Vandens kadastras - tai susistemintas ir metodiškai sutvarkytas duomenų apie įvairius vandens objektus (upes, ežerus, tvenkinius, požeminį vandenį) rinkinys. Jame pateikiami duomenys objektų gamtinių sąlygų, teisinio statuso ir ūkinio naudojimo galimybių.
Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras (UETK) yra valstybės kadastras, skirtas inventorizuoti ir registruoti vandens telkinius Lietuvoje. UETK tikslas - užtikrinti informacijos apie šalies vandens išteklius prieinamumą ir tinkamą naudojimą. Kadastro duomenys naudojami planuojant vandens ūkį, vykdant aplinkosaugos monitoringą, sprendžiant ginčus dėl vandens naudojimo ir kitais tikslais. UETK valdytojas yra Aplinkos ministerija, o UETK tvarkytojas - Aplinkos apsaugos agentūra.
UETK yra valstybės kadastras, skirtas rinkti, sisteminti ir saugoti duomenis apie Lietuvos vandens telkinius. Nuo 1992 rengiamas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras (valstybinio gamtos išteklių kadastro sudėtinė dalis). Jame pateikiami duomenys apie upes, kurių ilgis daugiau kaip arba lygu 3 km, ir ežerus bei tvenkinius, kurių plotas daugiau kaip arba lygu 0,5 hektaro. Požeminio vandens objektai nuo 1992 aprašomi valstybiniame žemės gelmių išteklių kadastre.
Kadastre saugomi duomenys ir informacija nurodyti kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr.
Vandens kadastrai dažniausiai sudaromi valstybės užsakymu ir apima valstybės teritorijoje esančius vandens išteklius.
21 a. Lietuvoje pirmasis didesnių upių kadastras sudarytas 1939. Sovietiniu laikotarpiu įvairios organizacijos parengė Lietuvos upių (4 d., 1959-70), ežerų (1964, 1988), paviršinių vandens išteklių (5 d., 1963-78) kadastrus.
Visa Lietuvos teritorija yra Baltijos jūros baseine.
Kadastro objektai apima:
- Bendrieji duomenys, tokie kaip identifikavimo kodas, pavadinimas, įregistravimo data, objekto vietos aprašymas (savivaldybė, baseinas, pabaseinis ir t.t), žemėlapio ištrauka.
- Specifiniai objekto duomenys tokie kaip ilgis, plotas, upių žiočių koordinatės, įtekėjimo krantas, ežerų, tvenkinių ir nepratekamų dirbtinių paviršinių vandens telkinių specifiniai duomenys.
- Bendrieji duomenys, tokie kaip identifikavimo kodas, pavadinimas, įregistravimo data, objekto vietos aprašymas (savivaldybė, baseinas, pabaseinis ir t.t), žemėlapio ištrauka.
UETK Duomenų ir Informacijos Teikimas
Paslaugų gavėjams UETK informacija ir duomenys teikiami UETK nuostatų nustatyta tvarka. UETK informacija ir duomenys paslaugų gavėjams teikiami pagal prašymus, pateiktus Agentūrai raštu arba elektroniniu būdu naudojantis elektroninių paslaugų portalu. UETK gali būti teikiami vienkartiniu būdu pagal prašymus arba nuolatiniu būdu, kai yra sudaromos UETK duomenų teikimo sutartys.
UETK informacija ir duomenys paslaugų gavėjams teikiami žodžiu, raštu, elektroniniu būdu ar kitomis ryšio priemonėmis. Paslaugų gavėjams teikiama UETK informacija duomenų išrašais/duomenų rinkiniais. UETK duomenys paslaugos gavėjui gali būti pateikiami tiek geoinformacinėmis priemonėmis, tiek statistinėmis ataskaitomis, tiek parsisiunčiamais (el. formato) išrašais apie konkretų objektą (-us).
Svarbu tai, kad gyventojams ir verslo subjektams suteikiama galimybė gauti duomenis apie UETK objektus, teikti duomenis dėl UETK objektų duomenų tikslinimo ir naujų UETK objektų įregistravimo. Fiziniai ar juridiniai asmenys, valdantys UETK registruotus objektus (pvz. hidroelektrines), gali teikti tikslinančius duomenis apie objektą.
Duomenų apie Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro objektus teikimo taisyklės nustato duomenų teikimo kadastrui sąlygas, duomenų teikėjo ir gavėjo teises, pareigas ir atsakomybę.
Duomenų teikėjo teisės ir pareigos
TEIKĖJAS turi teisę:
- teikti duomenis GAVĖJUI apie naują kadastro objektą;
- teikti duomenis GAVĖJUI apie esamą kadastro objektą;
- teikti GAVĖJUI pastebėtus duomenų netikslumus.
TEIKĖJAS įsipareigoja: TEIKĖJO profilyje pateikti teisingą informaciją.
TEIKĖJAS: Aplinkos apsaugos agentūra kodas 188784898 Adresas korespondencijai: Juozapavičiaus g.
Paslaugų gavėjams UETK informacija ir duomenys teikiami UETK nuostatų nustatyta tvarka.
UETK Duomenų Teikimo Sutartys
UETK tvarkytojas su 14 institucijų yra sudaręs Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenų teikimo sutartis. Pagal sutartyse nustatytas sąlygas UETK tvarkytojas įsipareigoja teikti institucijoms UETK duomenis, o gavėjas privalo naudotis duomenimis sutartyje nurodytu tikslu, sąlygomis ir tvarka. Sutartis galioja neterminuotai ir teikiama neatlyginamai.
Pagrindiniai UETK Objektai ir Jų Paplitimas
Pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro objektų registracijos duomenis didžiausią Lietuvos teritorijos plotą užima ežerai, Kuršių marios, upių vagos ir tvenkiniai.
Lietuvos hidrografijos schema
Iš viso Lietuvoje yra 2756 ežerai, kurių bendras plotas - 88456,491 ha. Iš jų didesnių kaip 500 ha yra 31, o didesnių kaip 1000 ha - 10.
Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre yra registruoti 1034 tvenkiniai. Jų bendras plotas - 23619,395 ha.
Lietuvoje yra užregistruoti 5 kanalai: Karaliaus Vilhelmo kanalas, Ventos perkasas, Sanžilės kanalas, Merkio- Vokės kanalas, Pailių kanalas, kurių bendras ilgis - 55.845 km. Karaliaus Vilhelmo kanalas - vienas iš 5 Lietuvoje registruotų kanalų.
Lietuvoje ant upių yra įrengtos 98 hidroelektrinės (HE). Daugiausiai - 64 HE yra Nemuno UBR, 29 HE patenka į Ventos UBR, 1 HE- Dauguvos UBR ir 4 HE- Lielupės UBR.