Tarpukario įžymių žmonių ir politinių veikėjų sodybos šiandien sulaukia atgimimo. Ir tai natūralu, nes susidomėjimas mūsų šalies tarpukario istorija iš tiesų yra visuotinis. Tapo įprasta paminėti iškilių asmenybių jubiliejines sukaktis, taip pat domėtis jų gyvenimu. Todėl gimtieji kraštai su išlikusiomis sodybomis - pats geriausias kelias susipažinti su iškilių žmonių veiklos ištakomis.
Viena tokių vietų - Juozo Urbšio sodyba, esanti Panevėžio rajone, Čiūrų kaime. Ši sodyba mena Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio vaikystę ir yra svarbus kultūros paveldo objektas.
Tačiau, kaip ir daugelis istorinių vietų, ši sodyba susiduria su iššūkiais, susijusiais su išsaugojimu ir priežiūra. Panagrinėkime sodybos istoriją, dabartinę situaciją ir galimus ateities scenarijus.
Juozo Urbšio sodyba Čiūrų kaime
Sodybos istorija ir reikšmė
Sodyba, kurioje 1905-1907 m. gyveno, vėliau lankydavosi Lietuvos Respublikos diplomatas, vertėjas, užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys (1896-1991) yra Panevėžio rajone Čiūrų kaime. Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro, daugybę sovietinių įkalinimo įstaigų perėjusio kankinio J. Urbšio tėvų sodybą valstybei padovanojo ją iš giminaičių paveldėjęs dabartinis Seimo narys Povilas Urbšys.
Į šią sodybą Zaosėje jo prosenelis atsikėlė su šeimyna. „Vienos šeimos istorija atskleidžia visos šalies tremtis, netektis, kalinimus...“
2008 m. Panevėžio apskrities viršininko administracijoje Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai buvo perduoti Juozo Urbšio tėviškės sodybos nuosavybės dokumentai. Dalyvaujant Panevėžio apskrities viršininkei Gemai Umbrasienei, užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui, Panevėžio vyskupui Jonui Kauneckui, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorei Dianai Varnaitei, Panevėžio rajono savivaldybės mero pavaduotojui Vytautui Rapolui Gritėnui, Juozo Urbšio sūnėnas Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos vadovas Povilas Urbšys jam priklausiusios sodybos dokumentus įteikė Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojui Edmundui Breivei.
Biblioteka įsipareigojo rūpintis sodybos pastatų pritaikymu visuomeninių renginių organizavimui, įrengti nuolatinę ekspoziciją Juozo Urbšio asmenybei ir jo tėviškės atminimui įamžinti. Be to, padovanojus sodybą J. „Dovanojimo sąlygose numatyta šviečiamoji sodybos paskirtis, tad joje nebūtų galimybės, pavyzdžiui, plėtoti kaimo turizmą“, - teigė bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė.
2009 m. buvo atidaryta Juozo Urbšio tėvų sodyba, esanti Krekenavos seniūnijos Čiūrų kaime. Vienkiemyje apsilankė Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas, Seimo nariai panevėžiečiai Petras Luomanas ir Vitas Matuzas, Lietuvos užsienio reikalų viceministras Šarūnas Adomavičius, Krekenavos regioninio parko direktorė Alma Kavaliauskienė, Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojas Jonas Tvarkūnas, Panevėžio miesto ir rajono merai Povilas Vadopolas ir Povilas Žagunis, Krekenavos seniūnas Jonas Ulys ir kiti svečiai. Prisiminimais apie J. Urbšį dalijosi jo sūnėnas Aloyzas Urbšys. Sveikinimo žodį tarė nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro sūnėnas Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys. Zaosės vienkiemį pašventino Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.
Dabartinė situacija ir iššūkiai
Šiandien sodyba priklauso G.Petkevičaitės-Bitės bibliotekai. Tačiau bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė neslepia, kad renginiai J.Urbšio sodyboje bibliotekai yra pernelyg daug resursų reikalaujanti prievolė, mažai susijusi su bibliotekos pagrindiniais veiklos tikslais, apskritai nesusijusi su darbo specifika ir funkcijomis.
Pasak J.Bugailiškienės, šiuo metu sodybos būklė patenkinama, tačiau seniems statiniams, šiaudiniam gyvenamojo namo stogui greitai prireiks remonto. Bibliotekos vadovė paaiškino, kad problema būtų ne vien papildomos finansinės išlaidos - bibliotekos darbuotojams nėra galimybių pritraukti lėšų sodybos veiklos plėtrai.
Sodybos išlaikymas G.Petkevičaitės-Bitės bibliotekai per metus atsieina 10 944 eurus. Į šią sumą įeina atlyginimas atvažiuojančiam sargui, kuris ir tvarko, šienauja teritoriją.
Be to, sodyboje nėra geriamojo vandens, tik šulinys, taip pat stovi senas lauko tualetas, o norint į ją pritraukti didesnius lankytojų srautus, nei kad apsilanko dabar, tektų investuoti į komunikacijas. Biblioteka jau siūlė atiduoti istorinę sodybą Panevėžio rajono savivaldybei. Atsakymas gan paprastas - rajonui šis paveldas taptų papildoma našta, reikėtų į jį nemažai investuoti, kad objektas taptų patrauklus.
Anot jo, sodyba G. Nors politikas teigia manantis, jog bibliotekos jau seniai nėra vien tik knygų kaupyklos ar skaityklos, o virtusios daugiafunkciais centrais, jis neprieštaraujantis, jei G. „Man ne kartą teko kalbėtis su buvusia bibliotekos direktore. Ji nuo pat pradžių skeptiškai žiūrėjo į sodybos padovanojimą. Be abejo, toks turtas įstaigai užkrauna papildomą atsakomybę, darbo, išlaidų. Esu įsitikinęs, kad jei biblioteka turėtų aiškią savo viziją ir matymą, Kultūros ministerijos poziciją būtų galima pakeisti. Sveikinčiau kiekvieną sprendimą, kuris nenumarintų tos vietos, o jai suteiktų naują impulsą“, - sako P.
Jis teigia ne pirmą kartą susiduriantis su keliama dilema dėl sodybos reikšmės ir reikalingumo. „Kai sodybą įsigijau, norėjau padovanoti regioniniam parkui, bet supratau, kad niekas tokios dovanos nepriims, kol neaiškus restauravimo klausimas. Viską padariau, kad jis būtų išspręstas. Negana to, pasirūpinau, kad ir privažiavimas prie sodybos, ir klėtis būtų sutvarkyti, nors tai man ir nebepriklausė. Iki šios dienos sulaukiu vertinimų, kad be reikalo rūpinausi tos vietos išsaugojimu, esą ji neverta tokio įamžinimo. Aš pasirūpinau sodybos išlikimu. Nemanau, kad tuo užkroviau kažkokį vargą. Jei išsaugai tai, kas reikšminga Lietuvai, argi tai yra vargas?“ - kalbėjo P.
Čiūrų kaimas, kuriame įsikūrusi sodyba
Galimi ateities scenarijai
Atsižvelgiant į esamą situaciją, galima išskirti kelis galimus Juozo Urbšio sodybos ateities scenarijus:
- Sodybos perdavimas kitam valdytojui. Biblioteka ieško naujo šeimininko, kuris galėtų tinkamai pasirūpinti sodyba. Tai galėtų būti aktyvi bendruomenė, suinteresuota švietėjiškomis kultūrinėmis idėjomis, arba kita kultūros įstaiga.
- Finansavimo pritraukimas. Sodybai būtina pritraukti papildomą finansavimą, kad būtų galima atnaujinti infrastruktūrą ir pritraukti daugiau lankytojų. Tai galima padaryti dalyvaujant projektuose ir bendradarbiaujant su rėmėjais.
- Sodybos pritaikymas kaimo turizmui. Nors dovanojimo sąlygos riboja galimybę plėtoti kaimo turizmą, galbūt galima rasti būdų, kaip pritaikyti sodybą turistams, nepažeidžiant dovanojimo sąlygų.
- Sodybos išsaugojimas esamoje būklėje. Jei nepavyks rasti naujo šeimininko ar pritraukti papildomo finansavimo, sodyba gali likti esamoje būklėje, tačiau tai gali lemti jos prastėjimą ateityje.
„Gal sodyba būtų įdomi kokiai aktyviai bendruomenei, kuri suinteresuota švietėjiškomis kultūrinėmis idėjomis? Gal ieškodami galimų būsimų valdytojų, atrastume partnerius, kad galėtume ir toliau sodyboje vykdyti savo veiklas?“ - svarsto J. J.
Povilas Urbšys svarstė, kad kaltas biurokratiškas požiūris į kultūrą ir noras sodybą numarinti. Jo žiniomis, biblioteka bandė ją įsiūlyti kitiems, perduoti rajonui arba Krekenavos regioniniam parkui.
Sveikinčiau kiekvieną sprendimą, kuris nenumarintų tos vietos, o jai suteiktų naują impulsą“, - sako P. P.Urbšiui skaudu dėl sodybos ir dėl to, kad pats ją nupirko savo lėšomis iš tuometės savininkės, o vėliau padovanojo valstybei. Tikėjosi, kad Viešoji biblioteka ja rūpinsis ir puoselės. Jai restauruoti buvo skirta valstybės lėšų.
„Vis dėlto galiu vadinti sutapimu, bet sodybos marinimas vyksta nuo to laiko, kai pasikeitė mano santykiai su Ryčiu Račkausku. Sako, kad nėra lėšų sodybai prižiūrėti.
Apibendrinant, Juozo Urbšio sodyba Čiūrų kaime yra svarbus Lietuvos kultūros paveldo objektas, kuriam reikalingas tinkamas išsaugojimas ir priežiūra. Tikimasi, kad bus rasti sprendimai, kurie leis šiai istorinei vietai toliau gyvuoti ir tarnauti visuomenei.
Štai mūsų patriarcho Jono Basanavičiaus gimtinė Ožkabalių kaime, Vilkaviškio rajone, pelnytai tapo traukos objektu ištisus metus. Tai viena iš autentiškiausių ir kartu šiuolaikiškų sodybų, kurioje susipina J.Basanavičiaus istorinė praeitis, tradicijų saugojimas, kultūrinė ir edukacinė veikla. J. Basanavičiaus gimtinėje įkurtas muziejus Pasodintas ąžuolynas Nuo 2006-ųjų metų čia dirbantis muziejaus kolektyvas stengiasi pabrėžti šios vietos svarbą. Užsiėmimų ir renginių kokybė traukia ne vieną lankytoją, galintį pasidžiaugti edukacinėmis programomis, kultūriniais renginiais, kurie pritaikyti prie skirtingo amžiaus, įvairaus požiūrio ir ne vien besidominčių etnokultūra žmonių grupių. Šiuo metu J.Basanavičiaus gimtinėje vykdoma 14 nuolatinių edukacinių programų, skirtų įvairaus amžiaus žmonėms. Čia pasodintas ir ąžuolynas, kurio plotas - apie 40 ha. 40 hektarų ploto ąžuolynas, pasodintas Ožkabaliuose, simbolizuoja mūsų tautos stiprybę.
Lentelė: Palyginimas tarp J. Basanavičiaus ir J. Urbšio sodybų
| Sodybos | J. Basanavičiaus gimtinė | J. Urbšio sodyba |
|---|---|---|
| Būklė | Gerai išsaugotas, muziejus | Reikalauja priežiūros, ieškomas naujas šeimininkas |
| Pritaikymas | Edukacinės programos, kultūriniai renginiai | Renginiai bibliotekos organizuojami, bet ribotai |
| Finansavimas | Nuolatinis finansavimas | Trūksta finansavimo |