Užterštų patalpų valymo būdai: išsamus gidas

Šiais laikais patalpų dezinfekcija tapo itin svarbi, siekiant apsaugoti save ir artimuosius nuo įvairių infekcijų plitimo.

Imta skirti daug dėmesio patalpų dezinfekcijai po koronaviruso (COVID-19) protrūkio.

Tačiau ir praėjus šiam virusui verta nuolatos dezinfekuoti patalpas.

Tereikia praleisti šiek tiek laiko užterštoje ir dezinfekuotoje patalpose, ir taps visiškai aišku, kodėl dezinfekavimas yra naudinga paslauga tiek namams, tiek biurams ar kitų paskirčių patalpoms. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai dezinfekuoti butą, kokie yra dezinfekcijos metodai, etapai ir kaip dažnai tai reikėtų daryti.

Kodėl svarbu dezinfekuoti patalpas?

Dezinfekcijos paslaugos yra reikalingos, siekiant apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų plitimo pavojaus per užterštus patalpų paviršius bei daiktus.

Atliekant dezinfekciją patalpose, naudojami tik profesionalūs, laiko patikrintus metodus. Dezinfekcija yra viena iš veiksmingiausių priemonių, stabdančių difterijos, juodligės, maro, raupų, choleros, karštligių, sunkaus ūminio kvėpavimo takų virusus, COVID-19 bei kitų virusų plitimą patalpose dėl užterštų paviršių ar sąlyčio su užsikrėtusiu asmeniu.

Net ir kruopščiai prižiūrimose patalpose yra nemažas kiekis patogenų, kurie sukelia įvairias ligas, skatina pelėsio, grybelio atsiradimą ir pan.

Negana to, užterštas patalpų oras neigiamai veikia savijautą, darbingumą, nuotaiką ir apskritai - gyvenimo kokybę.

Tai pagrindžia poreikį skrupulingai rūpintis patalpų švara.

Patalpų oro kokybė

Oro kokybė patalpose yra svarbus aspektas, kurį dažnai nuvertiname.

Net ir tokie kasdieniai veiksmai, kaip skrebučio sudeginimas, gali užteršti patalpų orą.

Patalpų orą gali užteršti ne tik oras iš lauko, bet ir namuose naudojamos cheminės medžiagos, kasdienė veikla (maisto gaminimas, valymas), pelėsis ir kita.

Labiausiai žmonių sveikatai kenkia patalpų orą teršiančios įkvepiamos kietosios dalelės (KD), kurios išsiskiria gaminant maistą, kūrenant atvirus židinius ir purškiant aerozolius, arba gali patekti į vidų su užterštu lauko oru.

Kaip palaikyti namų oro švarą?

Laimei, keli paprasti pokyčiai namuose ir šiuolaikinės technologijos gali sumažinti oro, kuriuo kvėpuojame, taršą.

Tai itin aktualu turintiems alergijų ar sergantiems kvėpavimo takų ligomis.

Stebėkite namų oro kokybę. Vienas pirmųjų žingsnių norint pagerinti namų oro kokybę - pradėti ją stebėti.

Interjero dizainerė siūlo įsigyti matuoklį, leidžiantį sekti patalpų oro pokyčius.

Puikus pavyzdys - oro kokybės matuoklis VINDRIKTNING, kainuojantis vos 14,99 Eur. Jame įtaisyta lemputė oro kokybę nurodo spalviniu signalu: žalia spalva (gera), geltona spalva (patenkinama) ir raudona spalva (prasta).

Šį matuoklį rekomenduojama derinti su oro valytuvu FÖRNUFTIG.

• Naudokite oro valytuvą. Jei gyvenate labai užterštoje vietovėje, verta įsigyti prietaisą orui valyti.
• Oro valytuvams FÖRNUFTIG šiuo metu taikoma nauja žemesnė kaina (nuo 59,99 Eur). Juose įtaisytas dalelių filtras surenka maždaug 99,5 proc. mažesniųjų ore skendinčių dalelių, dulkių ir žiedadulkių.
• O dujų filtras pašalina iš namų oro įvairius lakiuosius teršalus, dūmus, maisto ir kitus nemalonius kvapus.
• Palaikykite švarą. „Kad oras namuose būtų švarus, pirmiausia būtina pasirūpinti pačių namų švara.
• Atraskite vietą daiktams, kad ant paviršių nesikauptų dulkės, reguliariai siurbkite kilimus, kuriuose užsilieka teršalai, o dulkes valykite drėgna šluoste“, - pataria M.Bučinskienė.
• Rinkitės švelnias valymo priemones. Interjero dizainerė ragina rinktis valiklius, kurių sudėtyje nėra agresyvių cheminių medžiagų ir kvėpiklių.
• Nenaudokite per stiprių valymo priemonių: kasdieniam valymui užtenka švelnaus valiklio, o stipresnius palikite tik sunkiai įveikiamoms ir įsisenėjusioms dėmėms.
• Cheminius valiklius iš parduotuvės galima pakeisti natūraliais, pačių pasigamintais namuose.

Tačiau bet kuriuo atveju, valant namus, rekomenduojama kartu juos ir išvėdinti.

• Gamindami nepamirškite įjungti gartraukio. „Kepant maistą ar naudojant skrudintuvą, išsiskiria orą teršiančios dalelės.
• Nesvarbu, verdate ar kepate, gamindami visada įjunkite gartraukį, o baigę išvėdinkite patalpą.
• Skrudindami duoną, skrudintuvą taip pat pastatykite tiesiai po gartraukiu.
• Jei gartraukio dar neturite, IKEA prekybos vietose jį galima įsigyti nuo 45 Eur. Renkantis buitinę techniką, svarbu atminti ir tai, kad indukcinės kaitlentės mažiau taršios už dujines“, - sako interjero specialistė.
• Nelaikykite žvakių prie atviro lango. Žvakės ir židiniai kuria jaukią atmosferą, tačiau taip pat prisideda prie namų oro taršos.

Kūrendami židinį, vėdinkite namus, kad viduje užsiliktų kuo mažiau dūmų ir suodžių.

O užsidegę žvakių, laikykite jas atokiau nuo skersvėjų.

Prie atvirų langų ar ventiliacijos angų degančios žvakės pradeda smilkti ir į orą išskiria daugiau kenksmingų dalelių.

• Vėdinkite kambarius. Jei namai nėra labai užterštoje vietovėje, juos galima vėdinti praveriant langus.

Patariama tai daryti naktį, kai oro kokybė lauke geriausia. O šaltuoju metų laiku patalpas vėdinkite intensyviai, bet trumpai.

Pavyzdžiui, du kartus per dieną, ryte ir vakare, plačiai atverkite langus ir po kelių minučių vėl uždarykite.

Dezinfekcijos paslaugų tipai

Yra trys pagrindiniai patalpų dezinfekcijos paslaugų tipai:

• Profilaktinė dezinfekcija: atliekama nuolat, siekiant apsaugoti patalpose dirbančius žmones bei lankytojus nuo galimo infekcijos plitimo.
• Pilna dezinfekcija: atliekama, kai norima sumažinti infekcijos plitimo riziką. Pilną dezinfekciją pandemijos metu verta atlikti bent kartą per savaitę, jei patalpose dažnai lankosi skirtingi žmonės.
• Greitoji dezinfekcija: vykdoma mobilios komandos. Darbai atliekami greitai, o kokybę užtikrina už ją atsakingas komandos vadovas. Greitoji dezinfekcija ypač aktuali siekiant stabdyti COVID-19 viruso infekcijos plitimą.

Kur atliekama dezinfekcija?

Pasitelkus specialias technologijas galima dezinfekuoti įvairias patalpas: tiek gamybines, tiek gyvenamąsias.

Jose gali likti visa įranga ir įrengimui (taip pat ir elektros prietaisai).

Dezinfekcija atliekama biuruose, sandėliuose, gamyklose. Taip pat galima pasiūlyti viešųjų erdvių dezinfekciją (pvz.

Dezinfekuoti galima visus paviršius.

Dezinfekcijos metodai

Yra išskiriami keturi pagrindiniai dezinfekcijos būdai, pagal naudojamas dezinfekavimo priemones:

• Mechaninis: atliekamas valant šepečiu ar drėgna pašluoste, siurbiant dulkių siurbliu su įvairiais smulkių dalelių filtrais (pavyzdžiui, HEPA), plaunant tekančio vandens srove ir vėdinant patalpas.
• Fizinis: mikroorganizmai sunaikinami fizinėmis priemonėmis, tokiomis kaip: džiovinimas, kaitinimas, virinimas, deginimas, švitinimas, ultragarsinė vibracija ir kt.
• Biologinis: naudojamas profilaktinei vandens dezinfekcijai, pasitelkiant į pagalbą gyvus organizmus.
• Cheminis: naudojamos cheminės dezinfekuojančios medžiagos - dezinfekantus. Svarbu tinkamai parinkti dezinfekcines medžiagas.

Taip pat galima atlikti dezinfekciją pasitelkiant rūko arba garų technologiją. Ant visų paviršių nusėdusios garų dalelės sunaikina ant jų bei ore esančius virusus ir mikrobus (įskaitant ir COVID-19 sukėlėjus).

Pasitelkiant rūko arba garų technologiją bei UV lempas gali būti atliekama ir transporto priemonių dezinfekcija.

Populiarūs dezinfekcijos metodai

• Dezinfekcija ozonu: ekologiškas patalpų oro dezinfekcijos būdas, pagrįstas ozono dujų, galingų oksidatorių, naudojimu. Ozono dujos naikina visus žinomus patogeninius mikroorganizmus ir nemalonius kvapus. Ozonavimas, priklausomai nuo patalpos dydžio, vidutiniškai trunka nuo 20 minučių iki kelių valandų.
• Aerozolinė dezinfekcija: pagrįsta dezinfekavimo tirpalo paskleidimu, naudojant purškimo ar rūko įrangą. Naudojant suslėgtą orą, dezinfektantai išsiskiria kaip mažos dalelės, sudarydamos į rūką panašią oro suspensiją, kuri veikia kaip dujos ir pasiekia visas patalpos vietas.
• Dezinfekavimas garais: Metodas labai efektyvus, lengvai bei greitai įgyvendinamas, dezinfekuojant garais pasiekiamos visos, net ir itin sunkiai pasiekiamos, patalpų vietos. Šis būdas tinka visų paskirčių patalpoms: gyvenamosioms, komercinėms, pramoninėms ar kitoms.

Dezinfekcijos etapai

Patalpų dezinfekcija apima šiuos etapus:

1. Objekto vidaus ir išorės apžiūra, jo sanitarinės techninės būklės įvertinimas.
2. Mikroorganizmų nustatymas.
3. Objekto užkrėstumo lygio įvertinimas.
4. Dezinfekcijos priemonių bei metodų parinkimas ir panaudojimas.
5. Atliekamų darbų kokybės bei efektyvumo įvertinimas, tolesnis stebėjimas.
6. Rekomendacijų dėl profilaktinių priemonių, būtinų ateityje apsaugoti objektą nuo mikroorganizmų, pateikimas.

Patalpų paruošimas dezinfekcijai

Prieš dezinfekciją reikėtų užtikrinti, kad patalpos būtų kiek įmanoma tvarkingesnės, paviršiai neapkrauti daiktais.

Dezinfekavimo metu patalpose neturėtų būti žmonių, todėl rinkdamiesi laiką, kada geriausia atlikti dezinfekciją, į tai atsižvelkite.

Jei patalpose, kurias ketinama dezinfekuoti, dirba žmonės, paprašykite, kad jie susitvarkytų savo darbo vietas, daiktus ir darbo įrankius sudėtų į jiems skirtas vietas, o patys apleistų patalpas.

Tuomet mūsų komanda atvyks ir pirmiausia atliks mechaninį dažniausiai liečiamų paviršių dezinfekavimą (rankenos, stalai, sanitariniai mazgai, jungikliai ir kita).

Šie paviršiai bus valomi priemonėmis su dezinfekuojančiomis medžiagomis.

Dezinfekcijos dažnumas

Dezinfekcijos dažnumas priklauso nuo daugelio aplinkybių.

Jei konkrečios infekcijos ar kitos priežasties, dėl kurios dezinfekcija būtų reikalinga čia ir dabar, nėra, tuomet patalpas reikia dezinfekuoti profilaktiškai.

Kaip dažnai ją atlikti, irgi priklauso nuo įvairių veiksnių.

Dezinfekcijos kaina

Patalpų dezinfekcijos kaina priklauso nuo kelių veiksnių: pasirinktos dezinfekavimo technologijos, priemonių, patalpų dydžio.

Patalpų dezinfekavimo paslaugų kainos priklauso nuo ploto, paslaugai suteikti pasirinktų priemonių, dezinfekavimo technologijos.

Kainą kiekvienu atveju skaičiuojame individualiai, nes įtakos jai turi tikrai nemažai aspektų, pavyzdžiui: kokio dydžio erdvė turėtų būti dezinfekuojama, koks užterštumas, kokios priemonės naudojamos, koks dezinfekavimo būdas pasirenkamas ir kt.

Dezinfekcijos kainos veiksniai

• Patalpos dydis
• Užterštumo lygis
• Pasirinktos priemonės
• Dezinfekavimo būdas

Laiptinių dezinfekcija daugiabučiuose

Už kasdieninę laiptinių dezinfekciją yra atsakingi namo administratoriai, daugiabučių namų bendrijos, patalpų savininkų įgalioti asmenys ir kt. fiziniai ir juridiniai asmenys, atsakingi už namo priežiūros organizavimą.

Laiptines reikia vėdinti 2-3 kartus per dieną, sudarant skersvėjį.

Vėdinti mažiausiai 1 valandą.

Laiptinę valyti drėgnu būdu 2 kartus per savaitę, naudojant įprastus ploviklius.

Karantino metu draudžiama šluoti laiptines.

Plaunant laiptinę vandenį būtina keisti pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 1 kartą.

Valymo reikmenys turi būti tinkamai valomi kiekvieno valymo pabaigoje.

Dažniausiai liečiamus paviršius: durų rankenas, telefonspynes, liftų mygtukus, laiptinių turėklus, langų rankenas, pašto dėžutes - karantino laikotarpiu valyti drėgnuoju būdu kaip įmanoma dažniau, bet ne rečiau kaip 1 kartą per dieną, naudojant įprastus ploviklius/valiklius.

Liftų kabinas plauti bent 1 kartą per dieną, naudojant įprastus ploviklius.

Svarbu informuoti gyventojus, iškabinant pranešimus, kad gyventojai laikytųsi rankų higienos reikalavimų, kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo, vengtų liesti bendrus (turėklus, liftų valdymo skydelį ir pan.) paviršius rankomis, rekomenduoti būti su pirštinėmis.

Generalinis buto valymas ir dezinfekcija

Generalinis buto valymas gali apsaugoti jūsų namus nuo bakterijų bei virusų.

Tai itin aktualu gyvenant šiuolaikinėse realijose, kai visi stengiamės išvengti Covid-19 viruso.

Generalinis patalpų tvarkymas - tai ne tik drėgnas valymas, bet ir tinkama patalpų dezinfekcija.

Tuo metu, kai asmuo kosėja ar čiaudėja, virusas plinta aplinkoje oro lašeliniu būdu.

Tokiu pavidalu virusas gali nusėsti ant paviršių ir išlikti gyvybingas kelias valandas ar net dienas.

Sausas ar drėgnas valymas, net ir su muilu, padeda tik nuvalyti paviršius nuo mikrobų, dulkių ir matomų nešvarumų.

Paviršiams dezinfekuoti reikėtų naudoti chemines medžiagas.

Prieš atlikdami dezinfekciją, turėtumėte nuvalyti visus kietus paviršius įprastais plovikliais.

Be to, dezinfekcijai galite naudoti buitinį baliklį.

Tiesiog paruoškite tirpalą, kurio santykis yra 5 šaukštai baliklio litrui vandens.

Kilimus rekomenduojama valyti ne rečiau nei kas mėnesį, naudojant specialias valymo priemones bei įrenginius.

Kilimuose susirenka bakterijos, gyvūnų kailis, pleiskanos, dulkės bei smėlis.

tags: #uzterstu #patalpu #valymas