nuotaiką, Emocijas, Elgseną? Daugiau Negatyvių Ar Pozityvių Žinučių Mus Pasiekia?
Jūratė: Pats karas šiuo metu yra labai negatyvi žinutė, kuri sudaro daugiau negu pusę visų straipsnių bendrame žiniasklaidos sraute. Jeigu mes žiūrime vizualius vaizdus, tai yra tie patys daugiabučiai, taigi, jei kiti karai mums nelabai rūpėjo, tai šiuo atveju tu matai tą patį, ką matai savo aplinkoje. Tu gyveni tokiame pačiame daugiabutyje, tie žmonės kaip ir tu turėjo tokių pačių planų ir staiga tu nežinai, ar kažkas turi prasmę. Aš manau, jog šiuo metu žiniasklaidoje teigiamų žinučių yra maksimaliai tiek, kiek įmanoma. Jos yra įveiklinimas žmonių ir apie visas tas iniciatyvas labai smagu skaityti, nes norisi kažkaip iš to išlipti ir padėti.
Tautvydas: Žmogui blogos žinios bus visada įdomesnės negu geros ir niekur čia nepabėgsi. Mes skelbiame apie visas akcijas, iniciatyvas ir taip keliame tą dvasią, padrąsiname. Žmonės visada labai emociškai vertina visus procesus, ypatingai, jeigu tai liečia mus, mūsų aplinką ir mūsų valstybę. Kitas dalykas - aš visada turiu argumentą, jeigu man sako, kad neigiamo turinio yra per daug, nes mes rašome daug teigiamo turinio, bet jus jo tiesiog neskaitote ir nematote.
Kur Dingo Visos Kitos Temos, Kurios Buvo Aktualios Iki Karo Ukrainoje?
Jūratė: Praėjusiais metais mes daug kalbėjome apie migrantus. Ši tema tapo labai skirtinga, nes tuo metu mes kalbėjome apie migrantų apgręžimą, dėl jų kylančias problemas, visi buvo labai įsiaudrinę. Dabar turime kitus migrantus ir ieškome būdų, kaip jiems galime padėti.
Taip pat buvo testavimas ir Galimybių pasas, kuris buvo visus supriešinęs. Dabar tai jau yra neaktualu. Taip pat koronavirusas - nors ir niekur nedingo, bet ta tema visiškai nublanko. Dar buvo santykiai su Kinija, elektros kainos, kurios dar ir dabar kyla. Labai daug ekonominių straipsnių apie tai, ką sankcijos mums sukels ir kaip bus toliau. Visgi dabar žmonės yra pasiryžę visa tai iškęsti, kad tik nežūtų žmonės ir mes susiveržiame savo diržus iš solidarumo. Taip pat buvo „Belasruskalij“ skandalas, kuris buvo labai didelis, bet dabar yra visai neaktualus.
Kaip Skaitytojui Nepaskęsti Informaciniame Sraute Ir Atsirinkti Iš Tiesa Aktualią Informaciją?
Jūratė: Mūsų šūkis - mažiau yra daugiau. Jeigu tu išsitaškysi ir ištisai gyvensi skaitydamas tik naujienas, tai išseksi emociškai. Žmogaus emocinės galimybės turi ribas. Gyvenimas tęsiasi ir karas yra ne pas mus, taigi, reikia riboti laiką, kurį praleidžiame ieškodami naujienų ir būtinai atsirinkti kanalus, kuriuose tą darome. Taip pat išlipti iš savo burbulo, neužstrigti socialiniuose tinkluose, pasitikrinti, ar mūsų socialinis burbulas nenuvedė kažkur į šalį.
Tautvydas: Mano pirmas patarimas atsakant į šį klausimą - tai mąstyti savo galva. Mąstyk ir būk kritiškas. Mes mokykloje mokome daug kūrybiškumo, bet labai reikia ir kritiško mąstymo. Reikia ieškoti informacijos didžiuosiuose portaluose, o jeigu kažkas labai kelia nerimą, tai gali skambinti, tam yra atsakingos institucijos. Tą diapazoną reikia įsivertinti pačiam ir labai atsargiai lankytis socialiniuose tinkluose, kuriuose yra labai daug melo. Reikia kartais atsijungti, nes įvykiai ir naujienos nepabėgs, tad geriau pravėdinti galvą, pasivaikščioti, pasportuoti ir grįžti į normalų gyvenimą.
tags: #koks #tureti #buti #infirmacijos #srsutas