Besiruošiant statyti naują namą, daugelis ieško geriausių sprendimų, kad namas būtų energetiškai ir ekonomiškai efektyvus. Daugelis tokį namą vadina „Energetiškai efektyviu pastatu“.
Pastatai (jų dalys) pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Kuo aukštesnė namo energinė klasė, tuo mažesnės šildymo sąnaudos arba jos beveik lygios nuliui. Bet svarbiausia tokių namų vertė pamatuojama komfortišku mikroklimatu ir mažomis šilumos sąnaudomis.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas tai Lietuvos teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu apskaičiuojamas pastato energijos sunaudojimas. Kiekvienas namas privalo turėti oficialų dokumentą - namo energetinį pasą, kuris patvirtina, kad namas atitinka energinio naudingumo klasę arba pasyviems namams keliamus reikalavimus. Informuojame ir primename, kad nuo 2021 metų visoje Europos Sąjungoje visi nauji pastatai (ar jų dalys) turės atitikti A++ energinio naudingumo klasei keliamus reikalavimus.
Taip pat dar yra išskiriami ir Pasyvieji namai („Passivhaus“). Tai namai, kurių energijos poreikis yra labai nedidelis, nes didžiąją dalį šilumos poreikio patenkina šilumos energija, kuri gaunama iš pasyvių šaltinių.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujai statomiems pastatams privaloma A++ energinio naudingumo klasė. Nuo šiol teikiant naujo pastato statybos projektą reikia užtikrinti, kad jis atitiktų pačią aukščiausią A++ energetinę klasę. Paskutinis toks atnaujinimas vyko prieš trejus metus, kai atsirado prievolė projektuoti A+ kategorijos pastatus.
A++ klasės pastatai laikomi moderniausiu ir pažangiausiu sprendimu šiuolaikinėje statyboje. Jie atitinka ne tik griežčiausius energinio efektyvumo standartus, bet ir prisideda prie klimato kaitos mažinimo, geresnės gyvenimo kokybės bei didesnės turto vertės. A++ klasės namai pasižymi itin mažomis energijos sąnaudomis. „Komfortas A++ klasės pastate juntamas iškart - šiluma pasiskirsto tolygiai, o oras visada gaivus.
Kas privalo statyti A++ klasės namą? Nuo 2021 m. sausio 1 d. visi naujai statomi gyvenamieji namai Lietuvoje privalo atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Šis reikalavimas taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, statantiems naujus pastatus.
Kiek energijos sunaudoja A++ klasės namas? A++ klasės namo metinis energijos poreikis negali viršyti 40 kWh/m². Tai yra maždaug 4-5 kartus mažiau nei senesnės B klasės pastatuose.
Ar galima A++ klasės reikalavimus pasiekti be saulės elektrinės? Teoriškai įmanoma, tačiau praktiškai sunku. Kad pastatas atitiktų A++ klasę, dalis jo energijos turi būti pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Dažniausiai tam pasirenkama saulės elektrinė ar šilumos siurblys.
Ar A++ klasės namą galima statyti iš medžio? Taip. Mediena yra puiki izoliacinė medžiaga, todėl rąstiniai ar karkasiniai namai gali pasiekti A++ klasę, jei yra tinkamai apšiltinti ir sandarūs.
Sertifikavimo kaina svyruoja nuo 150 iki 400 eurų, priklausomai nuo pastato dydžio ir duomenų paruošimo kokybės. Į šią kainą neįeina sandarumo bandymas.
Jei po statybos paaiškėja, kad pastatas neatitinka reikalavimų, jis negali būti priduotas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Tokiu atveju būtina ištaisyti trūkumus ir pakartoti sertifikavimą.
Taip, tačiau tai sudėtingas procesas. Reikia kapitalinio apšiltinimo, naujų langų, sandarumo sprendimų ir atsinaujinančių energijos šaltinių. Tokia rekonstrukcija dažnai kainuoja tiek pat, kiek naujos statybos projektas.
Svarbūs aspektai siekiant A++ klasės
Norint pasiekti A++ energinio naudingumo klasę, svarbiausias dėmesys turi būti skiriamas pastato atitvarų kokybei, šilumos izoliacijai, sandarumui ir visų konstrukcinių elementų suderinamumui.
Pagrindinis rodiklis, apibrėžiantis atitvarų energinį efektyvumą, yra šiluminė varža (R). Sienoms dažniausiai pasirenkamos trijų sluoksnių konstrukcijos: laikančioji dalis, šilumos izoliacija (20-30 cm storio) ir apdaila. Durys turi būti sandarios, su šilumos tiltelio pertrauka ir U ≤ 1,0 W/m²K.
Stogo konstrukcija turi būti be plyšių, su vientisa garo izoliacija. Sandarumas - vienas svarbiausių kriterijų A++ klasės vertinime. „Sandarumas nėra vien matavimas - tai viso statybos proceso kokybės rodiklis.
Didelę reikšmę turi inžinerinės sistemos - šildymo, vėdinimo, karšto vandens ruošimo bei energijos gamybos sprendimai. „A++ klasės namas yra kaip organizmas - kiekvienas energijos srautas turi būti optimizuotas. Vėdinimo sistema A++ klasės name yra privaloma.
Modernūs valdikliai gali automatiškai reguliuoti temperatūrą pagal gyventojų buvimą namuose ar lauko sąlygas. „Išmanusis valdymas - tai jungtis tarp žmogaus ir pastato.
A++ energinio naudingumo klasė nėra tik deklaracija ar statytojo pažadas - tai oficialiai patvirtinamas rodiklis, kurį nustato nepriklausomi ekspertai pagal energinio naudingumo sertifikavimo procedūrą. Energinio naudingumo sertifikatas (ENS) - tai oficialus dokumentas, įrodantis, kad pastatas atitinka tam tikrą energinio efektyvumo klasę. Sertifikavimui reikalinga gana plati dokumentacija. „Energinis sertifikavimas - tai ne formalumas, o atsakomybės įrodymas.
A++ klasės pastatai ne tik taupo energiją, bet ir mažina aplinkos poveikį. Pradinė investicija paprastai būna 10-20 % didesnė nei A ar A+ klasės pastatui. „A++ klasės statyba nėra brangesnė - ji tiesiog protingesnė.
Štai atitvarų šilumos perdavimo koeficientai, kuriuos būtina užtikrinti:
| Atitvaros rūšis | Šilumos perdavimo koefic. |
|---|---|
| Sienos | ≤ 0,15 W/m²∙K |
| Stogas | ≤ 0,10 W/m²∙K |
| Grindys | ≤ 0,12 W/m²∙K |
| Langai ir durys | ≤ 0,80 W/m²∙K |
Pastato A++ energinę klasę lemia ne tik teisingai suprojektuotų atitvarų arba ne tik šilumos šaltinio parinkimas, bet ir visa visuma, t. y. Pastatų energinio naudingumo ekspertė G. Mikšienė pažymi, kad šilumos šaltinis negali būti tik dujinis katilas ar tik šildymas elektra. Jei vis tik užsakovas ar projektuotojas nenori atsisakyti tokio šildymo, tada prie šio scenarijaus turi būti pridėta atsinaujinančių išteklių energija, t. y.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad kai kurie statytojai nori sutaupyti termoizoliacijos storį, ypač lauko sienos: „Statytojai naudoja poliuretano plokštes (PIR) siekdami aukštos šiluminės varžos ir plonesnės sienos konstrukcijos. Tačiau pamirštama įvertinti ne tik termoizoliacijos įgeriamumą vėdinamai ar nevėdinamai atitvarai, bet ir tvirtinimo elementų (metalinių smeigių ar sraigtų, metalinių ar nerūdijančiojo plieno laikiklių, kurie skirti lauko apdailai tvirtinti, ir pan.), kurie kerta termoizoliacinį sluoksnį, įtaką.
Mūrijimo darbų ypatumai
Šilumos siurbliai A++ klasės namams
Šilumos siurbliai oras-vanduo tapo vienu populiariausių šiuolaikinių būstų šildymo ir karšto vandens ruošimo sprendimų Lietuvoje. Jie efektyvūs, ekologiški, leidžia taupyti išlaidas ir užtikrina aukštą komfortą ištisus metus. Kita vertus, kiekvienas būstas - individualus, todėl renkantis svarbu įvertinti ne tik bendrus techninius rodiklius, bet ir gyvenančių asmenų kiekį, karšto vandens poreikį bei būsto tipą.
Renkantis oras-vanduo šilumos siurblį visada verta pasikonsultuoti su Airwell atstovais ar sertifikuotais montuotojais. Jie tiksliai įvertins jūsų poreikius, paskaičiuos reikiamą galingumą ir padės išsirinkti tinkamą modelį.
Šilumos siurbliai šildo ne m2, o kompensuoja pastato šilumos nuostolius. Todėl spėlioti kiek m2 apšildo nėra prasmės. Pagal statybos reglamentą reikia įvertinti pastato šilumos poreikius esant lauke projektinei temperatūrai ir tada jau parinkti šilumos siurblį. Šilumos siurbliui parinkti pagal šilumos nuostolius turime programinę įrangą.
Kiekvienas, kas projektuoja A /A+ klasės namus turi prie projekto pridėtą A/A+ skaičiavimų dalį, kur yra pateikti pastato šilumos nuostoliai. Įstačius tuos skaičius į mūsų programinę įrangą galima parinkti šilumos siurblį optimaliai. Praktika rodo, kad A+ klasės namo nuostoliai niekada neviršija 20 w/m2. Reiškia turint 120 m2 A+ klasės namą poreikis šildymui esant lauke -20 C (Klaipėda) neturėtų viršyti 2,4 kW. Mes rekomenduojame tokiems pastatams ištraukiamojo oro šilumos siurblius, kurių galia yra 3,5 kW.
Jeigu namo energetinė klasė yra A+, 120m2 energetinis poreikis yra kiek daugiau nei 2kW.
Mano duomenimis A+ klasės namui vidutiniškai užtektų apie 27 W/m2, A - apie 30 W/m2, B - apie 50-55 W/m2, C - apie 60-65 W/m2. Tai čia vidutiniškai. Gali būti, jeigu langų plotai labai dideli, ir daugiau. Reikiama energinė namo klasė gali būti pasiekta, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (saulę), nors namo šilumos nuostoliai gali būti gerokai didesni nei vidutiniškai (dėl didelių langų ir pan.).
Reikia nepamiršti, kad reikia pridėti maždaug 1 kW galios karšto vandens ruošimui. Taip pat reikia pridėti maždaug 10-20 procentų atsargos, jeigu nenorite, kad per šalčius įsijungtų el. šildymo elementai.
A klasė. 120 m2 x 30 W/m2 = 3,6 kW + 1 kW = 4,6 kW. Taigi, tokiam namui 6 kW šilumos siurblio turėtų užtekti. A+ klasei tuo labiau turėtų užtekti. Aišku, visada reikia atsižvelgti į karšto vandens poreikius ir k. v. šildytuvo dydį. Kitoms klasėms, galima pasiskaičiuoti, gali ir neužtekti arba būti ant ribos.
Pasak KTU SAF mokslininkės Jurgitos Černeckienės, A++ pastatuose didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija. „1-2 butų gyvenamiesiems pastatams gan įprastas šilumos šaltinis lig šiol buvo dujinio kuro katilas, tačiau A++ klasės reikalavimų su tokiu šilumos šaltiniu pasiekti beveik nebeįmanoma. Tačiau norint pasiekti A++ klasę gali prireikti ir investuoti į saulės energiją naudojančius ir vandenį šildančius arba elektrą gaminančius kolektorius.
„Iki šiol projektuotojai labai retai ir tik tam tikruose objektuose projektuodavo šildymą elektra, tačiau realu, kad dabar tokių projektų daugės, jei pastate bus galima suderinti šildymą elektra ir elektros energijos gamybą saulės kolektorių pagalba“, - sakė J.
Specialistė perspėja, kad ir žemesnės, ir A++ klasės pastatams pagal „Pastatų energinio naudingumo projektavimo ir sertifikavimo“ techninį reglamentą mechaninio vėdinimo sistema nėra privaloma, bet jei ji diegiama, ji turi būti efektyvi, ką ir parodo paminėti rodikliai. „Nuo tinkamo vėdinimo labai priklauso kaip mes jaučiamės patalpose. Labai svarbu užtikrinti tinkamą oro kaitą namuose. Tinkamas vėdinimas dar aktualesnis tampa dėl A++ klasės pastato didesnio sandarumo.
„Galėčiau išskirti dvi pastatų grupes, kuriose matome skirtingas problemas siekiant aukštesnės energinės klasės - visuomeniniai-komerciniai pastatai ir daugiabučiai bei vienbučiai gyvenamieji namai“, - teigia P. Pasak specialisto, visuomeniniuose pastatuose itin svarbu užtikrinti ne tik tai, kad būtų naudojama žalioji energija, ką gana paprasta padaryti įsirengus saulėse elektrines ar pasirenkant atitinkamą energijos tiekėją.
„Pastebime, kad vis dažniau investuotojai supranta, kad svarbu sumažinti pastatų tūrį neprarandant erdvės pojūčio. Vienas iš tokių būdų - rinktis kompozitines plieno - betono sijas, tada perdangos konstrukcija gali būti plonesnė, o patalpoje neišsikišant jokiam konstrukciniam elementui, galima padidinti patalpos aukštį arba sumažinti pastato aukštį. Kalbėdamas apie daugiabučius gyvenamuosius namus, P. „Suprantama, kad daugiabučiuose, o ypač tuose, iš kurių atsiveria gražūs panoraminiai vaizdai, labai svarbus buto elementas yra balkonas. Įrengiant tokias konstrukcijas statytojai neišvengiamai susiduria su šalčio tiltų problema.
Pasak P. Bulotos šiuo atveju yra keli sprendimai. Galima pabandyti nekreipti daug dėmesio šalčio tiltų eliminavimui - tada garantuotos didesnės šildymo išlaidos ir tikėtina net vandens garų kondensacija ar pelėsis.
Radiatoriai ir grindinis šildymas
Renovacijos ar naujos statybos metu namų šeimininkai dažnai susiduria su dilema - kokį šildymo sprendimą pasirinkti, kad jis būtų ne tik efektyvus, bet ir ekonomiškas. Radiatoriai, grindinis šildymas, šilumos siurbliai - pasirinkimų gausa kartais klaidina, todėl svarbu žinoti pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos galima nuspręsti, koks sprendimas tinkamiausias konkrečiai erdvei.
Renkantis šildymo sistemą, visų pirma reikia įvertinti pastato šilumos nuostolius ir bendrą energijos poreikį. Radiatorių galingumo lentelė padeda apskaičiuoti, kiek kilovatų (kW) šilumos reikia kiekvienam kambariui, atsižvelgiant į jo plotą, lubų aukštį bei pastato šilumos savybes. Kiekvienas radiatorius turi savo šilumos perdavimo koeficientą, kuris nurodo, kiek šilumos jis išskiria esant tam tikram vandens ir oro temperatūrų skirtumui. Pavyzdžiui, jei jūsų kambarys yra 20 m² ploto ir pastatas yra gerai apšiltintas, jums gali pakakti maždaug 1,5-2 kW šildymo galios.
Norint tiksliai nustatyti, kokio galingumo šildymo įrenginys reikalingas, galima vadovautis bendromis formulėmis. Efektyviausi yra tie radiatoriai, kurie geriausiai atitinka konkrečios patalpos šilumos poreikius.
Taip, toks derinys yra populiarus. Grindinis šildymas užtikrina tolygų šilumos pasiskirstymą, o radiatoriai padeda greičiau sušildyti erdvę. Paprastai užtenka kartą per metus patikrinti, ar nėra oro sistemoje, ir kartą per kelis metus išplauti vidaus nuosėdas.
Radiatoriaus padėtis turi didelę reikšmę šilumos paskirstymui. Jei jis įrengtas po langu, šiltas oras kyla aukštyn ir stabdo šalto oro srautą nuo stiklo paviršiaus. Dažniausiai tai reiškia, kad sistemoje yra oro. Tokiu atveju reikia oras išleisti naudojantis specialiu raktu.
Šildymo sezonui verta ruoštis dar vasarą ar ankstyvą rudenį, kad būtų laiko apžiūrėti visus radiatorius, susitvarkyti vožtuvus ir atlikti profilaktinę apžiūrą.
Tinkamai parinktas Airwell oras-vanduo šilumos siurblys - investicija į jūsų namų komfortą, mažesnes sąskaitas ir tvarumą.