Sutikite, apie būsto pirkimą ankščiau ar vėliau pagalvoja kiekvienas. O sprendimas įsigyti nuosavą turtą - svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Dažnai nuosavybės turėjimas asocijuojasi su laisvės, sprendimų priėmimo ir saviraiškos supratimu. Tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti. Daugiabučio namo patalpų savininkai ar naudotojai turi pareigą tartis dėl labai daug skirtingų klausimų, pavyzdžiui, dėl pastato išlaikymo, planuojamų darbų vykdymo, dėl atsakomybės ir prievolės tretiesiems asmenims.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip yra reglamentuojama daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūra, kas už ją atsakingas ir kokios yra gyventojų teisės bei pareigos.
Bendrojo Naudojimo Objektai: Kas Jiems Priklauso?
Asmeninės nuosavybės teise daugiabučio namo gyventojui gali priklausyti vienas ar keli objektai daugiabučiame name, tai yra butas, sandėliukas, garažas ar palėpė. O štai bendroji dalinė nuosavybė - kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos: pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.
Atsakomybė Už Bendrojo Naudojimo Objektus
„Negalime toleruoti atsakingų asmenų nenoro prisiimti atsakomybę už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Kalbos, kad atsakomybių klausimas painus, todėl neatsakingas niekas - neatitinka tikrovės. Už tokių objektų priežiūrą pirmiausia atsakingi patys butų savininkai.
Civilinis kodeksas nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Bendrojo naudojimo objektų valdytojas privalo paskirti techninį prižiūrėtoją, kuris vykdo daugiabučio namo techninę priežiūrą, vadovaudamasis Statybos techniniu reglamentu Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai. Reglamentas nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Vienas iš esminių statinio reikalavimų - naudojimo sauga, ji privalo būti užtikrinta naudojant pastatą visą jo egzistavimo laiką.
Pagal Statybos reglamentą „Statinių konstrukcijos. Stogai“ „stogas yra viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio“. Statybos techninis reglamentas „Gyvenamieji pastatai“ nustato reikalavimus apsaugai nuo smurto, vandalizmo ir vagysčių. Jame nustatyta, kad „įėjimai į pastogę ir išėjimai ant stogo, į bendruosius kolektorius, technines patalpas arba techninius aukštus turi būti rakinami ir/ar naudojamos techninės priemonės, padedančios kontroliuoti įėjimus (išėjimus)“.
Bendrijos vaidmuo
Jie steigia bendrijas ir sudaro sutartį su administratoriumi - bendrojo naudojimo objektų valdytoju. Tačiau daugiausiai nesutarimų tarp bendrasavininkų kyla tada, kai bendrasavininkai nenori spręsti klausimų dėl bendro namo priežiūros ar remonto darbų, taip sudarydami riziką atsirasti avarinėms situacijoms,“ - sako G. „Patalpų savininkų atsakomybes būtų galima išskirti į dvi grupes. Pirmoji, savininkas savo asmeninį turtą gali valdyti nieko netrukdomas, bet atsitikus avarijai ar kylant grėsmei dėl bendro turto būklės, turi atsižvelgti į įstatymus ir kitų asmenų teisėtus interesus ir netrukdyti trečiosioms šalims įgyvendinti pareigą prižiūrėti ir rūpintis bendru viso daugiabučio namo gyventojų turtu,“ - pasakojo „Civinity“ vadovas. Svarbu suprasti, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti.
Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų (DNSB) įstatymą, kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, būti bendrijos nariu neprivalu. Tačiau tik DNSB nariai gali priimti sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir priežiūros. Tuo tarpu butų ir kitų patalpų savininkai ne bendrijos nariai netenka dalies teisių, susijusių su bendrosios nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, nors pagal Civilinį kodeksą (CK) jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai ir jie turi teisę jais naudotis, privalo juos valdyti ir tinkamai prižiūrėti, dalyvauti priimant sprendimus dėl jų valdymo ir naudojimo.
Dr. Vytautas Jonaitis teigia, kad asmenų įstatymo skirstyti nekilnojamojo turto, įskaitant bendrojo naudojimo objektus, savininkus pagal jų nuostatą dėl narystės bendrijoje ir diferencijuojant nuosavybės teises, nėra nė vienoje ES valstybėje. Akivaizdu, kad būtina keisti DNSB įstatymą taip, kad jis reglamentuotų ne butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, o namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, ir tai atitiktų CK normas.
Europos Šalių Patirtis
Lenkijos atvejis
Lenkijoje butų ir kitų patalpų savininkų bendrija daugiabučiame name atsiranda nuo pirmojo atskiro buto (patalpų) pardavimo momento, tad susiformuoja savaime ir savininkams nebereikia sprendimo dėl bendrijos steigimo. Pagal CK Lietuvoje daugiabučio namo ar kitos paskirties pastato bendruomenė (bendrija) taip pat susiformuoja pardavus šiuose pastatuose esančius butus ir kitas patalpas. Šių butų ir kitų patalpų savininkai besąlygiškai tampa bendrojo naudojimo objektų bendraturčiais ir atitinkamai bendrosios dalinės nuosavybės subjektais.
Pagal Lenkijos praktiką, būtų tikslinga butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymą reglamentuoti ne DGNB įstatymu, o Bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymu. Tokį pakeitimą, Aplinkos ministerijos iniciatyva, prieš keletą metų buvo bandoma realizuoti, parengus įstatymo projektą ir pateikus jį viešajam svarstymui.
Estijos atvejis
Imkim Estiją. Dabar galiojantis DNSB įstatymas nesukūrė nei prielaidų daugiabučių namų bendrijoms steigti, nei patalpų savininkų prievolės bendrojo naudojimo objektams valdyti ir prižiūrėti. Šiuo metu DNSB valdo tik apie 30 proc. daugiabučių namų. Likusią dalį - savivaldybių skiriami administratoriai.
Reglamentuojant patalpų savininkų bendrijos veiklą, svarbu suderinti atstovavimo ir vykdomąsias (administracines) funkcijas, kurias vykdo atitinkamą kvalifikaciją turintys fiziniai ar juridiniai asmenys pagal darbo ar paslaugų sutartis. Bendrijos interesams atstovauja bendrijos valdyba ir pirmininkas, kurie renkami iš namo patalpų savininkų. Su jais neturėtų būti sudaroma darbo sutartis, o už funkcijų vykdymą, kanceliarines išlaidas gali būti atlyginama pagal patalpų savininkų patvirtintą tvarką.
ES Šalių Praktika Ir LR Civilinio Kodekso Normos
Įvertinus ES šalių praktiką bei CK normas, reikėtų peržiūrėti daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo reglamentavimą. Butų ir kitų patalpų savininkų bendruomenė (bendrija) susiformuoja nuosavybės įgijimo pagrindu. Įgijus butą ar kitas patalpas daugiabučiame name, jų savininkas besąlygiškai tampa bendrojo naudojimo objektų nuosavybės dalininku (savininkų bendrijos nariu), kurio teisės ir pareigos apibrėžtos CK.
Pagal CK buto ar kitų patalpų savininkas neturi teisės perduoti bendrosios nuosavybės, savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės į butą ar kitas patalpas. Taigi, greta realiai esančios, kitos bendrijos steigimas, perduodant jai bendrosios nuosavybės objektų valdymą, galimas tik visiems patalpų savininkams sutikus. Tad, aktualu ne steigti naują savininkų bendriją, o tinkamai organizuoti esamos patalpų savininkų bendrijos veiklą.
Europos praktika rodo, kad daugiabučių namų gyventojai (savininkai ir naudotojai) gerai suvokia savo teises ir pareigas namo priežiūros ir išlaikymo klausimais. Jiems ir jų bendrijoms suteikiama laisvė ir atsakomybė už namo priežiūrą: pastatus administruojančios įmonės atlieka tik administracinę ir inžinerinę (techninę) funkciją; atsiskaitoma pagal sutartis už faktines išlaidas.
Sprendimų Priėmimas Dėl Bendrojo Naudojimo Objektų
Bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir kartu sprendimų Bendrijos viduje priėmimas aktualus tampa tada, kai reikia spręsti išlaidų pasidalijimo ar būtinų statybos ar rekonstrukcijos darbų atlikimo klausimus. Yra trys pagrindinės sprendimų grupės:
- Kasdienis bendro naudojimo objekto valdymas ir įprasta eksploatacinė priežiūra: įsipareigojimų trečiosioms šalims vykdymas (mokesčiai už komunalines paslaugas, draudimas), kiti veiksmai, būtini palaikyti pastato dabartinę arba pirminę būklę, tokie kaip stogo remontas, langų keitimas, koridorių dažymas, sienų tinkavimas ir pan. Sprendimus dėl įprastos eksploatacinės priežiūros savininkai (naudotojai) privalo priimti visų savininkų balsų dauguma (50 + 1 %), net jeigu konkrečiu bendrojo naudojimo objektu, kurį reikia remontuoti, naudojasi tik vienas ar keli savininkai (naudotojai). Tokių sprendimų priėmimo atveju kiekvieno buto ar patalpų savininkas turi vieną balsą (CK 4.85 str.).
- Bendrojo naudojimo objektų kapitalinis remontas ar rekonstrukcija: Sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos priėmimui taip pat taikomas CK 4.85 straipsnyje nurodytas balsų daugumos reikalavimas. Dažnai tokiems darbams atlikti būtina gauti statybos leidimą.
- Neatidėliotinos priemonės: tokios kaip gaisrą galinčios sukelti elektros instaliacijos taisymas ar vandentiekio avarijos šalinimas. Tokiu atveju savininkas (naudotojas) privalo imtis priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Priešingai nei įprastinės eksploatacijos priežiūros ar renovacinių priemonių taikymo atveju, tokiam sprendimui priimti nėra būtinas išankstinis kitų savininkų (naudotojų) sutikimas.
Ką Daryti, Jei Bendrija Nepriima Pagrįstų Sprendimų?
Šiuo metu nėra tokios valstybinės institucijos, kuriai būtų suteikta teisę kontroliuoti bendrijos valdymo organų veiklą bei bausti juos už netinkamą pareigų vykdymą. Jeigu bendrijos visuotiniame narių susirinkime priimamas nepagrįstas sprendimas (tarkime, atsisakyti atlikti konkrečius eksploatacinės priežiūros darbus, kai tokie darbai yra reikalingi, kad vienas iš savininkų ar keli savininkai galėtų tinkamai naudoti jiems priklausančias patalpas), toks sprendimas gali būti ginčijamas teismine tvarka.
Svarbūs Aspektai:
- Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių.
- Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę.
- Savininkai į jų pažeidžiamų teisių gynybą gali pasitelkti ir statinių techninės priežiūros taisyklių laikymąsi prižiūrinčias savivaldos institucijas. Už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą yra numatyta administracinė atsakomybė.
Gyvenamojo namo naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką nustato statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 “Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka” (Žin., 2002, Nr. 81-3504), kuris yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių (trijų ir daugiau butų) gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, įmonėms, vykdančioms daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūrą pagal sutartis su šių namų savininkais (bendraturčiais) ar su daugiabučių namų savininkų bendrijomis.