Sprendimas studijuoti aukštojoje mokykloje yra svarbus žingsnis, tačiau kartais aplinkybės susiklosto taip, kad tenka svarstyti apie perstojimą į kitą mokymo įstaigą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta perstojimas iš vienos aukštosios mokyklos į kitą Lietuvoje, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kokios galimybės atsiveria studentams.
Bendrojo Priėmimo Sistema ir Svarbios Datos
Norintys stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas nuo birželio 1 dienos gali teikti prašymus. Bendrojo priėmimo prašymai priimami tik internetu adresu www.lamabpo.lt iki liepos 22 d. 17 val. Stojantieji, kurie mokyklas baigė anksčiau nei 2010 metais arba išsilavinimą įgijo užsienyje, dokumentus turės pristatyti į vieną iš bendrojo priėmimo punktų.
Bendrajame priėmime dalyvauja 44 valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos: 21 universitetas ir 23 kolegijos. Priėmimas į universitetus ir kolegijas vyksta vienu metu. Numatoma, kad šiais metais valstybė finansuos beveik 19 tūkstančių pirmakursių studijas - 9,7 tūkst. universitetuose ir 9,2 tūkst. kolegijose.
Svarbu žinoti pagrindines datas:
- Pirmojo bendrojo priėmimo etapo rezultatai bus skelbiami liepos 26 dieną.
- Antrojo etapo - rugpjūčio 1 dieną.
- Papildomo - rugpjūčio 9 dieną.
- Rugpjūčio 11 d. popietę bus pasirašytos paskutinės sutartys tarp pakviestųjų studijuoti ir aukštųjų mokyklų.
Stojantieji į meno studijas turės laikyti stojamąjį egzaminą, o norintiesiems tapti pedagogais - bus surengtas motyvacijos vertinimas. Pagrindinė stojamųjų egzaminų ir motyvacijos vertinimo sesija vyks birželio 17 - liepos 4 dienomis. Stojantiesiems į menų arba pedagogines studijas registruotis ir užpildyti prašymą reikia ne vėliau negu 24 val.
Bendrąjį priėmimą Lietuvos švietimo ir mokslo ministro įgaliojimu vykdo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).
Svarbios Naujovės ir Aspektatai Stojantiesiems
Stojantieji turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiais metais numatytos kelios naujovės: griežtinami minimalūs reikalavimai norintiems patekti į valstybės finansuojamas vietas, numatyta galimybė įskaityti tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimus, taip pat pasikeitę kai kurie konkursiniai mokomieji dalykai, kai kurios studijų kryptys priskirtos kitoms sritims.
Valstybės Finansuojamos Vietos ir Paskolos
Nepatekę į valstybės finansuojamas vietas, galės rinktis mokamas studijas. Mokamų studijų kainą nustato ir skelbia kiekviena aukštoji mokykla. Įstojusieji į mokamas studijų vietas turi galimybę gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti.
Pagrindinis priėmimas susideda iš pirmojo ir antrojo etapo. Likus laisvų valstybės finansuojamų vietų, organizuojamas papildomas priėmimas.
Perstojimo Galimybės ir Sąlygos
Ar galima perstoti iš vienos aukštosios mokyklos į kitą? Taip, bet ne visais atvejais. Svarbu žinoti, kad:
- Perstojant iš vienos aukštosios mokyklos į kitą, neprarandant valstybės finansavimo, galima tik toje pačioje studijų krypčių grupėje.
- Jeigu studijų metų perstoti nepavyktų, tokiu atveju galima dalyvauti bendrajame priėmime ir studijas pradėti nuo pirmo kurso.
Pagal LR Vyriausybės patvirtintą „Asmens, studijuojančio valstybės finansuojamose vietoje, studijų programos keitimo tvarkos aprašą“ keisti tos pačios studijų srities studijų programą toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje nekeičiant studijų programos rūšies (universitetinių, koleginių studijų) galima ne anksčiau kaip baigus pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą. Todėl pereiti iš kolegijos į universitetą yra neleidžiama.
Jei norite studijuoti universitete, tuomet reikėtų kitais metais perstoti iš naujo į universitetą arba rinktis valstybės nefinansuojamas studijas norimoje aukštojo mokslo institucijoje šiais metais.
Kreditų Perskaičiavimas
ECTS kreditais išreiškiamas mokymasis remiantis nustatytais mokymosi rezultatais ir su jais susijusiu darbo krūviu. Kreditų perskaičiavimas priklauso nuo to, ar studijų programos atitinka viena kitą. Universiteto kreditai dažniausiai vertinami šiek tiek kitaip nei kolegijos kreditai, todėl reikėtų pasikonsultuoti su abiejų mokymo įstaigų atstovais.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Ar galima įstoti į LSU neturint minimalaus konkursinio balo ar neišlaikius būtinų valstybinių egzaminų? Šis klausimas reikalauja tikslaus atsakymo iš LSU priėmimo komisijos, tačiau dažniausiai tokiais atvejais galima stoti kaip laisvasis klausytojas.
Ar yra galimybė po pirmo semestro ar kurso gauti valstybės finansuojamą vietą? Taip, jei tokia vieta atsilaisvintų, galimybė pretenduoti į ją yra.
Ar galima stoti į LSU be anglų kalbos egzamino ir gauti nemokamą vietą? Šis klausimas priklauso nuo konkrečios studijų programos reikalavimų ir stojamųjų balų. Reikėtų pasitikslinti LSU priėmimo taisyklėse.
Galvoju apie galimybę perstoti kitais metais ir norėčiau pasiteirauti, kaip turėtų atrodyti pats procesas, nes internete nepavyko rasti pakankamai informacijos. Šiai dienai esu įstojęs į nemokamą informacinių technologijų vietą Lietuvos universitete. Jei po metų norėčiau būti Jūsų universiteto studentu turėčiau stoti iš naujo per LAMA BPO ir pretenduoti į nemokamą vietą iš naujo su savo konkursiniu balu? Labai daug kas priklauso nuo studijų programos ir srities. Gal galėtumėte parašyti kur esate įstojęs ir ką tiksliai norėtumėte studijuoti pas mus, tuomet galėtume pateikti tikslesne informaciją. Pagarbiai
Šiuo metu esu įstojęs į ŠU VF Informacines technologijas ir norėčiau perstoti į VGTU VF Informacines technologijas. Pereiti galima po pirmojo semestro. Jums reikėtų jau plačiau kreiptis į fakultetą ir ten Jums paaiškins kam rašyti prašymą ir kitas detales. Jums reikėtų tiesiai kreiptis į tą Fakultetą, kur norite įstoti ir ten Jums suteiks pilną informaciją.
Ar būtina nutraukti sutartį su VU, prieš pateikiant prašymą naujoms studijoms, kad galėčiau pretenduoti į VF vietą? Geriausia būtų jei kreiptumetės į Vilniaus universitetą. Jie tikrai suteiks Jums visą informaciją.
Universitetų Įžvalgos ir Patarimai
Vilniaus Universitetas (VU)
Vilniaus universiteto (VU) studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas teigė, kad studijų nutraukimo per pirmąjį mokslo metų pusmetį atvejai yra pavieniai ir labai individualūs, o daugiausia tokių įvyksta rugsėjį bei prieš egzaminų laikotarpį. „Visgi pernai kilstelėjus minimalų stojamąjį balą, į studijas priimami labiau motyvuoti studentai, tad stebime šio „nubyrėjimo“ mažėjimą“, - teigė jis.
Anot jo, studentai retkarčiais išsigąsta artėjančių egzaminų ir vien dėl šios fobijos nedalyvauja egzamino laikyme, ir mato vienintelę išeitį - studijų nutraukimą. „VU egzistuoja įvairūs pagalbos mechanizmai, o esminė klaida, kurią gali padaryti studentas - pokalbio su studijų konsultantais vengimas“, - įsitikinęs V. Jaskūnas ir pridūrė, kad sprendimas nutraukti studijas nėra priimamas paskubomis ar per naktį, tad atėjęs studijų nutraukti studentas jau būna išgyvenęs psichologinę dilemą, o studijų konsultantas tuo metu papuola į „gaisro gesinimo“ stadiją.
V. Jaskūnas atkreipė dėmesį, kad jeigu studentas negali pritapti grupėje, jam didelį stresą ir diskomfortą sukelia egzaminų laikotarpis, bijo, jog gali būti per sunku, anksčiau nei tapo per sunku mokytis, - nutraukus ar pakeitus studijas šios priežastys, greičiausiai, niekur nedingtų, tad su tokiomis priežastimis susijusios baimės turėtų vesti ne prie studijų nutraukimo, o konsultacijų.
„Kartais studentai, spaudžiami išorinių aplinkinių, tikrai pasirenka jam nemielas studijas. Tokiu atveju universitetas, pirmiausiai, siūlo galimybę judėti universiteto viduje - perstoti į norimą studijų kryptį. Jeigu vis tik studentas dar nežino, kokia kryptis jam būtų įdomiausia, jis akademinių atostogų metu gali dirbti su karjeros konsultantu ir tvirtai apsispręsti dėl srities, į kurią norima pereiti“, - sakė pašnekovas.
Kalbėdamas apie atvejus, kai studentas jau priėmęs sprendimą nutraukti studijas, pašnekovas priminė, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje sudarytos gan lanksčios sąlygos nutraukti mokslus be jokių finansinių pasekmių.
„Bakalauro ir vientisųjų studijų studentai, kurių studijos yra finansuojamos valstybės, tai padaryti gali bet kada pirmojo studijų semestro metu. Net ir vėliau studentas turi galimybę nutraukti studijas negrąžindamas studijų įmokos, svarbiausia, be dalyko skolų pabaigti antrąjį, trečiąjį, ketvirtąjį ar kitą semestrą bei studijas nutraukti iki naujo semestro pradžios. Studentas turi galimybę vėl kandidatuoti į valstybės finansuojamą vietą tol, kol nėra išklausęs daugiau nei pusės savo studijų kreditų. Tuo metu studentai, kurie patys moka už studijas, tiesiog moka už tą studijų dalį, kurią studijavo iki nutrūkstant studijoms“, - aiškino jis.
Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas (VGTU)
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) studijas per pirmąjį semestrą nutraukia 1-4 proc. studentų. Dažniausiai studijas nutraukti pasiryžta antros pakopos studentai, semestro pabaigoje pamatę, kad nesugebės įveikti sesijos dėl turimo darbo, o dirba apie 90 proc. magistrantų.
VGTU studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas ragina studentus neskubėti užtrenkti universiteto durų: „Visų pirma, siūlytume neskubėti nutraukti studijų, nes pirmieji studijų metais dažniausiai skirti bendriesiems studijų dalykams, o jau nuo antrų metų pradedami studijuoti specialybės dalykai. Savo pasirinktą profilį studentai gali modeliuoti per alternatyvių arba laisvai pasirenkamų dalykų tikslingą pasirinkimą. Studentai, studijuojantys valstybės nefinansuojamose vietose (VNF), studijų programą gali keisti beveik bet kada“.
Pašnekovo teigimu, pagrindinė klaida, kurią daro studentai - tai nepranešimas aukštajai mokyklai apie savo apsisprendimą nutraukti studijas, nes tada jie finansiškai nukenčia dvigubai - turi sumokėti už studijas ir jų nutraukimo dienas.
VGTU galiojanti tvarka numato, kad pirmos pakopos (bakalauro) studentai, esantys valstybės finansuojamose (VF) vietose, jei studijas nutraukia iki pavasario semestro pradžios, neturi grąžinti studijų krepšelio. Antros pakopos (magistro) studentai, studijuojantys VF, nutraukiantys studijas turi visada grąžinti studijų krepšelį Valstybiniam studijų fondui (išskyrus išimtis, numatytas Valstybinio studijų fondo). VNF studentai gali nutraukti studijas bet kada, ir jiems skaičiuojamos studijų sąnaudos proporcingai studijuotam studijų laikotarpiui.
Kauno Technologijos Universitetas (KTU)
Kauno technologijos universiteto (KTU) turimais duomenimis, didžiausias studijas nutraukusiųjų arba pašalintų iš universiteto už nepažangumą skaičius yra per pirmąjį studijų semestrą. Per pirmąjį studijų semestrą paprastai studijas nutraukia (ar būna pašalinami iš universiteto) nuo 11 iki 15 proc. bakalauro ir nuo 5 iki 8 proc. magistrantūros studijų pirmakursių (paskutiniųjų 3-jų metų duomenimis). Didžiausias skaičius studijų sutarčių yra nutraukiama gruodžio-sausio mėnesiais, atėjus egzaminų sesijai.
„Universitetas beveik visose studijų programose yra numatęs specialų studijų modulį „Įvadas į specialybę“, skirtą susipažinti su studijų lauku, karjeros galimybėmis, verslo įmonėmis ir pan. Tai padeda studentams geriau įsivaizduoti, kokį išsilavinimą jie gaus ir kokias galimybes jis jiems atvers. Reikia pripažinti, kad inžinerinės studijos nėra lengvos, todėl nemaža studentų dalis, susidūrę su tiksliųjų mokslų moduliais, išsigąsta, galvoja, kad nepajėgs studijuoti. Tokiais atvejais, KTU studentams siūlo nemažai pagalbos: juos konsultuoja tutoriai, mentoriai“, - kalbėjo KTU Studijų organizavimo departamento direktorė Kristina Ukvalbergienė
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad dėl pasirinktos studijų programos abejojantiems studentams sudaromos sąlygos neprarandant valstybės finansuojamos vietos galima kreiptis dėl studijų perkėlimo į kitą studijų programą.
Tačiau jeigu studentas galvoja, kad ne visai sėkmingai pasirinko pačias studijas ir jeigu norima studijų programa yra toje pačioje studijų krypčių grupėje, tuomet sėkmingai išlaikius pirmojo semestro egzaminus, galima keisti studijų programą, neprarandant valstybės finansuojamos vietos. Tokiu atveju, reikia kreiptis į norimą studijų programą vykdantį fakultetą.
„Galima perstoti ir į kitos studijų krypčių grupės studijų programos aukštesnį semestrą, tačiau gali tekti išsilaikyti nemažai papildomų modulių, kurie skiriasi tarp studijų programų“, - sakė KTU Studijų organizavimo departamento direktorė.
Užsienio Patirtis ir Tvarka
„Manau, kad bakalauro, o vėliau ir magistro pakopos studijos yra, turbūt, pats įdomiausias akademinis etapas išsilavinusio žmogaus gyvenime, todėl neturėtume manyti, kad šis etapas yra privalomas, ar dar blogiau - būti eiliniais aukštojo mokslo vartotojais. Būtina kritiškai vertinti studijų programą, profesūrą, aplinką, planuojamą rezultatą ir savo asmeninius poreikius. Žinoma, tai nereiškia, kad reikia nepagrįstai kritikuoti visus ir viską šiame akademiniame kelyje, tačiau skirtas laikas studijoms turėtų būti vertinamas kaip akademinių, moralinių, vertybinių ir finansinių pastangų investicija“, - mintimis dalijosi „American English School“ (AMES) mokyklos vadovė, Britų Tarybos „Education UK” konsultantė Lietuvoje Eglė Kesylienė.
Į klausimą, ar užsienio aukštosios mokyklos būna numačiusios galimybę studentams keisti studijų programas, pašnekovė atsakė: „Šiuo atveju ryškiausiai išsiskiria Europos ir JAV švietimo sistemos. Europoje, norint keisti pasirinktą bakalauro studijų kryptį, tenka viską pradėti iš naujo, tuo tarpu, JAV Liberal Arts and Sciencies (Laisvųjų menų ir tiksliųjų mokslų) filosofija leidžia galutinai apsispręsti dėl studijų pakraipos pasirinkimo net iki antro kurso pradžios.“
Pasak jos, Europoje pildydamas paraišką, kandidatas labai aiškiai motyvaciniu laišku pagrindžia, kodėl jis renkasi vieną ar kitą studijų kryptį - tai lyg dar vienas etapas, kurio metu būsimas studentas raštu ne tik pagrindžia, bet ir siekia įtikinti universitetą, kad jo pasirinkta studijų kryptis jam pati tinkamiausia. Pašnekovė įspėjo, kad keičiant studijų kryptį, šį sprendimą taip pat teks raštu pagrįsti motyvaciniame laiške, o priežastys universitetui, kuris iš naujo svarstys prašymą, turės būti pakankamai įtikinamos.
Apie tai, ar užsienio aukštosios mokyklose taikomos finansinės sankcijos tokiems „ne ten pataikiusiems“, E. Kesylienė kalbėjo: „Mano žiniomis, „ne ten pataikiusiems“ ar keičiantiems studijų pakraipą, sankcijos nėra taikomos, tačiau toks studijų pakraipos keitimas gali turėti įtakos gaunamai paskolai už mokslą, jei kalbame apie Jungtinę Karalystę. Kiekvienas atvejis analizuojamas individualiai, ir tai daro paskolą išduodanti institucija.“
Ji atkreipė dėmesį, kad labai svarbu įvertinti studijų programos keitimo priežastis: jeigu studijų pakraipą studentas keičia dėl konkrečių ligos, pasikeitusių šeimos aplinkybių, gali pavykti susitarti su paskolas išduodančia institucija išsaugoti pilną studijų finansavimą.
Jei jaunas žmogus vis tik nusprendė stabdyti ar iš vis nutraukti studijas, jis turi galimybę per metus iki kitų stojimų praplėsti savo kompetencijų sąrašą ir pagerinti startinę poziciją kitiems metams.
„Šiandien yra labai daug mokymosi visą gyvenimą galimybių. Norintiems likti akademinėje aplinkoje, visuomet rekomenduoju atvirų kursų arba kursų internete (online learning) programas - galima pasirinkti pagal dominančią sritį, arba atvirkščiai, norint praplėsti akiratį, pasirinkti sritį, apie kurią nieko neišmanai. Atvirų kursų programas ruošia ir pažangiausi pasaulio universitetai - kursų medžiaga pateikiama rašytinė ir vizuali, tad mokytis tikrai labai įdomu. Kursas paprastai nemokamas, nebent norima gauti sertifikatą už išklausytą kursą - tuomet jau teks susimokėti“, - pasakojo E. Kesylienė.
Kita galimybė, anot jos, kuri šiandien ypač populiari - parengiamosios studijų programos prieš pirmą kursą, kurios Jungtinėje Karalystėje vadinamos „Foundation“ kursais, o JAV - „Pathway“. „Tai lyg galimybė suteikti sau daugiau laiko studijų pakraipos pasirinkimui. Paprastai galima pasirinkti socialinių, gamtos, ar menų studijų pakraipą. Tokioms programoms Jungtinėje Karalystėje gaunamas lygiavertis finansavimas, kaip ir studijų bakalauro lygmenyje, o galimybės labai plačios - pasirenkami tie mokomieji dalykai, kurie domina, mokomasi autentiškoje britiškoje ar amerikietiškoje aplinkoje“, - kalbėjo ji ir pridūrė, kad tokių studijų metu papildomai pagerinamos akademinės anglų kalbos žinios ir visuomet yra galimybė bendrauti su mokymo įstaigos akademine bendruomene, siekiant dar kartą išsigryninti pageidaujamą studijų kryptį.
Psichologinis Aspektas ir Patarimai
Psichologė Laura Rimkutė teigė, kad pirmieji požymiai, siunčiantys pavojaus signalą, kad žmogus pasirinko ne tas studijas yra tokie pat, kaip ir dirbant nemėgstamą darbą: "Pirmadienio rytą kaip tik teko girdėti kavinėje prie baristos prieinantį jau vieną puodelį kavos išgėrusį klientą ir sakantį: "Labai nenoriu eiti į darbą, išgersiu dar vieną". Kai žmogus nejaučia džiaugsmo sėdėdamas paskaitose, jei nenori į jas eiti, turėtų stabtelti ir susimąstyti, kas yra ne taip. Kartais gali būti, jog vienas dėstytojas ar bendrakursis, ar neatlikti namų darbai yra to nemalonaus jausmo priežastis, bet dažnai tai tiesiog būna požymis, kad studijuojama tai, kas neteikia džiaugsmo ir kam nejaučiama susidomėjimo ir aistros."
Tiems, kurie savo studijų pasirinkimu abejoja, psichologė patarė būti drąsiems: „Vietoj to, kad kančioje pabaigtumėte metus ar net visą studijų pakopą, geriau tą laiką skirti savo pašaukimo ir aistros paieškai. Šiais laikais yra daugybė savanorystės programų, tad galima išvykti į užsienį ir savanoriaujant išbandyti save įvairiose srityse. Taip kaupiama tiek gyvenimiška patirtis, tiek lengviau tampa išsigryninti, kokia veikla teiktų gyvenime džiaugsmą.“
Anot jos, kai studentas lieka „kentėti” ir šitaip užbaigia pirmus metus, dažnai tėvai jį įkalba baigti ir visas nemėgstamas studijas - kuo daugiau įnvestuojama į jas savo laiko, tuo sunkiau vėliau keisti savo pasirinkimą.
L.Rimkutė atkreipė dėmesį, kad jauniems žmonėms tėvų įtaka yra didelė, ypač, jei šie moka už jų mokslą. „Man yra tekę girdėti nemažai istorijų, kai žmogus sako, kad norėtų studijuoti grafinį dizainą, bet jo tėvai (mat jie moka pinigus), liepia rinktis verslo studijas. Jaunas žmogus tada jaučiasi neturintis pasirinkimo ir daro tai, kas jiems „draugiškai” patariama. Idealu, kai tavo svajonių specialybės siekį palaiko tavo artimiausia aplinka“, - dėstė psichologė.
Specialistės teigimu, kitų lengviau įtakai pasiduodantys žmonės dažnai taip ir baigia kitų jiems parinktus mokslus, o paskui gyvena gyvenimus, kuriuose nesijaučia laimingi. „Išmintingi tėvai gali duoti patarimą, bet pagrindinė žinutė iš jų lūpų turėtų būti: „Mes palaikysime tave, kad ir ką tu benuspręstum”. Kai girdime tokius žodžius, kai jaučiame palaikymą, mums ir sprendimus daryti lengviau, ir tie sprendimai dažniausiai būna teisingi.
Šiame straipsnyje pateikta informacija padės Jums geriau suprasti perstojimo procesą ir priimti informuotą sprendimą. Sėkmės studijose!